Nuo 1979-ųjų Jungtinei Karalystei daugiau nei dešimtmetį vadovavo Margaret Thatcher – prekybininko duktė. Po jos premjeru tapo Johnas Majoras – muzikanto sūnus.
Bet dabartinis šalies ministras pirmininkas Davidas Cameronas yra karaliaus Viljamo IV palikuonis, o jo kabinete dirba daugybė brangiausių privačių mokyklų ir Oksfordo bei Kembridžo universitetų auklėtinių.
Elitizmu šiomis dienomis persismelkęs ir pramogų pasaulis. Leidinys „Sunday Telegraph“ sausį konstatavo, kad į žvaigždes pastaruoju metu veržiasi „jauni, talentingi ir snobiški“ prestižinių Itono ir Harou mokyklų absolventai.
Pavyzdžiai – serialo „Tėvynė“ („Homeland“) žvaigždė Damianas Lewis, „Šerloke“ („Sherlock“) žibantis Benedictas Cumberbatchas ir „Blakės“ („The Wire“) žiūrovų numylėtinis Dominicas Westas.
J.Majoras, susirūpinęs dėl tokios padėties, neseniai įplieskė debatus savo kalba, kurios ištraukos atsidūrė pirmuosiuose didžiųjų dienraščių puslapiuose.
„Kiekviename įtakų lauke viršutiniai galios sluoksniai šiuo metu didžiąja dalimi užimami baigusiųjų privačias mokyklas. Turint omenyje, iš kur esu kilęs, aš priblokštas“, – pareiškė buvęs Jungtinės Karalystės premjeras.
Tad ar tikrai šioje šalyje atgimsta klasės ir socialinė atskirtis?
Taip, bet atgimsta kitokia nei anksčiau. Nors šalyje vis dar daug reiškia kilmė ir kraujo spalva, realybė, bent jau remiantis statistika, yra sudėtingesnė. Esą elitas dominuoja, bet dabar tai – klubas, kuriame pinigai – ir išsilavinimas už pinigus – lemia daugiau nei giminės medis.
Tai reiškia, kad viršūnę pasiekia daugiau moterų, etninių mažumų atstovų, užsieniečių. Tiesa, didesnė įvairovė maskuoja ir faktą, kad skurstantiesiems ir neturintiems pažinčių vis sunkiau pakilti socialinės padėties kopėčiomis.
Kai laikraštis „The Sunday Times“ 1989 metais pirmą kartą paskelbė turtingiausių Jungtinės Karalystės gyventojų sąrašą, pirmojoje vietoje buvo karalienė Elizabeth II.
Dešimtuke dominavo rinkoje seniai įsitvirtinę nekilnojamojo turto, verslo magnatai: Vestminsterio kunigaikštis, lordas Sainsbury, lordas Vestey. Formulė – kilmė, ryšiai ir paveldėtas turtas.
Tačiau 2013 metų sąraše jau daugiausia tarptautinių kapitalistų, Londoną tiesiog pavertusių savo būstine. Iš 1989-ųjų dešimtuko čia išsilaikęs tik Vestminsterio kunigaikštis – iškritusi net Anglijos karalienė.
Į dešimtuką dabar įeina uzbekas kasybos magnatas Ališeras Usmanovas, indai Srichandas ir Gpoichandas Hindujos, futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius, norvegas Johnas Frederiksenas, alaus „Heineken“ imperijos paveldėtoja Charlene de Carvalho.
Permainos ypač turtingų žmonių klasėje buvo sukeltos pačios M.Thatcher, kuri atvėrė Londono finansų pasaulį pasauliui ir įtvirtino verslo dereguliavimą.
„Kai pradėjau dirbti su sąrašu prieš 25 metus, du trečdaliai žmonių jame buvo paveldėję savo turtus. Šiandien jau beveik 80 proc. asmenų sąraše praturtėjo patys – tai M.Thatcher valdymo metų palikimas“, – teigia sąrašą kasmet sudarantis Philipas Beresfordas.
100 didžiausių įmonių, kurių akcijomis prekiaujama Londono akcijų biržoje ir pagal kurių akcijų kainą sudaromas indeksas FTSE, irgi byloja apie permainas.
1984 metais, kai indeksas buvo sudarytas, 80 iš 100 kompanijų vadovai buvo britai. 2008-aisiais jų liko 64, o 2012-aisiais – 55. Prieš 30 metų 33 iš 100 kompanijų vadovų buvo baigę Oksfordą ar Kembridžą, pernai jų teliko 15.
Tiesa, turtuolių sąrašuose ir toliau dominuoja. 1984-aisiais tarp į indeksą FTSE įeinančių įmonių vadovų moterų nebuvo apskritai, o 2013 metais jų atsirado vos trys.
Parengė Gintaras Radauskas
