„Jau galima ramiai važinėti po Simferopolį. Praėjusį savaitgalį centras buvo uždarytas, autobusai važinėjo aplink. Žinoma, ginkluotų vyrų gausa kelia įtampą, bet jau nebe taip nejauku kaip sekmadienį, kai mačiau įtvirtinimuose įsitaisiusius kulkosvaidininkus“, – pasakojo Kryme jau 36 metus gyvenanti 57 metų lietuvė.
Nejauku jai ir todėl, kad jaučiasi atskirta nuo likusios Ukrainos dalies – Rusijos kariškiai ir Kremliaus samdyti vietos smogikai atskyrė Krymą nuo visos šalies, nuginklavo Ukrainos pasieniečius.
"Girdžiu pranešimus, kad vis daugėja Rusijos kariškių Kryme. Bijau, kad ramybė Simferopolyje ilgai netruks", - būgštavo V.Loginova.
Ne visi rusai už Rusiją
Moteris sakė, kad ir rusakalbiai Krymo gyventojai ne taip besąlygiškai remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino imperinę politiką prieš Ukrainą ir netrokšta, kad Krymas priklausytų Rusijai.
„Rusijos propaganda visus Krymo gyventojus matuoja vienu matu, tvirtina, jog pusiasalio gyventojai vieningai siekia atsiskirti nuo Ukrainos, priklausyti Rusijai. Iš tiesų taip nėra. Daugelis krymiečių tenori ramiai gyventi, jie iš principo palankūs Ukrainai. Gal tik norėtų didesnės autonomijos“, – kalbėjo V.Loginova.
Perlenkė lazdą?
Jos manymu, dešinioji Kijevo vyriausybė po Oranžinės revoliucijos persistengė spartindami Krymo pritapimą prie Ukrainos. Jos manymu, ant Maidano bangos iškilusi dabartinė Ukrainos valdžia per mažai skiria dėmesio rusiškai kalbančio regiono integracijai, tuo ir naudojasi Kremlius.
„Galia, bet tautiškai ir europietiškai nusiteikęs Kijevas nesupranta Krymo regiono savitumo. Pusiasalyje gyvena apie 110 tautų, natūraliai susiklostė, kad bendravimo kalba, kurią visi moka, yra rusų. Aš irgi moku ukrainietiškai, bet su kitų tautinių mažumų, išskyrus, aišku, lietuvius, kalbuosi rusiškai. Tad jei žmonės Kryme daugiausia kalba rusų kalba, nereiškia, kad jie yra už Rusiją ir prieš Ukrainą“, – teigė Krymo lietuvė.
Stipri tautinė politika, V.Loginovos nuomone, į Kremliaus glėbį pastūmėjo nemažai rusakalbių krymiečių.
Neužmiršo Lietuvos
„Kremliui tarnaujanti žiniasklaida ir provokatoriai gąsdina, kad jei pusiasalis neatsiskirs nuo Ukrainos, atplūs minios banderininkų (ukrainiečių nacionalistų – Red.) ir nuskriaus rusus. Yra daug tokių, kurie tuo tiki ir bijo“, – aiškino V.Loginova.
V.Loginovos duomenimis, Kryme gyvena apie 300 lietuvių.
Pagrindinė ištrūkti iš Rusijos įtakos siekiančių ukrainiečių atrama pusiasalyje yra Krymo totorių, senųjų pusiasalio gyventojų, tautinė mažuma. Pagal statistiką, čia gyvena apie 240 tūkst. totorių, praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje grįžusių po beveik 50 metų trukusios priverstinės tremties.
„Totoriai, nukentėję nuo stalininių represijų po karo, tautinio atgimimo viltis sieja tik su Ukraina, Europa“, – sakė Krymo lietuvė.
V.Loginova, kilusi iš Kauno, Kryme atsidūrė ištekėjusi už vietos gyventojo. Ji išlaikė ryšius su tėvyne, puoselėja lietuvybę, stengiasi supažindinti krymiečius su Lietuva, jos kultūra.
V.Loginova įkūrė Krymo lietuvių draugiją, buvo išleidusi lietuvišką laikraštį „Tiltas“.
Faktai apie Krymą
1783 m. Rusija nukariavo ir prisijungė Krymo chanatą. Iki sovietinių laikų daugumą gyventojų sudarė tiurkų kalba kalbantys Krymo totoriai. Valdžią Rusijoje užgrobus bolševikams, Krymo sričiai kurį laiką vadovavo Vladimiro Lenino brolis Dmitrijus Uljanovas.
Praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio pradžioje Sovietų vyriausybė brandino planus Kryme įsteigti žydų autonomiją, bet vėliau šių planų atsisakyta.
1954 metais ukrainiečių kilmės SSRS vadovo Nikitos Chruščiovo pastangomis Krymas prijungtas prie Ukrainos.
Po 2-ojo pasaulinio karo SSRS diktatoriaus Josifo Stalino įsakymu iš Krymo masiškai ištremti totoriai, apkaltinti bendradarbiavimu su vokiečių naciais. Jiems leista grįžti tik prasidėjus pertvarkos epochai SSRS, 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Krymas nuo senų laikų buvo Rusijos ir SSRS pagrindinis kurortas. Žlugus Sovietų Sąjungai, Krymas liko Ukrainos sudėtyje autonomijos teisėmis.
