Kur yra nušalintas Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius, spėliota nuo praėjusios savaitės. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Iš pradžių po kruvinų kautynių Kijevo gatvėse prezidento įsakymų klausę pareigūnai paliko savo pozicijas, vėliau spruko ir pats V.Janukovyčius, palikęs savo prabangią rezidenciją.
Valdžią perėmusi, V.Janukovyčių nuo posto nušalinusi ir naują vyriausybę patvirtinusi opozicija šventė pergalę.
Bet dabar jau aišku, kad džiūgauti buvo per anksti. Mat ne tik ukrainiečių, bet ir buvusių prezidento rėmėjų, tarp jų ir rusų, iškeiktą bei nurašytą V.Janukovyčių priglaudė Rusija.
Prieš kelias dienas atrodė, kad nušalinto prezidento karjera palaidota, vakar iš Rostovo prie Dono spaudos konferencijoje savąją įvykių versiją porinęs V.Janukovyčius jautėsi padėties šeimininkas.
Ar bent jau stengėsi laikytis tvirtai. Ir nenuostabu, mat jo užnugaryje – į įvykius Ukrainoje tiesiogiai įsikišusi Maskva, kuri Kryme tarsi provokuodama naująją valdžią Kijeve pademonstravo raumenis.
Vėl pasijuto tvirtas
„Jau laikas man papasakoti mums, kad aš noriu pratęsti kovą už Ukrainos ateitį, prieš tuos, kurie bando ją užgrobti“, – tokiais žodžiais spaudos konferenciją pradėjo V.Janukovyčius.
„Niekas manęs nenuvertė. Aš buvau priverstas išvykti iš Ukrainos dėl grėsmės savo gyvybei“, – kalbėjo karingai nusiteikęs buvęs Ukrainos vadovas. Toks nusiteikimas – visiška priešingybė tam V.Janukovyčiui, kuris paskubomis spruko iš šalies.
Jis vis dar jaučiasi šalies vadovas, o kaip su tokiu Rostove prie Dono surengtoje spaudos konferencijoje elgėsi ir šeimininkai rusai.
Salėje buvo iškabintos Ukrainos vėliavos, ypač sustiprinta apsauga. Į parodų centrą „VertolEkspo“ buvo galima patekti tik po kruopštaus asmeninių daiktų patikrinimo. Norėdami apsisaugoti nuo galimų incidentų apsaugininkai netgi atėmė iš žurnalistų turėtus obuolius, kad jų kas nors nesugalvotų mesti į V.Janukovyčių.
Teisinosi ir kaltino
Tačiau jei norinčių įžeisti nušalintą Ukrainos lyderį salėje ir buvo, to niekas neparodė. Mat įdomiausia visiems buvo išgirsti, kurgi visą tą laiką jis slapstėsi?
Ką jis mano apie įvykius jo šalyje ir ką ketina daryti?
Prezidentu besijaučiantis V.Janukovyčius klausimams buvo pasiruošęs ir ne tik nedvejodamas išpyškino savo versiją, bet ir leidosi valandą kamantinėjamas žurnalistų.
V.Janukovyčiaus versija paprasta: jo nenuvertė, bet privertė bėgti apgavusi opozicija. Esą opozicijos lyderiai nesilaikė susitarimo, kurį patys pasirašė tarpininkaujant atstovams iš ES.
Vis dėlto visi tie, kurie formaliai perėmė valdžią Kijeve, anot V.Janukovyčiaus, yra perversmininkai, banditai ir ekstremistai. Netgi parlamentas – Aukščiausioji Rada, anot V.Janukovyčiaus, dabar veikia nelegaliai ir neturi įgaliojimų jį nušalinti.
Be to, V.Janukovyčius netgi pareiškė, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto užsienyje. Jokių sąskaitų, esą viskas deklaruota, nors dar vakar Šveicarijos bankai paskelbė areštavę būtent V.Janukovyčiaus ir jo sūnaus Oleksandro sąskaitas, mat tai padaryti įsakė šalies prokurorai.
Vis dėlto viešųjų ryšių spektaklį primenančiame V.Janukovyčiaus pasirodyme netrūko ir savikritikos. Tiesa, labai abstrakčios.
„Man gėda. Noriu atsiprašyti veteranų, Ukrainos tautos už tai, kas atsitiko Ukrainoje. Kad man neužteko jėgų išlaikyti stabilumą ir kad aš leidau tą chaosą, kuris dabar yra valstybėje“, – sakė V.Janukovyčius.
Atsiprašęs V.Janukovyčius netgi teigė esąs auka – jį, kaip teisėtą lyderį, pakeliui iš Kijevo į Charkovą esą apšaudė. Tad neva norint išvengti žmonių aukų jam teko vykti į Donecką, o iš ten į Luhanską.
Vėliau V.Janukovyčius neva atvyko į Krymą, o iš ten nusigavo iki Rostovo prie Dono. Šiame Rusijos mieste V.Janukovyčius atsirado tik todėl, kad ten „gyvena jo geras draugas“.
„Kai tik turėsiu realią galimybę ir man bus sukurtos saugumo garantijos, aš iš karto grįšiu į Ukrainą“, – žadėjo V.Janukovyčius.
Rusai spaudė per Krymą
Bet kas gi turi sukurti tas saugumo garantijas ir kaip jos turi atrodyti?
Atrodo, kad tokias prielaidas sukurti pasistengė būtent V.Janukovyčių remianti Rusija. Iš pradžių tai nebuvo akivaizdu.
Po to, kai trečiadienį Krymo Autonominėje Respublikoje prasidėjo vietos gyventojų, kurių daugumą sudaro rusai, bruzdėjimai, Maskvą dar buvo sunku apkaltinti kišimusi. Tačiau po to, kai Krymo parlamentą Simferopolyje užėmė nežinomi asmenys, Kryme prasidėjo ir kiti keisti dalykai.
Iš savigynos būrių neva užimto pastato pasirodydavo ginkluoti, bet civiliniais drabužiais vilkintys asmenys. Vis dėlto, kad jie vargu ar civiliai, išdavė kai kurios detalės. Rankose vyrai laikė tik tokius ginklus, apsiavę tokiais batais, kokius naudoja specialiosios pajėgos.
Ketvirtadienį dar kam nors galėjo kilti abejonių, kad tai neaiškūs ginkluoti Krymo savigynos daliniai, atsiliepę į „dėl fašistų iš Kijevo grėsmės“ sunerimusių rusakalbių krymiečių pagalbos šauksmus, tačiau vakar uždanga krito.
Paryčiais du svarbiausius šalies oro uostus, kelius iš Krymo ir pasienio punktus užblokavo vyrai su automatais ir kulkosvaidžiais.
Be jokių skiriamųjų ženklų, tačiau su vienodomis uniformomis, šalmais, neperšaunamosiomis liemenėmis, ryšių įranga.
Pernelyg disciplinuoti, gerai ginkluoti, kad priklausytų staiga iš niekur išdygusiems savigynos būriams. Nekalbūs, kai kurie kaukėti, jie po kurio laiko paliko Simferopolio ir Sevastopolio oro uostus.
Bet kai šie vyrai susėdo į rusiškais numeriais pažymėtus karinius sunkvežimius, o Balaklavos uoste pasirodė Rusijos kariniai laivai, dengiami karinių sraigtasparnių, didelių abejonių neliko – tai rusai.
Vakarop į Simferopolį pajudėjo Rusijos vėliavomis apkarstyta šarvuočių kolona.
Vis dėlto įdomu tai, kad kariškiai pabrėžtinai elgėsi neagresyviai, iš pradžių patruliavo netgi neįsistatę dėtuvių su šoviniais į automatus. Tačiau vien toks svetimos valstybės kariškių savavališkas patruliavimas jau pažeidė iš karto kelias tarptautines sutartis. Pavyzdžiui, 1994-ųjų Budapešto memorandumą, kuriuo užtikrintas Ukrainos kartu su Krymu suverenitetas.
Pagal tokį susitarimą be išankstinio perspėjimo rusų kariškiai negali laisvai judėti po regioną kada panorėję.
Kokia bus Kijevo reakcija?
Naujoji Ukrainos vadovybė jau pareikalavo sušaukti JT Saugumo Tarybą ir apsvarstyti padėtį Kryme. Be to, savarankiškus sprendimus dėl regiono platesnės autonomijos priiminėjantys Krymo parlamentarai, pasak naujosios Ukrainos valdžios atstovų, veikė neturėdami įgaliojimų.
Vis dėlto situacija Kryme, pasak V.Janukovyčiaus, – normali reakcija į banditų perversmą, kuris įvyko Kijeve.
Anot nušalinto lyderio, Krymas turi likti Ukrainos sudėtyje su plačia autonomija.
Karinės pagalbos į Maskvą V.Janukovyčius esą nesikreipė, tačiau, jo manymu, Rusija su prezidentu Vladimiru Putinu priešakyje privalo įsikišti.
„Manau, kad Rusija yra ir bus mūsų strateginis partneris dėl ekonominių dalykų, istorinių ryšių. Rusija privalo veikti, ir žinodamas V.Putino charakterį labai stebiuosi, kodėl jis iki šiol taip tyli“, – sakė V.Janukovyčius.
Vis dėlto yra manančių, kad Rusijos veiksmus Kryme jau galima vadinti ne šiaip įsikišimu, bet ir bandymu išprovokuoti Ukrainos valdžios reakciją. O neapgalvota Kijevo reakcija gali būti naudinga būtent V.Janukovyčiui. Tiesa, sutrikę naujosios Ukrainos valdžios atstovai vakar dar vengė priimti lemtingų sprendimų Kryme ir tik svarstė įvesti nepaprastąją padėtį.
Rusijos ambasadorius nesuprato klausimų?
Dėl įvykių Kryme Lietuvos užsienio reikalų ministerija vakar išsikvietė pasikalbėti Rusijos ambasadorių Aleksandrą Udalcovą. Ambasadoriui Lietuvos klausimai apie Ukrainą pasirodė keisti.
„Mane pasikvietė, išklausiau klausimus. Keistas klausimas – kas vyksta Ukrainoje? Man atrodo, kad tai yra kažkokios rinkimų kampanijos dalis ir kad mes kartu su Ukraina įtraukti į rinkimų kampaniją“, – susitikimą su Lietuvos užsienio reikalų viceministru Andriumi Krivu komentavo A.Udalcovas.
Rusijos diplomatas savo ruožtu pareiškė, jog pats turi klausimų Lietuvai dėl raginimų Ukrainai pasirašyti su ES Asociacijos sutartį.
Su A.Udalcovu susitiko ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis pabrėžė tarptautinių susitarimų laikymosi svarbą ir pažymėjo, kad kaimyninius santykius reikia grįsti lygiavertiškumo principu ir abipuse pagarba.
L.Linkevičius vakar pažadėjo pagalbą ir Ukrainai siekiant įtraukti klausimą dėl krizės Kryme į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos darbotvarkę. Lietuva šiuo metu pirmininkauja Saugumo Tarybai.
L.Linkevičius taip pat patikino, kad NATO stebi įvykius Ukrainoje, tačiau savo pajėgų ten siųsti negali, nes Ukraina nėra NATO narė: „Visi turime daryti tai, ką galime padaryti.“
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pasmerkė įvykius Kryme ir ragino į tai reaguoti visą tarptautinę bendruomenę.
„Šie požymiai kelia nerimą, tai rodo tam tikrą pasiruošimą, aš dar nesakau okupaciją, (bet) prielaidų sukūrimą galimai tam tikros teritorijos okupacijai. Tai rodo tam tikrą desperaciją ir suverenios valstybės teritorijos pažeidimą“, – teigė ji.
