Kelis dešimtmečius trunkantis verslas sutaupė milijonus eurų pramonininkams ir sukrovė turtus galingajai šalies mafijai.
Tačiau abejingai iki šiol snaudusi valdžia dabar žada paimti situaciją į rankas ir tai ketina padaryti kaip tikrame kare – pasitekdama kariuomenę, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Rytai-Vakarai".
Nusprendė užgesinti laužus
Laužų žemė – tai 300 kvadratinių kilometrų teritorija tarp Neapolio ir Kazertos Pietų Italijoje, kur šalies įstatymai netenka galios. Čia neegzistuoja socialinė atsakomybė, minimali pagarba aplinkai, žmogaus sveikatai ir gyvybei.
Tai vieta, kur žiaurumas eina koja kojon su verslu. Kur niekas neturi vertės. Kur viskas atsiduoda paskutiniu mūšiu.
Laužų žemė – tai vieta, kurią Kampanijos regioną valdančios mafijos grupuotės „Camorra“ godumas iš derlingų laukų pavertė nuodų persisunkusiu sąvartynu po atviru dangumi. Tai žemė, kurioje kasdien rusena šiukšlių laužai vien todėl, kad atsirastų vietos naujoms šiukšlėms.
Tai ne kokio nors apokaliptinio fantastinio romano prologas, o Kampanijos regiono Pietų Italijoje realybė.
Italijos valdžia tris dešimtmečius į ją reagavo lyg romėnų imperatorius Koliziejuje – nesikišo ir abejingai stebėjo.
Kol atėjo laikas atsikelti nuo patogaus sosto ir pasukti nykštį aukštyn arba žemyn. Išgelbėti arba atiduoti sudraskyti laukiniams žvėrims.
Jauniausio šalies istorijoje ministro pirmininko 47 metų Enrico Lettos vadovaujama vyriausybė nuodingus Laukinius Vakarus primenančiai Laužų žemei iškėlė nykštį aukštyn.
400–450 karių, prireikus – net dvigubai daugiau, patruliuos Neapolio ir Kazertos provincijų laukuose ir keliuose. Tikrins jais važiuojančius sunkvežimius, stebės teritoriją nuotolinio valdymo lėktuvais.
Kariuomenė – tik dalis ministrų kabineto priimto dekreto.
Su kasdienybe virtusiais nuodingus dūmus skleidžiančiais šiukšlių laužais valdžia kovos ir kalėjimo iki penkerių metų bausmėmis padegėjams bei nelegalių sąvartynų žemės konfiskavimu.
Karingai nusiteikusi vyriausybė žada per 150 dienų atlikti tai, ko nepadarė per 30 metų, – patikrinti visą Laužų žemės teritoriją ir pradėti valymo darbus.
„Tai precedentų neturintis vyriausybės atsakas į precedentų neturinčią situaciją“, – pareiškė premjeras E.Letta.
„Tai ne galutinis atvykimo taškas, bet nauja pradžia Kampanijos regionui“, – ministrui pirmininkui antrino žemės ūkio ministrė Nunzia De Girolamo.
„Kariuomenė nėra šios problemos sprendimas, ji tik padės vietos pareigūnams. Būsime čia tiek, kiek reikės“, – entuziazmu tryško ir aplinkos apsaugos ministras Andrea Orlando.
Ne pagalba, bet antausis
Tačiau mafijos čiuptuvuose likimo valiai palikti vietos gyventojai valdžios entuziazmu neužsidegė.
„Kariuomenė mūsų niekur nenuves. Mirštame nuo smarvės, mums pasakojama, kad daržoves sveika valgyti, o šalies vyriausybė nusiplauna rankas atsiųsdama karius“, – piktinosi Kaivano miestelio klebonas Maurizio Patriciello.
37,5 tūkst. sielų turinti klebonija įsikūrusi prie Ačeros miesto, kuriame veikia vienas iš nedaugelio atliekų deginimo įrenginių Kampanijoje.
Klebono teigimu, čia deginamos ne tik buitinės, bet ir toksinės atliekos, kurias mafija suveža iš visos Italijos.
„Iš Ačeros krosnies kamino kasdien kyla dioksino pilni juodų dūmų debesys. Šešerius metus beldžiuosi į visas įmanomas duris ir tiktai dabar girdėti pirmieji atsakai“, – niršo kovos su nelegaliais sąvartynais simboliu tapęs dvasininkas.
„Neapolyje susirgimų vėžinėmis ligomis pagausėjo 34 proc. Ačeroje per trejus metus sergančiųjų vėžiu skaičius išaugo 81 procentu.
Bet buvo ištirti vos 84 iš 3 mln. gyventojų, kurių pašonėje palaidota mažiausiai 12 tonų toksiškų atliekų, kraujo mėginiai.
Tai tikrų tikriausias antausis vietos gyventojams ir apskritai žmogaus orumui“, – sakė Neapolio vėžinių ligų institute dirbantis onkologas Antonio Marfella.
Prieš šešerius metus institute pradėjęs dirbti onkologas teigė neįsivaizdavęs tokio valdžios institucijų abejingumo.
„Kai 2007 metais į mane kreipėsi vieno nuo vėžio mirusio piemens artimieji, maniau, kad pakaks kreiptis į atitinkamas institucijas. Maniau, kad gal jos tiesiog nepastebėjo, gal yra labai užsiėmusios. Tačiau dabar supratau – jos yra tylios mafijos bendrininkės“, – teigė A.Marfella.
Nuodai sklinda po visą šalį
Onkologas negali patikėti, kad regione, kuriame sergamumas vėžiu – vienas didžiausių šalyje, neegzistuoja onkologinių ligų registro.
Kurioziška ir tai, kad nė viena iš 800 Kampanijoje veikiančių kraujo tyrimų laboratorijų negali patikrinti dioksino kiekio kraujyje.
Ištirti minėto mirusio piemens kraują A.Marfella nusiuntė į Kanadą. Atkeliavęs atsakymas jį pribloškė.
Kazertos apylinkėse avis ganiusio piemens ir jo avių kraujyje dioksino – kancerogeniškiausio iš visų mokslui žinomų cheminių elementų, kuris sukelia vėžį ir išsigimimus, – kiekis 400 kartų viršijo leistiną normą.
Apie 30 kilometrų į vakarus nuo Ačeros esančio Vila di Briano miestelio meras Dionigi Magliulo teigė, kad situacija dramatiška.
„Susirgimų vėžiu ir mirčių nuo jo skaičius čia vienas didžiausių Italijoje.
Kadaise čia užauginti pomidorai, brokoliai, braškės apkeliaudavo visą pasaulį.
Dabar jų niekas nebenori pirkti“, – sakė meras.
Jo netenkina ir vyriausybės pažadai pagaliau tikrinti ne tiktai pomidorus, bet ir gyventojų sveikatą.
„Šiais ir ateinančiais metais vyriausybė ketina skirti 50 mln. eurų Laužų žemės gyventojų sveikatai tikrinti, jos prevencijai ir apsaugai.
Tai lašas beviltiškos situacijos jūroje“, – teigė D.Magliulo.
Tėvas M.Patriciello sakė, kad greta žemių, kuriose mafija palaidojo bidonus su nuodingomis medžiagomis, iki šiol auga žiediniai kopūstai ir braškės.
„Didieji gamintojai toliau perka vaisius ir daržoves, kurie patenka ant stalo visoje Italijoje“, – teigė dvasininkas.
Užterštas ir maistas, ir namai
Vienas su teisėsauga bendradarbiaujantis buvęs mafiozas, Italijoje vadinamas „pentito“ (liet. „atgailaujantis“), pareigūnams pasakojo, kad viena didžiausių Kampanijos statybų bendrovių 1998–2005 metais naudojo su asbestu sumaišytą cementą.
Su vėžį sukeliančiomis asbesto dulkėmis ištisus gyvenamųjų namų kvartalus pastačiusios kompanijos savininkai išteisinti dėl senaties termino.
Kitas „pentito“ pasakojo, kad „Camorra“ neapsiriboja nelegaliu šiukšlių laidojimu – mafija sugeba ir iš jų užsidirbti papildomas krūvas pinigų.
Nuodingos fabrikų atliekos yra maišomos su trąšomis ir parduodamos žemės ūkio įmonėms. Pastaraisiais metais vykdyti įvairūs pareigūnų tyrimai atskleidė, kad šimtai laukų visoje Italijoje buvo tręšiami pigiomis, nuodų sklidinomis trąšomis.
Perpildytus, sudegintus sąvartynus klanai sugeba paversti ir gyvenamiesiems namams tinkamais statyti žemės plotais, ant kurių iškyla grakščios gyvenvietės.
Ant nuodingos žemės iškilusius namus mafiozai pigiai parduoda apie savo būstą svajojančių darbininkų šeimoms su vaikais, pensininkams.
Žino, bet nieko nedaro
Kad Italijos pareigūnai puikiai žino apie šalies pietuose mafiozų laidojamas nuodingas šiaurinių regionų pramonės atliekas, nenuginčijamas faktas.
Iš neseniai paviešintų dokumentų paaiškėjo, kad apie dramatišką situaciją Laužų žemėje pareigūnai žino jau nuo 1997-ųjų.
„Kas mėnesį iš šiukšlių susižerdavome 600–700 mln. lirų (1,1–1,3 mln. litų). Žinodamas palaidotų nuodų gausą, manau, kad per 20 metų ten visi išmirs“, – dar 1997-aisiais pareigūnams pareiškė buvęs vieno įtakingiausių „Casalesi“ klano atstovas Carmine Schiavone.
Jis pasakojo apie Neapolio ir Kazertos provincijose po žemėmis užkastas ir nuo romėnų laikų garsėjančiame Lukrino ežere palaidotas radioaktyviąsias atliekas, atvežtas iš Italijos fabrikų ir Vokietijos.
„Šiukšles išversti nebuvo sunku. Turėjome karabinierių, policijos, finansų policijos uniformas ir atributiką“, – tikino „pentito“.
Italijos Deputatų Rūmų pirmininkė, buvusi žurnalistė Laura Boldrini sakė, kad prieš 17 metų įrašytos apklausos tekstą nuspręsta paviešinti, nes gyventojai turi teisę žinoti.
Gaila, kad tiems gyventojams, jeigu tikėtume atgailaujančio mafiozo žodžiais, liko gyventi tiktai maždaug ketveri metai.
Kištis neapsimoka
Kodėl Italijos valdžia patogiai snaudė?
Kaip įmanoma, kad ES priklausančios vienos labiausiai industrializuotų pasaulio valstybių teritorijoje vyktų tokie dalykai?
„Italijos valdžia nieko nedaro, nes jai per brangu“, – teigė atgailaujantis C.Schiavone.
Vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ buvęs mafiozas teigė, kad pagrindinė „Camorra“ nelegalaus nuodingųjų atliekų verslo partnerė buvo viena Šiaurės Italijos firma, kuriai vadovavo buvusio šalies premjero Silvio Berlusconi brolis Paolo.
Tačiau šiuos parodymus įslaptino tuometis vidaus reikalų ministras Giorgio Napolitano, dabar užimantis Italijos prezidento kėdę.
Atsakymą į klausimą, kodėl šitokie dalykai dedasi civilizuotoje Vakarų valstybėje, jau beveik prieš septynerius metus išleistoje knygoje „Gomora“ pateikė rašytojas ir žurnalistas Roberto Saviano.
„Nė vienas italų verslininkas nedega noru sumokėti už atliekų perdirbimą. Jiems atrodo naudingesnės jų pačių išmatos nei atliekų perdirbimas, už kurį dar privalai atiduoti pilnus lagaminus pinigų“, – knygoje, dėl kurios mafija pagrasino jį nužudyti, rašė R.Saviano.
Asmens sargybinių globoje visą parą gyvenantis rašytojas pasakoja, kad „Camorra“ šiukšlių verslo logika paprasta – verslininkai nori pigiai atsikratyti šiukšlių, o mafiozai jiems padeda tai padaryti.
Ne nusikaltėliai, o gelbėtojai
Pasauliniu bestseleriu tapusioje knygoje R.Saviano pasakoja, kad pagrindinė grandis tarp verslininkų ir „Camorra“ yra tarpininkai – vadinamieji akcininkai.
Šie nelegalaus perdirbimo genijai yra išsilavinę, geros išvaizdos, nepriekaištingos reputacijos pietiečiai, turintys tylią sąžinę ir didelį norą gerai uždirbti.
„Akcininkai“ dažniausiai nepriklauso jokiems mafiozų klanams. Jie puikiai išmano ekologiją ir atmintinai moka atliekų toksiškumą reglamentuojantį Europos atliekų katalogą.
Jie savęs anaiptol nelaiko nusikaltėliais ir sąžinės graužaties nejaučia.
Atvirkščiai, šie tarpininkai yra šventai įsitikinę, kad jų paslaugos išgelbėjo daugybę Šiaurės Italijos įmonių nuo bankroto, leido joms augti ir atlaikyti rinkos konkurenciją.
Esą būtent „akcininkų“ dėka Italija sugebėjo lygiomis teisėmis įsilieti į Europos rinką.
Be verslininkų ir tarpininkų, nelegaliame šiukšlių versle svarbų vaidmenį atlieka chemikai.
Jie įrašo neteisingą kodą, prideda suklastotą sudėties tyrimo lapą ir taip nuodingas atliekas paverčia paprastomis šiukšlėmis.
Naują statusą įgavęs krovinys perduodamas vežėjams, kurie neatlieka jokio nusikaltimo – tiesiog pristato krovinį perdirbėjams nurodytu adresu.
Atliekų perdirbėjais gali būti sertifikatus turinčios įmonės arba verslininkai, apleistų sąvartynų, smėlio karjerų, akmens kasyklų, laisvų žemės plotų savininkai, už solidų atlygį primerkiantys vieną akį.
Nepriekaištingas šio mechanizmo veikimas neapsieina ir be valstybės tarnautojų, kurių vaidmuo – aplaidumas mainais už lyg ant mielių išaugantį atlyginimą.
Žemėse – metalų puokštė
Tokio verslo subtilybes atskleidęs žurnalistas R.Saviano teigia, kad Italijos pietūs, ypač Kampanijos regionas, – perpildytas turtingos ir industrializuotos Italijos šiukšlynas, kurio nuosėdos nuodija žemę, geriamąjį vandenį, sėja vėžį ir mirtį.
Aplinkos apsaugos organizacijos „Legambiente“ apskaičiavimais, sudėjus visas per tris dešimtmečius mafiozų palaidotas nelegalias šiukšles į vieną krūvą iškiltų aukščiausias pasaulyje kalnas – net 15 tūkstančių metrų aukščio. Tokia nuodingų šiukšlių koncentracija negali pasigirti jokia kita vieta visame Vakarų pasaulyje.
„Vaikščioti Kampanijos laukuose – tarsi kvėpuoti visu tuo, ką pagamino Italijos fabrikai“, – knygoje „Gomora“ rašo R.Saviano.
Neapolio ir Kazertos apylinkėse mėtosi įvairiausių Italijos industrijos gaminių pakuotės.
Po žeme ilsisi Milano gatvių šiukšlės, Toskanos ir Lombardijos biurų spausdintuvų milteliai, Italijos banko susmulkinti nebegaliojantys pinigai, Veneto ir Emilijos-Romanijos pienininkystės ūkių karvių tešmenims valyti naudojamos popierinės servetėlės.
Taip pat Venecijos valymo įrenginių nuosėdos, užterštas Arno upės dumblas, su trąšomis sumaišytos ekologiškiausio Italijos regiono Toskanos gamyklų toksinės atliekos. Terminės aliuminio metalurgijos ir odos pramonės, ligoninių atliekos.
Naftos perdirbimo pramonės teršalai, senos padangos. Į dirvožemį sunkiasi švinas, varis, arsenas, gyvsidabris, kadmis, chromas, nikelis.
Mėtosi ir protėvių kaulai
Laužų žemės laukuose pūva ne tik nuodingosios atliekos, bet ir žmonių kaulai. Ne, tai ne mafijos karų aukos, bet kadaise ašaromis į paskutinę kelionę palydėti italų protėviai.
Kaip knygoje „Gomora“ pasakoja R.Saviano, Italijos miestų kapinėse atliekama periodinė ekshumacija – iš apleistų kapų kasami daugiau nei prieš 40 metų palaidoti palaikai.
Pagal įstatymus palaikai kartu su karstais turėtų būti atitinkamai pagarbiai perdirbami specializuotose įmonėse.
Tačiau šio proceso kaina milžiniška, o mafijos kainoraštis – kelissyk pigesnis.
„Proprosenelių, prosenelių, nežinia kieno protėvių, neaišku, iš kokių miestų atvykusių, kaulai verčiami į krūvas Kazertos laukuose. Praeidami pro šalį žmonės net persižegnodavo, lyg eitų per kapines“, – rašo R.Saviano.
Pinigus spaudžia iš visko
„Visos šios atliekos, susikaupusios per dešimtmečius, pakeitė kraštovaizdį, skleidžia tvaiką, iš jų buvo supiltos seniau neegzistavusios kalvos.
Karjeruose sunaikinti kalnai netikėtai vėl įgavo prarastą masę“, – pasakoja mafijos valdomoje teritorijoje gimęs ir augęs R.Saviano.
Perpildytus sąvartynus mafiozai naikina paprastai – juos padega. Vien 2012 m. pareigūnai užfiksavo 3,5 tūkst. laužų. Iš čia ir kilo į šnekamąją italų kalbą įsiliejęs terminas Laužų žemė.
Juodi dūmai pasklinda ir dioksinu padengia viską – dirvožemį, ganyklas, vaismedžius, gatves, namus.
„Laužų žemės peizažas priminė apokalipsę. Ėjau per dioksino sunaikintas žemes, pro susigrūdusius sunkvežimius ir apdegusius žemės plotus, kurie jau niekada nebegalės žaliuoti“, – pasakoja Laužų žemę pėsčiomis nusprendęs pereiti rašytojas.
Dairosi į užsienį
Skaičiuojama, kad šiukšlių perdirbimo lyderiais ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje virtę „Camorra“ klanai iš nelegalaus verslo į kišenes susižėrė mažiausiai 50 mlrd. eurų (172,6 mlrd. litų).
Tačiau Kampanijos regioną užkimšę šiukšlėmis ir jį pavertę gyvybei pavojingu sąvartynu mafiozai pelningo verslo atsisakyti neketina. Klanai dairosi naujų erdvių, kur laidoti atliekas, ir jau įsigijo milžiniškus plotus Rumunijoje, kur tikrai neketina auginti daržovių.
Sutaupyti norinčių italų verslininkų šiukšles mafiozai veža ir į skurdžias Azijos bei Afrikos šalis. Atliekų laidojimo vieta jau dažnai virsta ir planetos vandenys.
„Vis dažniau atliekomis pripildomi laivai ir suvaidinus nelaimingą atsitikimą nuskandinami. Už tai gaunamas dvigubas atlygis. Draudimas sumoka išmoką, o atliekos nusėda jūros dugne“, – savo knygoje pasakoja R.Saviano.
Kol yra ką nors gaminančių įmonių, kurios kasmet susiduria su brangiai kainuojančiu gamybinių atliekų perdirbimu, tol toks verslas klesti.
Išeitis – lyg miražas dykumoje
Italijos šiukšlynu tapęs Kampanijos regionas ir pats neturi kur dėti savų šiukšlių.
2008 ir 2010 m. šiukšlėse skendinčius neapoliečius gelbėjo kariai. Ginkluoti kareiviai patruliavo gatvėse ir tikrino atliekas deginančias krosnis. Ginklus išmainę į kastuvus jie valė šiukšlių nuklotas miestų gatves.
Vyriausybė vietos savivaldybes ragina persvarstyti atliekų tvarkymo projektus, skatinti atliekų rūšiavimą. Tačiau atliekų deginimo krosnių statyboms priešinasi ir mafija, ir vietos gyventojai.
Mafija nelinkusi prarasti aukso upe virtusio šiukšlių verslo.
Tačiau gyventojai baiminasi, kad atliekų deginimo įrenginiai pateks į klanų rankas ir virs vienas Dievas težino ką deginančiais nasrais.
Vienintelė išeitis, atrodo, būtų šiukšles išvežti kuo toliau nuo Kampanijos ir kitų mafijos kontroliuojamų pietinių regionų. Tačiau tam reikia daug pinigų, o jų savivaldybės neturi.
Atrodytų, išspręsti šiukšlių ir nelegalių sąvartynų problemą nėra sunku – tereikia, kad kiekviena valstybinė institucija, kiekvienas pareigūnas, kiekvienas valstybės tarnautojas atliktų savo pareigą.
Dėl svetimšaliui sunkiai suvokiamų istorinių, kultūrinių, ekonominių priežasčių Laužų žemėje tokių pareigūnų yra per mažai. O iš pažiūros paprasta išeitis – vis dar lyg miražas sudegusių šiukšlių dykumoje.
