Ukrainos valdžios sprendimas prorusiškų jėgų maištą Kryme bandyti malšinti kariuomene greičiausiai išprovokuotų Rusiją, kuri skiria ypatingą dėmesį savo tėvynainių gynimui užsienyje. Pradėti karinį konfliktą Rusijai būtų nesunku – vien Krymo pusiasalyje pagal susitarimą su Ukraina yra dislokuota apie 26 tūkst. Rusijos karių, didelis laivynas.
Vis dėlto nereikia nurašyti ir Ukrainos, kurios pajėgos, nors ir mena sovietmetį, yra vienos didžiausių Europoje ir sudaro 150-200 tūkst. karių.
Siūlo vengti konfliktų
„Krymo valdžios sprendimas neskubinti įvykių, o rengti referendumą Ukrainai yra palankus, nors ir agresyvus žingsnis. Iki referendumo dienos dar bus šiek tiek laiko. Reikia tikėtis, kad per tą laiką aistros nurims, galvos atauš“, - svarstė Vilniaus universiteto dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius.
Jis mano, kad Ukrainos valdžia elgiasi teisingai neaštrindamas situacijos Kryme ir nesiųsdama tankų į rusų dominuojamų miestų gatves, nes tai gali sukelti dviejų valstybių karą, nuteikti prieš save rusakalbius Ukrainos gyventojus.
„Atsiminkime tradicinius Kremliaus pažadus eiti gelbėti tėvynainius. Tankų įvedimas taptų pretekstu“, - sakė politologas.
Vis dėlto, N.Maliukevičius įsitikinęs, kad Rusija Krymo konflikte nėra pagrindinė žaidėja. Jis siūlo prisiminti Krymo istoriją – kraštas buvo padovanotas Ukrainai sovietmečiu, jame vyrauja rusai, jaučiantys nostalgiją sovietiniams laikams, todėl norinčių atsiskirti nuo Ukrainos nereikia per daug raginti tai daryti.
„Rusijai būtų labai dėkinga Krymą paversti dar viena Pietų Osetija, Padniestre, Kalnų Karabachu ar panašiu konfliktiniu regionu, per kuriuos galima daryti įtaką kitoms valstybėms. Taip dabar įtakojama Moldova, Gruzija, Armėnija. Jei pavyktų sukurti dar vieną konfliktą Kryme, Rusija galėtų laikyti „pakabintą“ Ukrainą, - svarstė N.Maliukevičius. - Tiesa, Ukraina nėra nei Gruzija, nei Armėnija, nei Moldova pagal karinius pajėgumus. Toks scenarijus Rusijai labai brangiai kainuotų“.
Jau žvangina ginklais
Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis mano, kad karas Kryme gali kilti ir pačios Rusijos iniciatyva. Esą rusai jau turi patirties, kaip eskaluoti konfliktus. Viena iš galimybių – patiems surengti tariamas provokacijas prieš Kryme dislokuotas Rusijos pajėgas.
Kita priežastis, kaip Rusija galėtų įvesti pajėgas į Krymą būtų vietinės valdžios prašymas apginti autonomiją.
Tai, kad Rusija bando gąsdinti Ukrainą rodo ir šiomis dienomis pradėtos karinės pratybos netoli Ukrainos sienos. Jose dalyvauja net 150 tūkst. karių.
„Aiškiau negali būti, kad tai bandymas parodyti, kokie mes galingi ir įtakingi“, - situaciją komentavo A.Matonis.
Kas laimėtų karą?
Atsakyti į šį klausimą labai sunku. Tačiau ekspertai abejoja, ar didesnę kariuomenę turinti Rusija būtų aiški laimėtoja.
Visų pirma, Rusija, jei ji pirma pradėtų konfliktą, būtų pasmerkta tarptautinėje bendruomenėje, susilauktų sankcijų. Gali įšalti santykiai su JAV, Europos Sąjunga ir kitomis vakarietiškų vertybių valstybėmis.
Kitas klausimas – kaip paprasti rusai pateisins karą prieš brolišką ukrainiečių tautą? Dabar Rusijos televizija ukrainiečius vadina fašistais, plėšikais, tačiau kažin, ar ši propaganda ilgai pasiteisins.
A.Matonis mano, kad Rusija greičiau Ukrainoje surengtų nedidelį lokalų karą, koks buvo Gruzijoje.
„Krymo pusiasalis dėl geografinės padėties yra nedėkingas dideliam karui. Jis yra sunkiai užimamas“, - sakė gynybos ekspertas.
Didelis karas gali išklibinti ir paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžios pamatus.
„Niekas nesvarsto, kokių pasekmių tai gali turėti Rusijoje. Siūlau mąstyti apie Ukrainą kaip savotišką veidrodį V.Putinui ir Kremliui. Visuomenė gali sukilti ir ten. Tai Kremliui ir jį remiantiems oligarchams turėtų atrodyti kaip košmaras“, - sakė N.Maliukevičius.
A.Matonis taip pat pastebi didėjantį Rusijos žmonių nusivylimą Kremliumi, korupcija, žemu gyvenimo lygiu.
Ekspertai pabrėžia, kad Ukrainos ateitį mes dabar svarstome iš racionalios perspektyvos, tačiau Rusijos vadovai gali elgtis neracionaliai vakariečių supratimu. Jie tai jau ne kartą įrodė.
„Jei V.Putinas Ukrainos įvykiuose mato savo ateitį, jis galbūt gali imtis nepamatuotų ir agresyvių žingsnių“, - pabrėžė N.Maliukevičius.
