Slovakai ir vėl gali vangiausiai iš visos ES eiti prie balsadėžių per gegužės mėnesį vyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą (EP). Remdamasis eUobserver.com apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Būtent taip nutiko per ankstesnius rinkimus. Tik 19,6 proc. slovakų balsavo EP rinkimuose 2009 metais ir 16,9 proc. – 2004 m.
Pastarasis rinkėjų aktyvumas buvo menkiausias per visą Bendrijos istoriją.
Slovakijos politinėje arenoje retai dominuoja su ES susijusios temos. Negana to, šiuo metu slovakai dėmesį sutelkę į pavasarį vyksiančius prezidento rinkimus.
Toks rinkėjų abejingumas gali tapti puikia galimybe kraštutinių pažiūrų politikams patekti į EP.
Svarbesni prezidento rinkimai
Kovo 15-ąją vyksiantis pirmasis Slovakijos prezidento rinkimų turas šalies gyventojus domina nepalyginti labiau negu gegužės 24-osios rinkimai į Europos Parlamentą.
Kur kas daugiau dėmesio tam skiria ir politikai. Į prezidento rinkimų kampaniją jie investuoja daugiau laiko, energijos ir pinigų.
„Didžiosios politinės partijos Europos Parlamento rinkimus laiko antrarūšiais rinkimais“, – pabrėžė politikos analitikas ir ES reikalų ekspertas Radovanas Geistas.
Euroskeptikų susidomėjimas
Pasak kito analitiko Eduardo Chmelaro, per 2004-ųjų ir 2009 m. rinkimus į EP Slovakijoje dar nebuvo „žymaus politinio konflikto, kuris padėtų didinti žmonių susidomėjimą“.
Šiemet gali būti kitaip. Bet labiausiai dėl gyventojų dėmesio per EP kampaniją ketina kovoti euroskeptiškų pažiūrų partijos. O tai Europos integracijos šalininkams tik dar labiau kelia nerimą.
Pavyzdžiui, liberali Laisvės ir solidarumo partija (LSP) pasisako už esmines ES institucijų reformas. Ši jėga atliko didžiulį vaidmenį 2011 m. griūvant tuometės premjerės Ivetos Radičovos vyriausybei. Tuo metu valdančiajai koalicijai priklausiusi LSP nuolat priešinosi Slovakijos indėlio didinimui į euro zonos laikinąjį Europos finansinio stabilumo fondą.
Partija taip pat norėjo, kad Slovakija neprisijungtų prie nuolatinio krizių valdymo mechanizmo – Europos stabilumo mechanizmo.
LSP sunku peržengti slenkstį, reikalingą patekti į šalies parlamentą. Bet partijos lyderis Richardas Sulikas nusitaikė kitur – tai pirmasis šalies politinės jėgos vadovas, norintis sėsti į europarlamentaro kėdę.
Kita Slovakijos politinė jėga – centro dešinioji partija „Nova“ – ketina rengti kampaniją, nukreiptą prieš pastangas ES vesti politinės federacijos link. Du „Nova“ vicepirmininkai yra pagrindiniai partijos kandidatai į Europos Parlamentą.
Ekstremisto sėkmė
Pasak ekspertų, euroskeptikų dalyvavimas diskusijose sveikintinas, nes tai stiprina demokratiją ES. Bet būtina atsvara tokioms nuomonėms.
Esą didžiausia problema, jog pagrindinės partijos bando į savo pusę patraukti kraštutinių dešiniųjų partijų rėmėjus daugiausia dėmesio skirdamos romų mažumai, imigracijai ar islamui, o palikdamos nuošalyje kitas svarbias ES temas.
Slovakijos vidaus politikoje pastaruoju metu taip pat netrūko diskusijų apie kraštutinius dešiniuosius. Tam įtakos turėjo ekstremisto Mariano Kotlebos išrinkimas į Banska Bistricos krašto gubernatoriaus kėdę.
Tiesa, ekspertai nemano, kad M.Kotlebo sėkmė vietos rinkimuose turės daug įtakos rinkimų į EP rezultatams.
