Anot signataro bei Rytų Europos ir posovietinės erdvės šalių eksperto Audriaus Butkevičiaus, iš to, kas dabar vyksta Kryme, jam panašu, jog Rusija vykdo bandomąjį projektą.
Jeigu Kryme pasiseks ir „niekas neduos per nagus“, tada Maskva esą imtųsi tolesnių žingsnių kitose Ukrainos vietose, tarp jų Charkove.
„Vakar buvau Maskvoje. Tokio riksmo rusiškoje medijoje imituojant patriotizmą nebuvau girdėjęs ne tik nuo 1990-ųjų. Net juodžiausiais tarybiniais laikais tokia propaganda per visus radijo kanalus nebuvo varoma, atvirame eteryje šaukiant, kad reikia formuoti savanorių būrius rusakalbiams ginti“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Politologas atkreipia dėmesį į trečiadienį paskelbtą JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry perspėjimą Rusijai nesiimti karinės intervencijos Ukrainoje.
J.Kerry perspėjo Maskvą, kad „bet kokia karinė intervencija, kuri pažeistų Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, būtų didelė klaida“.
„Rusija supranta, kad atsitraukusi ji niekada neįgyvendins savo Eurazijos projekto. Dabar Kryme sprendžiamas jo likimas. Putinui tai yra galimybė tapti nepriklausomu politiku (Rusija siekia, kad posovietinėje erdvėje kuriama Muitų sąjunga virstų giliai integruota Eurazijos sąjunga, kuri sunkiai įsivaizduojama be tokios didelės rinkos kaip Ukraina. – Red.), – kalbėjo A.Butkevičius.
Nesakau, kad bus karas, bet mes esame ant konflikto slenksčio. Ir apie tai atvirai kalba Jungtinės Amerikos Valstijos“.
Tačiau Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius ketvirtadienį sakė kol kas nematantis aiškaus Rusijos, kaip valstybės, vaidmens Krymo įvykiuose.
„Iš to, ką matau, prie dabartinės situacijos atvedė vidinės Krymo jėgos. Tos Janukovyčiaus statytinių jėgos, kurios dabar bijo viską prarasti. - svarstė M.Laurinavičius. - Visiškai neatmestinas kokių nors Rusijos laivyno admirolų vaidmuo, be tiesioginio Putino nurodymo“.
Analitikas teigė matantis daugybę priežasčių, kodėl Rusijai nereikalingas konflikto kurstymas ir separatizmas Kryme.
„Aš nematau, kas Rusijos interesų prasme Ukrainoje labai pasikeitė, jog Maskvai reikėtų imtis kokių nors drastiškų veiksmų. Ji lygiai taip pat sėkmingai suras kelių bendradarbiauti su nauja vyriausybe, kaip ir su Viktoru Janukovyčiumi. Teiginiai, kad Janukovyčius buvo prorusiškas prezidentas, yra visiškai iš piršto laužti. Jis niekada nebuvo prorusiškas.
Rusijai geriausia buvo bendradarbiauti su Julija Tymošenko. Vienas Vakarų ekspertas yra pastebėjęs, kad dabar pagrindinė Rusijos strategija turėtų būti Tymošenko sugrąžinimas į valdžią“, - kalbėjo M.Laurinavičius.
