Protestai Ukrainoje, kurie nulėmė prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimą, yra tik vienas „žmonių galios“ pavyzdys pastaraisiais mėnesiais.
Tokie protestai „atspindi šį nepaprastą modernumo, permainų, pasirinkimo, individų įgalinimo troškimą, tai eina per visą pasaulį ir daugeliu atvejų eina daug greičiau nei politinė vadovybė suvokia ar yra pajėgi reaguoti“, – reporterių grupelei sakė JAV diplomatijos vadovas.
Demokratija - ne vien rinkimai
V.Janukovyčiaus nušalinimas, kaip ir Egipto pirmojo demokratiškai išrinkto prezidento Mohamedo Mursi nuvertimas liepos mėnesį, įrodė, kad rinkimų pačių savaime ne visada pakanka.
„Demokratija apibūdinama ne vien rinkimais, – teigė J.Kerry. – Gali turėti demokratiškai išrinktą vyriausybę, bet neturi demokratiškai įsteigtų reformų, kurios faktiškai suteikia tau demokratiją, visapusišką, veikiančią, funkcionuojančią demokratiją.“
„O tai, ką turi daugelyje vietų, yra visuotiniai rinkimai, liaudies rinkimai, nesant reformų, esant didelei korupcijai, dideliam protekcionizmui ir didžiuliam demokratinio proceso iškraipymui“, – sakė jis.
Nuo vadinamojo Arabų pavasario pradžios 2011 metais Jungtinės Valstijos siekė remti šalis ir jų užgimstančias demokratijas, joms kylant po dešimtmečius trukusio autokratinio valdymo.
Tačiau daugelis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių vis dar grumiasi su savo politinių neramumų netikėtomis pasekmėmis ir bendri demokratijos kūrimo rezultatai buvo fragmentiški.
Vašingtonas spalio mėnesį įšaldė daugumą savo karinės pagalbos Egiptui – po to, kai kariškių paskirti lyderiai po M.Mursi nuvertimo, kurį Baracko Obamos administracija atsisakė vadinti perversmu, nesugebėjo vėl pakreipti šalies kurso demokratijos link.
Pasak J.Kerry, tai, kas nutiko Egipte, buvo „reikšmingas judėjimas tolyn nuo demokratijos“.
V.Janukovyčius buvo išrinktas per 2010 metų prezidento rinkimus Ukrainoje. Jis nedidele persvara įveikė vieną 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos lyderių Juliją Tymošenko, kurią vėliau pasodino į kalėjimą.
„Ukrainoje ... vyko ši neįtikima kleptokratija, be realaus atstovavimo, be balso opozicijai, be noro klausytis opozicijos, iš tikrųjų vietoj to jie juos pasodino į kalėjimą. Tai ne demokratija“, – sakė J.Kerry.
Tvarka Ukrainoje kainuos brangiai
Ukraina gali tapti per brangiu geopolitiniu prizu Vakarams, rašo agentūra „The Associated Press“.
Šiai šaliai po truputį brendant iš chaoso, per kurį vėl įvyko valdžios pasikeitimas, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga nukreipė žvilgsnius į Ukrainos vyriausybės finansus. Vaizdas nekoks, ir tai yra potencialių labdarių iš Vakarų politinės valios bei jų finansinių galimybių išbandymas.
„Dabar svarbiausias klausimas – kokia dalis naštos tvarkant reikalus su Ukraina teks europiečiams ir kiek tos naštos europiečiai galės užkrauti ant Amerikos mokesčių mokėtojų pečių“, – sakė Wayne'as Merry iš Amerikos užsienio politikos tarybos.
Dabar, pasak mokslininko, Vašingtono užsienio politikos prioritetų sąraše Ukraina užima gana žemą vietą – dėl didesnių problemų Sirijoje, Izraelio ir palestiniečių taikos procese bei derybose su Iranu dėl jo branduolinės programos.
Ukrainos finansų ministro pareigas laikinai einantis Jurijus Kolobovas tvirtina, kad šiems ir ateinantiems metams šaliai reikia 35 mlrd. JAV dolerių finansinės paramos iš užsienio. Ministras su viltimi žvelgia į JAV ir ES bei tikisi per dvi artimiausias savaites sulaukti pagalbos.
Denverio universiteto tarptautinių santykių profesorius Jonathanas Adelmanas sakė nematantis daug galimybių Vašingtonui pagelbėti Ukrainai, nes jis pats susiduria su rimtomis biudžeto problemomis, kurias išryškino šią savaitę gynybos sekretoriaus Chucko Hagelio paskelbtas siūlymas sumažinti JAV armiją iki lygio, buvusio prieš Antrąjį pasaulinį karą.
„Čia nebus entuziazmo dėl dešimčių milijardų dolerių, kurių reikėtų finansiškai padėti Ukrainai“, – sakė J.Adelmanas.
Ukrainos birželį laukia skolų grąžinimas, tačiau analitikai užsimena, kad ji veikiausiai bus nepajėgi to padaryti be pagalbos iš užsienio. Susitarti dėl pagalbos su užsienio kreditoriais neįmanoma, kol šalyje nėra normaliai veikiančios vyriausybės.
Krizė Ukrainoje kilo, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius praėjusių metų lapkritį paskutinę minutę atsisakė pasirašyti Asociacijos susitarimą su ES mainais į Maskvos pažadėtą 15 mlrd. dolerių finansinę pagalbą. Tai supykdė už europinę integraciją pasisakančius ukrainiečius, gyvenančius centriniuose ir vakariniuose Ukrainos regionuose.
Skyrusi pirmąją 3 mlrd. dolerių dalį, Rusija dėl kilusių neramumų finansinės pagalbos teikimą Ukrainai įšaldė.
Kremlius nesikiš?
ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton antradienį pareiškė, kad Bendrija ir jos narės pasirengusios padėti Ukrainai patenkinti jos trumpalaikius finansavimo poreikius, kol nauja vyriausybė galės susitarti su Tarptautiniu valiutos fondu dėl visaverčio pagalbos paketo. Ji pabrėžė, jog labai svarbu, kad Rusija taip pat prisidėtų prie pagalbos.
Tačiau buvęs JAV ambasadorius Maskvoje, Carnegie fondo už tarptautinę taiką ekspertas Jamesas Collinsas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikiausiai liks nuošalyje ir leis situacijai Ukrainoje rutuliotis savaime.
Lingvistinė ir istorinė linija dalija 46 mln. gyventojų turinčią Ukrainą į Kremliui draugiškas, daugiausia rusiškai kalbančias rytines bei pietines sritis ir proeuropinius, ukrainietiškai kalbančius vakarus.
Krymo pusiasalyje šią savaitę vyksta protesto akcijos prieš naująją valdžią Kijeve ir prašoma Maskvos užtikrinti saugumą.
„Jei bus tęsiama ankstesnė politika, vertusi Ukrainą rinktis tarp Rytų ir Vakarų, šis procesas neabejotinai bus sudėtingesnis ir skausmingesnis, – sakė J.Collinsas. – Tikėtina, jog suteikus Ukrainai erdvės ir laiko, būtų sukurtos palankios sąlygos pozityviai situacijos raidai Ukrainoje kitame etape. Tokia politika atitiktų Rusijos, ES ir Jungtinių Valstijų interesus.“
W.Merry sakė, kad europiečiai veikiausiai nesuvokia, į ką įsipainiojo, rėždami sparną apie Ukrainą.
„Daug žmonių tose sostinėse, kad ir Berlyne ar Paryžiuje, galvoja, kad Europos Sąjunga nuėjo per toli, nemąstydama apie tai, ką ji daro, įsitraukdama į nulinės sumos žaidimą su Rusija“, – sakė W.Merry.
Pradžiai - milijardas dolerių
Trečiadienį pasirodė informacija, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę suteikti 1 mlrd. JAV dolerių paskolos garantiją, kuri turėtų padėti Ukrainai išvengti ekonominio kolapso, trečiadienį pareiškė valstybės sekretorius J.Kerry.
„Pradžioje rengiame 1 mlrd. dolerių paskolos garantiją su tam tikromis kitomis priemonėmis“, – sakė J.Kerry grupei žurnalistų.
Jis pridūrė, jog Europos Sąjunga taip pat svarsto galimybę pasiūlyti 1,5 mlrd. dolerių paskolų garantijų šiai buvusiai sovietų satelitei.
