Palikti euro zoną, pažaboti nelegalią ir apriboti legalią imigraciją, išgryninti prancūziškumą, skirti didžiausią įmanomą dėmesį musulmonų integracijai – tokia supaprastinta NF veiklos formulė.
Praėjusią savaitę viena nuomonių apklausa parodė, kad 43 proc. prancūzų tokias šio judėjimo idėjas vadina „nacionalistinėmis, ksenofobiškomis, ekstremistinėmis“.
Tačiau net 46 proc. apklaustųjų tvirtino, kad NF ir ypač jo lyderė Marine Le Pen tiesiog atstovauja „patriotams konservatoriams, kurie vadovaujasi tradicinėmis vertybėmis“.
Tendencijos kelia nerimą tradicinėms partijoms – tiek valdantiesiems socialistams, tiek opozicijoje dirbantiems dešiniesiems iš Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP). Būtent iš šios partijos NF vagia balsus.
Daugelis analitikų pažymi, kad kraštutinių dešiniųjų žygiui sėkmę užtikrina profesionaliai veikiantis jaunas – 32 metų – NF komunikacijos strategas.
Pasitinka išskėstomis rankomis
Prancūzijos rytuose ši žiema šalta, net ledinė. Bet Florianas Philippot guviai vaikštinėja nedidelio miestelio Forbako gatvėmis – mat būtent čia jis norėtų būti išrinktas meru.
Vietos gyventojai skuba jam paspausti ranką, vienos parduotuvėlės savininkas įteikia jam sausainį, o moteris kavinėje prie traukinių stoties pavaišina jį kava. F.Philippot apsikabina ir senyvas tunisietis.
Nors NF Prancūzijoje laikoma kraštutinių dešiniųjų partija, Forbake F.Philippot, regis, laukiamas ir pasitinkamas išskėstomis rankomis.
Niekas nestoja jam skersai kelio, niekas jo garsiai nekeikia ir neįžeidinėja. Juk Florianas jaunas, mandagus – kas gali jo nemėgti, bijoti?
„Pirmąkart balsuosiu už kraštutinius dešiniuosius“, – džiugiai prisipažįsta pardavėja vienoje maisto prekių parduotuvėje.
Ir staiga nuščiūva, kai F.Philippot ją atsargiai pertraukia: „NF nėra dešinieji radikalai. Sakykime, kad ši partija – logiškas pasirinkimas.“
Moteris nepasiduoda: „Nenorėjau sumenkinti NF. Turiu omeny tik tai, kad partija daug radikalesnė nei tos, už kurias balsuodavau anksčiau.“
NF taiso prastą įvaizdį
F.Philippot – tylus 32 metų vyras. Jis nei ypač aukštas, nei pernelyg išvaizdus. Bet patikimumo jam suteikia jaunystė – dėl prabangaus palto ir blizgančių batų Florianas atrodo tarsi būtų ką tik baigęs kurį nors elitinį universitetą.
Ir iš tiesų jis nėra eilinis kandidatas. F.Philippot – NF vicepirmininkas, partijos vyriausiasis komunikacijos strategas, svarbiausias judėjimo lyderės M.Le Pen patikėtinis.
Prancūzijos rinkėjai vietos rinkimuose balsuos jau kovą, o F.Philippot kovos Forbake – miestelyje ties Prancūzijos ir Vokietijos siena, kuriame gyvena apie 22 tūkst. žmonių.
Jo galimybės išties nemenkos – vien dėl didelio matomumo. Mat F.Philippot beveik kasdien pasirodo televizijoje ar girdimas per radiją.
Kaip vienas NF lyderių jis vis komentuoja politinį Prancūzijos gyvenimą ir negaili aštrios kritikos tiek socialistų vyriausybei, tiek konservatoriams opozicijoje. O jei nėra progos duoti interviu, F.Philippot savo žinią skleidžia per „Twitter“.
Dar prieš kelerius metus ši partija buvo laikoma ne kuo kitu, o tiesiog beviltiškų atskalūnų, kurie dar ir rasistai, sambūriu.
Tačiau dabar judėjimas siekia įtvirtinti profesionalios partijos su visuomenei draugiškais lyderiais ir kandidatais reputaciją. O F.Philippot, anksčiau dirbęs Vidaus reikalų ministerijoje, – puikiausias permainų NF įrodymas.
Žada apriboti imigraciją
2014-ieji šiai partijai itin svarbūs. NF vadovybė su jauduliu laukia tiek vietos, tiek EP rinkimų.
Judėjimas pernai spalį jau iškovojo svarbią pergalę, kai NF kandidatas laimėjo regioninius rinkimus pietuose esančiame Brinjolio mieste.
Balsavimas pačiai partijai ir jos įtakai didelės reikšmės neturėjo, bet Laurent’as Lopezas įveikė konservatorių, už kurį balsuoti ragino ne tik jį iškėlusi UMP, bet ir socialistai.
Vadinasi, vadinamosios kairiųjų ir dešiniųjų „koalicijos iš reikalo“ kovojant su bendru priešininku – NF Prancūzijos rinkėjams jau gali ir nebeimponuoti.
Apklausos rodo, kad per EP rinkimus NF gali surinkti net 23 proc. balsų – daugiau nei bet kuri kita partija. F.Philippot dalyvauja ir šiuose rinkimuose – jis užima pirmąją vietą NF sąrašuose rytiniuose Prancūzijos regionuose.
„Vyksta šis tas nerealaus. Jaučiame, kaip stiprėjame, tai jaučia ir galingieji. Būtent todėl jie tokie neramūs“, – neseniai per vieną spaudos konferenciją pareiškė F.Philippot.
Jo retorinius sugebėjimus giria visi specialistai – NF atstovas daliai rinkėjų jau įkalė į galvą, kad Prancūzija yra šalis, kurioje imigrantai gyvena atskiroje visuomenėje, o paprasti prancūzai kenčia nuo globalizacijos.
„Socialistai, dešinieji – visi jie vykdo vienodą politiką, kurią diktuoja Briuselis. Jiems svarbiau ne žmonės, o didžiosios korporacijos“, – panašias į tokią mintis nuolat dėsto F.Philippot.
Nacionalinis frontas savo ruožtu norėtų, kad Prancūzija pasitrauktų iš euro zonos ir apribotų laisvąją prekybą, taip pat grąžintų valstybinių sienų kontrolę.
„Mes vieninteliai kalbame apie tikrąsias mūsų šalies problemas – nedarbą, imigraciją ir saugumą“, – giriasi F.Philippot.
Pavyzdžiui, NF prieš artėjančius rinkimus žada apriboti imigraciją iki 10 tūkstančių atvykėlių per metus. Be to, siekiama spjauti į ES vertybes ir įstatymais suteikti Prancūzijos piliečiams pranašumą prieš užsieniečius įsidarbinant.
Į EP veržiasi euroskeptikai
Apžvalgininkų teigimu, pagrindinės priežastys, kodėl dabar taip išpopuliarėjo ilgą laiką smerktas NF, yra dvi.
Pirmiausia partijai šiuo metu itin palankus politinis ir socialinis klimatas Prancūzijoje. Šalis esą kenčia nuo depresijos, daugelis nebetiki politikos ir verslo elito pažadais.
Prancūzai baiminasi ekonomikos nuosmukio ir fakto, kad tarptautinėje bendruomenėje Paryžiaus balsas vis silpnesnis.
Kokia įtempta situacija Prancūzijoje, rodo vis agresyvesni šalies katalikų veiksmai.
Vasarį daugiau nei 100 tūkstančių žmonių jau nebe pirmą kartą išėjo į gatves protestuoti prieš prezidentą François Hollande’ą ir jo planus įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas.
Antra, tiesiog pasikeitė pats NF. Taip, partijos įkūrėjas Jeanas Marie Le Penas pribloškė šalį, kai pareiškė, kad dujų kameros nacių koncentracijos stovyklose dabar „tėra istorijos detalės“.
Bet nuo 2011-ųjų sausio, kai NF vadove buvo išrinkta J.M.Le Peno duktė Marine, partija pradėjo, kaip pareiškė jos lyderiai, savo „nudemonizavimo“ procesą.
M.Le Pen pasistengė, kad tarp judėjimo narių nebeliktų antisemitų, ir ėmė skambinti islamo esą keliamo pavojaus varpais.
Be to, kairiųjų balsus padėjo pritraukti kalbos apie darbo vietas prancūzams.
Tiesa, šalies politinė sistema tokia, kad M.Le Pen greičiausiai niekada netaps Prancūzijos prezidente. Bet ji gali jau greitai vadovauti solidžiam būriui prancūzų EP.
Jei NF atstovai, kurie yra euroskeptikai, iš tiesų užtvindys Briuselį ir Strasbūrą, ES projektas sulauks dar vieno smūgio.
Juk kraštutiniai dešinieji į EP veržiasi ir iš Austrijos, Nyderlandų ar Jungtinės Karalystės.
Pavyzdys – Ch.de Gaulle’is
Žinoma, visą šį sūkurį užsukęs F.Philippot, savo rinkimų kampanijai Forbake vadovaujantis tiesiog iš kuklaus buto, pats yra mįslė rinkėjams, kaip ir daugelis NF kandidatų.
Jis nepasako nieko neatsargaus, jis budriai saugo įėjimus į savo asmeninį gyvenimą. Be abejo, savo darbą F.Philippot atlieka puikiai, bet sunku pasakyti, kuo jis iš tiesų tiki ir kas jis iš tikrųjų yra.
Antai kai 2013-ųjų sausį prasidėjo demonstracijos prieš gėjų santuokas, F.Philippot pareiškė, kad jis protestuose nedalyvaus. „Kodėl? – iškart paklausė viena radijo stotis. – Gal jūs homoseksualus?“
Jo atsakymas: „Niekada nekalbu apie savo asmeninį gyvenimą. Jūs niekada nieko nesužinosite.“
Pats Nacionalinio fronto atstovas labiausiai stengiasi viešinti faktą, kad jo didvyris – generolas Charles’is de Gaulle’is, esą padaręs viską, ką galėjo, dėl Prancūzijos suvereniteto.
„Ch.de Gaulle’is niekada nebūtų sutikęs įsivesti euro ar prisijungti prie fiskalinės drausmės pakto. Mūsų partija – tikrieji generolo sekėjai“, – aiškina F.Philippot.
Turbūt nieko nuostabaus, kad toks požiūris kenkia jo santykiams su NF įkūrėju J.M.Le Penu, kuris visąlaik keikdavo Ch.de Gaulle’į.
Bet F.Philippot nesirūpina. Jis netgi mėgsta pabrėžti, kad niekada nebalsavo už J.M.Le Peną – net 2002-aisiais, kai tuometis NF lyderis netikėtai pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą.
„Bet mane erzina, kad mūsų lyderiai mąsto taip vienodai. Mano universitete 90 proc. studentų pritarė ES konstitucijai, nors vėliau 55 proc. prancūzų per referendumą dokumentą atmetė.
Tokia atskirtis tarp elito ir paprastų žmonių yra baisi“, – teigia F.Philippot.
F.Philippot trokšta revanšo
Apie M.Le Pen jis pirmą kartą išgirdo 2009 metais, dirbdamas Vidaus reikalų ministerijoje. Ji dar nebuvo išrinkta NF pirmininke, bet F.Philippot jau norėjo su ja susipažinti.
Susitikimą suorganizavo bendras pažįstamas, kuris po to pats prasitarė, kad kone stebėjo, kaip gimsta meilė iš pirmo žvilgsnio.
„Mes iškart pajutome vienas kitą – tiek politiniais klausimais, tiek kaip žmonės“, – prisimena F.Philippot, o M.Le Pen priduria, kad jie per pokalbį užbaigdavo vienas kito sakinius.
Netrukus F.Philippot tapo lyg M.Le Pen šešėliu – patarėju bendraujant su žiniasklaida.
Praėjo vos keleri metai, ir jis – jau Nacionalinio fronto vicepirmininkas. O dabar kylančios šios partijos žvaigždės jau laukia rinkimų iššūkis Forbake.
Šiuo metu NF neturi nė vieno mero visoje Prancūzijoje. Tačiau F.Philippot įsitikinęs, kad judėjimas gali laimėti tūkstančius vietų šalies savivaldybių tarybose, ir skaičiuoja, jog tai leistų partijai perimti 5–10 mero postų.
Motyvacijos jaunajam kandidatui nestinga. Jam rinkimai Forbake yra revanšas.
Prieš pusantrų metų vykusiuose parlamento rinkimuose F.Philippot irgi varžėsi Forbake ir, surinkęs 46,3 proc. balsų, nusileido Socialistų partijos atstovui Laurent’ui Kalinowski.
Būtent pastarasis šiuo metu yra Forbako meras. Bet F.Philippot tikisi, kad jau nebeilgai.
