Ispanijos teisėjai dažnai pavadinami provokatoriais. Žmogaus teisių pažeidimais jie yra apkaltinę ir bylas iškėlę Argentinos kariams, Izraelio gynybos pareigūnams ar amerikiečių kariams Irake.
Kartą tokiomis pat aplinkybėmis buvo suimtas ir buvęs Čilės diktatorius Augusto Pinochetas.
Dabar ispanų taikiniu tapo buvęs Kinijos prezidentas Jiang Zeminas ir ekspremjeras Li Peng’as. Ispanijos teisėjas Ismaelis Moreno šiems ir kitiems kinams paprašė išduoti tarptautinį arešto orderį byloje, kurioje tiriami žmogaus teisių pažeidimai Tibete.
Kenkia šalių santykiams
Tokios ispanų bylos retai atsiduria šalies teismuose. Tačiau jos gerokai komplikuoja ne tik jose minimų įtariamųjų gyvenimą, bet ir diplomatinius bei ekonominius Ispanijos santykius su kitomis valstybėmis.
Kaip ir buvo galima numanyti, Madridas jau turi su Pekinu problemų.
Ispanų veiksmais pasipiktinę Kinijos diplomatai pradėjo spausti ES narę nutraukti teisminį kinų pareigūnų persekiojimą.
Pakeisti įstatymą, leidžiantį teisėjams kelti bylas kitų šalių pareigūnams, skuba ir Ispanijos valdžia. Vakar šalies parlamentas diskutavo, o vėliau balsavo dėl šio įstatymo pakeitimo.
Pasiduoda kinų spaudimui?
Krizės duobėje tebesėdinčiai Ispanijai pakeisti įstatymą naudinga dėl ekonominių santykių su Kinija.
Bet kai kurie politikai ir aktyvistai piktinasi, kad taip Kinijai nuolaidžiaujama ir leidžiama daryti įtaką ne tik Ispanijos vidaus politikai, bet ir visai tarptautinės teisės praktikai.
„Tai gali tapti precedentu, padarysiančiu įtaką visai tarptautinės teisės sistemai. Staiga Kinija sprendžia, kaip turėtų būti taikoma tarptautinė teisė“, – piktinosi Alanas Cantosas. Ispanijoje įsikūręs jo vadovaujamas Tibeto paramos komitetas yra ieškovas Kinijos byloje.
Madridas retai konfrontuoja su Kinija, kuri yra įsigijusi nemažai Ispanijos skolos vertybinių popierių.
Kinijos rinkoje taip pat yra įsitvirtinę ispanų maisto pramonės atstovai ir vyno gamintojai.
„Kiek svarbi Kinija Ispanijai? Svarbi ir yra galimybių, kad taps netgi dar svarbesnė. Jie labai nori įžengti į Kinijos rinką“, – komentavo Elcano karališkojo instituto vyresnysis analitikas Miguelis Otero.
Piktino ir kitas šalis
Tiesa, įstatymo projektą, kuriuo siekiama smarkiai sumažinti nacionalinio įstatymo ribas, leidžiančias ispanų teisėjams kelti žmogaus teisių bylas visame pasaulyje, valdančioji Liaudies partija pateikė dar sausį.
Kinija nėra vienintelė valstybė, pasipiktinusi Ispanijos teisėjų kaltinimais. Pastaraisiais metais JAV ir Izraelis dėl šioje šalyje pradėtų tyrimų irgi griebėsi diplomatinio spaudimo.
O kritikai pabrėžė, kad visame pasaulyje auganti kova už žmogaus teises gali peržengti ribas ir pažeisti valstybių suverenitetą.
Pavyzdžiui, Belgijoje buvo iškeltos bylos buvusiam Izraelio premjerui Arieliui Sharonui, kadenciją baigusiam JAV prezidentui George’ui W.Bushui, buvusiam JAV viceprezidentui Dickui Cheney ir valstybės sekretoriui Colinui Powellui.
Vėliau Belgija panaikino įstatymą, suteikiantį šalies teisėjams galią kelti bylas už žmogaus teisių pažeidimus kitų šalių pareigūnams.
Tačiau žmogaus teisių grupės, tarp jų „Amnesty International“, paskelbė bendrą pareiškimą, smerkiantį siūlomus Ispanijos įstatymo pakeitimus.
Organizacijos pabrėžia, kad teisė teisti asmenis, esančius už šalies teritorijos ribų, už tokius nusikaltimus kaip genocidas, kankinimai, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui, yra svarbi tarptautinės teisės dalis. Teigiama, kad šie nusikaltimai svarbūs tarptautiniu mastu.
„Jie bando panaikinti tarptautinę jurisdikciją“, – savo ruožtu piktinosi garsus ispanų teisėjas Baltasaras Garzonas.
Jis išgarsėjo siekdamas, kad Londonas išduotų Madridui buvusį Čilės diktatorių A.Pinochetą. Kai teisėjas 1998 metais išdavė čiliečio arešto orderį, jis buvo pavadintas didvyriu. („The New York Times“, „The Daily Telegraph“, LR)
