Šokas ir gedulas ne tik Ukrainoje. Smurto Kijeve sukrėsti Lietuvos žmonės dega žvakutes. Dauguma lietuvių gali nebent morališkai guosti ukrainiečius, o pastarųjų gedulas sumišęs su asmeniniu skausmu ir įniršiu, rašo „Lietuvos rytas“.
Po kruvinos susirėmimų nakties trečiadienio rytą šturmą atlaikę protestuotojai Kijevo Nepriklausomybės aikštėje netverdami pykčiu klausėsi Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus kalbos: esą dėl to, kad per parą žuvo dešimtys žmonių, o dar apie tūkstantį buvo sužeista, kalti susirėmimus kurstantys opozicijos lyderiai.
Tokiais ciniškais pareiškimais Ukrainos valdžia svaidėsi visą dieną baugindama naujomis susidorojimo akcijomis.
Tačiau kol pasaulis sutartinai smerkia Kijevą, Ukrainos sostinę tvindantys dūmai bei emocijų banga apgaubė ir galimas tikrąsias priežastis, kam naudingas smurtas.
Ne susirūpinimo reikia
Iš daugybės barikadomis atitvertų gatvių opozicija vakar kontroliavo tik dalį Nepriklausomybės aikštės.
Ją perrėžė naktį ir dieną liepsnojusių laužų paliktas randas – vienoje pusėje šturmą surengę pareigūnai, kitoje – vis dar nepasiduodantys ir nesitraukiantys protestuotojai.
Ši ugnies juosta – paskutinė protestuotojų barikada. Jiems vienintelė viltis apsiginti – daugiau rėmėjų aikštėje ir užsienio parama.
O užsienio, pirmiausia Europos Sąjungos, šalys ir JAV mindžikuoja, dar tiktai svarsto sankcijomis nubausti atsakinguosius už kruvinus susirėmimus ir reiškia „didelį susirūpinimą“.
Nenuostabu, kad sukrėsti ukrainiečiai siūlo tą susirūpinimą „susikišti į vieną vietą“, o galimybės sėsti prie derybų stalo ir susitarti senka.
Mat neatrodo, jog dabar, praliejus tiek kraujo, be dar didesnio aukų skaičiaus pavyks įtikinti konflikto šalis. Tačiau būtent tai gali būti naudinga tiems, kurie išprovokavo smurto protrūkį.
Aukas skaičiuoti nelengva
Kai antradienio vakarą tūkstančiai riaušių milicijos ir vidaus pajėgų pareigūnų šturmavo pagrindinę protestuotojų stovyklą Nepriklausomybės aikštėje, vieno opozicijos lyderių Vitalijaus Klyčko žodžių buvo beveik neįmanoma girdėti.
Bet, sproginėjant granatoms ir pokšint šūviams, V.Klyčko ragino 20 tūkstančių aktyvistų ginti stovyklą – ligšiolinių protestų širdį. Apgynė – milicija nepraėjo, šarvuočiais visų barikadų nepralaužė. Tačiau ar ilgam ir kokia kaina?
Kijevo širdis dabar atrodo kaip nusiaubtas mūšio laukas – liepsnojantys, apgadinti pastatai ir, žinoma, aukos. Suskaičiuoti žuvusiuosius ir sužeistuosius Kijeve ne taip lengva, mat abi pusės pateikia vis kitus skaičius.
Opozicija kalba apie mažiausiai 80 nužudytų protestuotojų, oficialiai jų suskaičiuojama 20. Be to, V.Janukovyčiaus šalininkai mirtinai uždaužė mažiausiai vieną žurnalistą. Per susirėmimus, per kuriuos naudoti ir šaunamieji ginklai, esą žuvo ir mažiausiai 8 pareigūnai.
Kijevo ligoninėse skaičiuojami ir sužeistieji – sumušti, kontuzyti, su pjautinėmis, šautinėmis ir plėštinėmis žaizdomis.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, ligoninėse guli sužeisti 263 protestuotojai ir 342 pareigūnai.
Tačiau šis skaičius greičiausiai yra daug didesnis, nes ne visi protestuotojai kreipėsi į medikus – bijoma, kad iš ligoninių sužeistuosius pagrobs saugumiečiai.
Todėl daugelis sužeistų Kijevo demonstrantų, tarp kurių buvo ir mažiausiai vienas Lietuvos pilietis, pasikliovė savanoriais gydytojais.
Būtent savanoriai – tiek medikai, tiek maisto produktus, drabužius į dar vieną opozicijos tvirtovę ir prieglaudą – Šv.Mykolo vienuolyną tempiantys žmonės palaiko Maidano gyvybę.
Šaudo koviniais ginklais
Kad aukų skaičius bet kurią akimirką gali išaugti, neabejojo daugelis Kijevo centre esančių žmonių. Bet kada galėjo prasidėti naujas šturmas, atskrieti kulka. Koviniai ginklai per susirėmimus Ukrainoje tikrai naudojami – jau nebėra abejonių. Ir ne tik Kijeve.
Stebėję įvykius Kijeve aktyvių veiksmų ėmėsi daugelio Vakarų Ukrainos miestų, kur V.Janukovyčiaus valdžia ir taip niekada nebuvo populiari, gyventojai.
Įtūžę ukrainiečiai šturmavo vietos valdžios pastatus, milicijos dalinių, tarp jų „Berkut“, bazes bei saugumo tarnybos SBU štabus Lvove, Rivnėje, Sumuose, kituose miestuose.
Chmelnyckio mieste iš protestuotojų apsupto SBU pastato pasipylė automato šūviai – kulkos pakirto ir sunkiai sužeidė ukrainietę moterį.
Kiekvienas šūvis, pasak protestuotojų, gali sulaukti kelių priešpriešinių šūvių.
Ir gintis protestuotojai turi kuo – Ukrainos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vien Maidane yra apie 1500 šaunamųjų ginklų, kurių dalis dar nebuvo panaudota. O per naktinius susirėmimus Lvove buvo apiplėštas milicijos pastatas – iš jo pavogta pistoletų bei automatų.
Todėl ukrainiečių nenustebino SBU pareiškimas, kad šalyje pradedama antiteroristinė operacija. Gerai ginkluoti pareigūnų specialieji daliniai esą pasiruošę šturmuoti „teroristų lizdus“, kuriuose laikomi ginklai.
Anksčiau nesikišusi šalies kariuomenė, regis, jau keičia požiūrį – trečiadienį į Kijevą milicininkams padėti permesta 500 desantininkų.
Kaltinimai abiem pusėms
Todėl neatsitiktinai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Ukraina artėja prie pilietinio karo slenksčio. Ir dėl to esą kalta ne tik viena pusė.
„Tai, kas vyksta Ukrainoje, jau visiškai nebepateisinama ir netgi nusikalstama.
Tai taikau abiem pusėms – ir valdžiai, ir daliai opozicijos, kurios agresyvūs veiksmai privedė ne tik prie kraujo praliejimo, bet ir prie žmonių žūties.
Tai, kad ši valdžia ir toliau save kompromituoja, visiškai akivaizdu“, – sakė D.Grybauskaitė.
Anot jos, tarptautinė bendruomenė turi imtis veiksmų.
Pavyzdžiui Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai šiandien vyks į Kijevą įvertinti situacijos prieš susitikimą Briuselyje.
Jaučiasi išduoti Vakarų
Vis dėlto dėl vis sunkiau kontroliuojamos padėties tikro pilietinio karo zonoje atsidūrę ukrainiečiai labiausiai stebisi, jų nuomone, pernelyg vangia ir skysta ES pozicija.
Juk protestai prieš V.Janukovyčiaus valdžią prasidėjo būtent dėl jo atsisakymo pasirašyti Asociacijos sutartį.
Dabar aptakias užuojautos žinutes ir nieko neįpareigojančius griežtus pasmerkimus iš ES girdintys ukrainiečiai jaučiasi išduoti, palikti vienui vieni prieš režimą bei, kaip įtariama, jam padedančią Rusiją.
Būtent Maskva užėmė aiškią poziciją ir ryžtingai pasmerkė protestuotojus ir juos remiančius Vakarus.
Esą tai opozicijos lyderiai, „teroristai“ bei „perversmininkai“, siekiantys jėga nuversti teisėtą V.Janukovyčiaus valdžią.
Jie esą laiko užėmę Maidaną, vieninteliai rengia išpuolius ir yra atsakingi dėl smurto.
Tokios principinės, kad ir priešingos, pozicijos iš ES bei JAV nesulaukta, nors pareiškimais apie galimas sankcijas Vakarų šalių pareigūnai vakar svaidėsi vienas po kito.
Prancūzijos prezidentas François Hollande’as paprašė Europos Sąjungos jau nuo ketvirtadienio paskelbti tikslines sankcijas Ukrainos lyderiams.
Tokį pat prašymą remia ir Lietuva, Lenkija, dar būrys valstybių, nors dar prieš savaitę visi, regis, tik ir kalbėjo apie Ukrainos valdžios bei opozicijos susitaikymą, derybas ir sankcijų nereikalingumą.
Briuselis buvo naivus
„Pasmerkimai abiem pusėms yra neišvengiami. Mes artėjame prie tikrai rimtų sankcijų visai Ukrainai.
Jeigu nebus sustabdytas kraujo liejimas ir jėgos panaudojimas, be jokios abejonės, nebus palaikymo nei tokiai valdžiai, nei tokioms jėgoms iš opozicijos“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertų Vyčio Jurkonio ir Lauryno Kasčiūno, vilčių, jog su Ukrainos vyriausybe galima rasti taikų kompromisą, yra vis mažiau.
„Tai, kas vyko vakar, turėjo atverti akis, kad jokie kompromisai ir dialogai su V. Janukovyčiaus komanda yra neįmanomi. Iš esmės tai jau yra režimo konvulsijos“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl didžiųjų ES šalių retorika dėl kruvinų įvykių Ukrainoje yra gerokai per švelni, politologas sakė, kad dabar jau griežtų žodžių iš Vakarų laukti per vėlu.
„Ne paslaptis, kad ES yra daug veikėjų ir daug lobizmo.
Jei buvo norima imtis griežtesnės retorikos, tai buvo galima padaryti per pastaruosius mėnesius. Matėme ir JAV susierzinimą dėl tokios pasyvios politikos.
Bet Briuselyje buvo manoma, kad su V.Janukovyčiumi dar galima susitarti“, – sakė V.Jurkonis.
L.Kasčiūnas savo ruožtu prognozavo, kad tolesnis įvykių scenarijus yra priklausomas nuo to, kaip į tai sureaguos Vakarų valstybės.
Jos esą gali įvesti sankcijas, tačiau kol kas ES taiko švelnią retoriką dėl to, jog didžiosios Bendrijos šalys nenori pernelyg pyktis su Rusija.
Bet kaip įrodyti atsakomybę? V.Janukovyčiui, jo aplinkos žmonėms ir saugumiečiams ar ir režimą remiantiems oligarchams?
Dėl to Europos Sąjungos šalių diplomatijos vadovai „skubiai“ rinksis ir tarsis tik šiandien – esą suderinti pozicijas ir atvykti užtrunka daug laiko.
Kas provokavo smurtą?
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokia padėtis – ne šiaip apverktina, bet ir visiškai nelogiška. Pirmiausia Ukrainos valdžiai.
Pasak Rytų Europos studijų centro (RESC) analitiko Mariaus Laurinavičiaus, neatmetama, jog kraujo liejimas Kijeve buvo specialiai išprovokuotas. Ir ne opozicijos.
Analitikui neatrodo logiška išprovokavus kraujo liejimą kaltinti ir radikaliuosius protestuotojus, tai yra Dešinįjį sektorių.
Jo šerdį iš pradžių sudarė gerai organizuoti Kijevo „Dynamo“ klubo futbolo aistruoliai o paskui, po pirmosios smurto bangos, prie jų prisidėjo didžiausi priešai futbolo aikščių tribūnose – Donecko ir Dniepropetrovsko futbolo sirgaliai.
Taip neliko ir tradicinio Vakarų prieš Rytus pasidalijimo.
O, pasak M.Laurinavičiaus, dalis dešiniojo sparno aktyvistų netgi buvo rusakalbiai.
„Tai rodo, kad tai nėra, kaip valdžia juos bando apšaukti, fašistai ir nacionalistai.
Tai radikalai, kurių Maidane buvo visados.
Jie nesiėmė aktyvių veiksmų, bet niekada neslėpė, kad yra pasiryžę valdžią nuversti jėga“, – sakė analitikas.
Tačiau, RESC eksperto vertinimu, nelogiška manyti, kad tai jie išprovokavo trečiadienio naktį vykusius susirėmimus.
„Prieš tai būtent tie radikalai įvykdė valdžios reikalavimą atiduoti užimtus vietos valdžios pastatus ir net atlaisvinti M.Hruševskio gatvę.
Tai būtų nelogiška siekiant paimti jėga valdžią, nes jie atidavė visą savo karinę infrastruktūrą, kurią buvo susikūrę“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
RESC ekspertas atkreipė dėmesį, kad antradienio rytą, dar prieš neramumus, Kijevo aikštės komendantas Andrijus Parubijus, atsakingas už gynybą, viešai pareiškė, kad Maidano apsauga turi laikytis protestuotojų priekyje, kad nebūtų provokacijų.
„Tai leidžia teigti, kad Maidano apsauga nesiruošė jėgos veiksmams“, – sakė M.Laurinavičius.
Lietuvoje – gedulas ir mitingai
Lietuvos Vyriausybė, siekdama pagerbti žuvusiųjų Kijeve atminimą, nutarė šiandien paskelbti gedulą.
Nustatyta, kad vasario 20 d. nuo 7 iki 22 val. prie ir ant Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat gyvenamųjų namų iškeliama Lietuvos valstybės vėliava su gedulo ženklu.
Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) trečiadienį priėmė pareiškimą, kuriuo „griežtai smerkia brutalų jėgos panaudojimą“ Ukrainoje ir ragina jėgos struktūras nutraukti smurtinius veiksmus prieš protestuotojus, o tarptautinę bendruomenę – reaguoti į situaciją. Ukrainos valdžios veiksmus taip pat pasmerkė ir prezidentė D.Grybauskaitė.
V.Janukovyčiaus valdžios veiksmų pasmerkimu neapsiribojo vien politikai. Vakar Vilniuje vyko net keli mitingai, skirti palaikyti Ukrainą.
Prie Seimo susirinkę apie pusę tūkstančio žmonių – studentų, moksleivių, pensininkų, parlamentarų – išreiškė palaikymą Ukrainos žmonėms. Mitingas „Solidarumo laužai už Ukrainą“ buvo ne vienintelis – laužai ir žvakutės buvo degamos ir kituose Lietuvos miestuose. Kiek anksčiau žvakutės buvo uždegtos prie Ukrainos ambasados Vilniuje.
Mitinguotojai reikalavo įvesti griežtas tarptautines sankcijas Ukrainos prezidento režimui ir surengti V.Janukovyčiui tarptautinį teismą. Be to, Lietuvos žmonių prašoma per interneto puslapį www.aukok.lt paaukoti pinigų sužeistiesiems Kijeve gydyti.
