Rusijos propagandos mašina Ukrainoje sušlubavo

Jeigu rusai sektų tik savo žiniasklaidą, jie nė nenutuoktų, kas pastarosiomis savaitėmis vyksta Ukrainoje. Rusijos televizijos ir taip negarsėja objektyvumu, bet įvykius Kijeve jos nušviečia itin šališkai.

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Žilinskaitė

2014-02-22 07:34, atnaujinta 2018-02-16 01:13

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose netrūksta pašaipių komentarų prie vaizdo įrašo, kuriame Rusijos televizijos kanalas „Rossija 24“ kalbina politiką iš Krymo Leonidą Pilunskį apie padėtį Ukrainoje.

Krymo Aukščiausiosios Rados deputatui ėmus dėstyti mintis, kurios nepatiktų Maskvai ir Ukrainos valdžiai, pokalbis tiesioginiame eteryje buvo tiesiog nutrauktas.

L.Pilunskis „Rossija 24“ pareiškė, kad įtampą Kryme kursto tik pati valdžia, o ne protestuotojai.

„Be to, kad padėtį kursto pati valdžia, kuri, toks jausmas, prisivogė tiek, jog bijo pokyčių, ir kuriai yra ką parasti, Kryme viskas ramu“, – pareiškė politikas.

Anot jo, valdžia organizuoja mitingus ir samdo vadinamuosius „tituškas“, „rengiančius provokacijas“.

Tikėjosi kaltinimų protestuotojams?

L.Pilunskis taip pat dėstė, jog Krymo gyventojai beveik nedalyvauja dabartiniuose Ukrainos įvykiuose. Maidano šalininkų regione neva yra nedaug ir jie esą rengia ramias, nedideles akcijas.

Tiesioginis eteris su opozicionieriumi iš Krymo netikėtai buvo nutrauktas – laidos vedėja tai paaiškino techniniais nesklandumais, nors iš pažiūros pokalbis vyko be trukdžių.

Manoma, kad „Rossija 24“ žurnalistai tikėjosi iš L.Pilunskio išgirsti mažiau kritikos Ukrainos valdančiajai „Regionų partijai“ ir šiek tiek daugiau – protestuotojams.

Mat būtent tokios nuomonės laikosi L.Pilunskio politiniai bendražygiai.

Tačiau tiesioginiame eteryje „Rossija 24“ komandos laukė nemalonus netikėtumas.

Neva šaudo savi

Propaganda kai kurie skaitytojai vadina ir tinklalapio „Politikus.ru“ paviešintą vaizdo įrašą, kuriame neva matyti įrodymai, kad į Maidano dalyvius iš už nugaros šaudo savi.

Anot leidinio, taip protestuotojai esą elgiasi, kad galėtų apkaltinti nusikaltimais specialųjį riaušių malšinimo dalinį „Berkut“ ir kitus Ukrainos vidaus reikalų ministerijai pavaldžius pareigūnus.

Tačiau kai kurie komentatoriai vaizdo įraše aptiko detalių, neva aiškiai rodančių, kad montažu žiūrovai klaidinami tyčia.

Nepaisant to, tuos pačius vaizdus reportaže parodė ir rusų televizija NTV.

Chaosas Kijeve parankus Kremliui

Į šališkai Rusijos žiniasklaidoje nušviečiamus įvykius dėmesį atkreipė daugybė Vakarų žiniasklaidos priemonių, tarp jų leidinys „Foreign Policy“.

Čia vienos publikacijos autorius Eliasas Grollas atkreipia dėmesį, kad Kremliaus propagandos įrankiu vadinamas angliškai transliuojantis kanalas „Russia Today“, kaip ir Vakarų žiniasklaida, ėmė tiesiogiai rodyti protestus Kijeve.

Dar visai neseniai Maskva jų mastą menkindavo.

„Chaosas Kijeve parankus Kremliui. Nors Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui labiau patiktų, kad Ukrainos pareigūnai Sočio olimpinių žaidynių viduryje nebūtų ėmęsi kruvinų veiksmų, apie smurto paaštrėjimą, kaip apie protestų radikalios kilmės įrodymą, dabar bus spekuliuojama iki krizės pabaigos. Pastabą, kad už protestų stovi „teroristai“, Kremliui paklūstantys asmenys mechaniškai kartos iki krizės pabaigos“, – vasario 19-ąją rašė autorius.

E.Grollas taip pat nukopijavo pagrindinius rusų naujienų agentūros „Interfax“ antradienio pranešimus, rodančius, kaip Rusijos žiniasklaida įvykius nušviečia Kijevo valdžiai palankia šviesa.

„14 val. 37 min.: „Radikalūs protestuotojai įsiveržia į Regionų partijos būstinę Kijeve“. 16 val. 1 min.: „Policija, protestuojai sužeisti per susirėmimus Kijeve“. 16 val. 59 min.: „Protestuotojai bando patekti į Ukrainos sveikatos ministeriją“. 16 val. 26 min.: „Penki milicininkai sužeisti per susirėmimus su protestuotojais“ – „Interfax“ pranešimų temas, atspindinčias tik vieną pusę, vardijo publikacijos autorius.

Menkino protestus

Dar lapkritį, ukrainiečiams išėjus masiškai protestuoti, Rusijos valstybinių televizijų žurnalistai iš karto suprato, kad į šį jautrų Kremliui klausimą atsainiai žiūrėti negalima.

Kremliui pavaldžios šalies televizijos iš karto ėmė rengti klaidinamus, o kartais tiesiog labai keistus reportažus apie įvykius Kijeve.

Ieškoti kompromiso tarp šališko ir nešališko įvykių nušvietimo, regis, net nebandyta.

Gruodžio 8-ąją šimtai tūkstančių proeuropietiškų pažiūrų ukrainiečių, susirinkusių Nepriklausomybės aikštėje, nuvertė Lenino paminklą. Taip pasielgta pasklidus gandams, jog prezidentas Viktoras Janukovyčius per susitikimą su Rusijos vadovu V.Putinu beveik susitarė dėl Kijevo stojimo į Maskvos vadovaujamą Muitų sąjungą.

Vakarų komentatoriai gruodžio 8-ąją  su nauja jėga įsiplieskusiems protestams skyrė daug dėmesio.

Tačiau Rusijos pirmasis kanalas tą dieną pranešė, kad į Kijevo centrą protestuoti atėjo „tiktai keli šimtai žmonių“, ir patikino, jog demonstracijos Ukrainoje jau pamažu išsikvepia.

Televizijos žurnalistai ukrainiečius protestuotojus vaizdavo kaip Vakarų finansuojamus chuliganus, kurie siekia nuversti V.Janukovyčių ir Ukrainoje pasėti chaosą.

Prasmuko prie kameros

„Valstybiniai kanalai nuteikti kovingai, šiuo metu tai itin aiškiai matyti. Žmonės gavo užduotį ir labai stengiasi, nes supranta, jog Kremliaus pozicija nepalenkiama, negali būti jokių pustonių ar kompromisų“, – Rusijos laikraščiui „Moskovskij komsomolec“ apie televizijų darbą tuomet kalbėjo televizijos kritikas Aleksandras Melmanas.

Ukrainiečiai tokiu įvykių nušvietimu Rusijos žiniasklaidoje irgi nebuvo patenkinti. Ukrainos žurnalistas Vitalijus Sediukas gruodžio 8 dieną per tiesioginę kanalo „Rosija 24“ transliaciją atsidūrė priešais kamerą.

„Štai „Oskaras“ jūsų kanalui ir Dmitrijui Kiseliovui (Rusijos žurnalistas. – Red.) už niekus ir melą, skleidžiamus tiesioginiame eteryje. Mylime rusus, bet mums nepatinka tai, kaip nušviečiate šiuos įvykius“, – šaipėsi V.Sediukas.

„Rosija 24“ žurnalistas Artiomas Kolas galiausiai išstūmė V.Sediuką iš kadro ir televizijos žiūrovams paaiškino, kad ukrainiečių minia tiesiog spaudžia jų kanalą vien pozityviai nušviesti demonstracijas.

Lyderį siejo su gėjais

Prieštaringai vertinamas rusų televizijos laidų vedėjas D.Kiseliovas, garsėjantis nepakantumu opozicijai ir gėjams, apie Ukrainos protestus esą skleidžia bene daugiausia pramanų.

Vieną Ukrainos opozicijos lyderių Vitalijų Klyčko ir jo brolį žurnalistas yra pavadinęs gėjų stabais.

Jis taip pat aiškino, kad Nepriklausomybės aikštėje susirinkę žmonės prieš policiją naudoja „senovinę Afrikos karių techniką“, kaltino demonstrantus iš tėvynainių atėmus Kalėdas, nes jie esą išardė šventėms pastatytą dirbtinį medį.

Gruodį D.Kiseliovas paskirtas vadovauti naujai naujienų agentūrai „Rossija segodnia“, kuri bus sukurta naujienų agentūros „RIA Novosti“ pagrindu.

„D.Kiseliovas leidosi į visiškus melus ir manipuliacijas. Net sovietų propagandininkai neleido sau tokių komentarų“, – žurnalisto darbą komentavo  A.Melmanas.

Iš D.Kiseliovo darbo stiliaus nuolat šaipomasi ir socialiniuose tinkluose. Juose platinami montažai, kuriuose į šio rusų žurnalisto lūpas įdedamos absurdiškiausios frazės.

Pavyzdžiui, prie nuotraukos su besišlapinančiais „Berkut“ nariais juokais rašoma, kad jie bando užgesinti degantį ministerijos pastatą visais būdais. O prie merginos, teikiančios pagalbą sužeistam milicininkui, rašoma, kad teroristė mirtininkė bando sužeistąjį užmigdyti chloroformu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kandidatų į prezidentus debatai – ar ryškėja skirtumai?