Nelaikomi žmonėmis
Ahn Myong-Cholas pasakoja matęs, kaip trys šunys, pabėgę nuo prižiūrėtojo, užpuolė penkis vaikus, grįžtančius iš lagerio mokyklos. „Ten buvo trys šunys, jie sudraskė penkis vaikus“, – per vertėją sakė išeivis iš Šiaurės Korėjos.
„Trys vaikai mirė iš karto. Kiti du dar šiek tiek kvėpavo, bet prižiūrėtojai užkasė juos gyvus“, – pasakojo jis Ženevoje vykstančioje žmogaus teisių aktyvistų konferencijoje.
Kitą dieną, užuot nudėję agresyvius šunis, apsaugininkai juos glostė ir „kaip apdovanojimą“ davė jiems specialaus ėdalo.
„Žmonės stovyklose nelaikomi žmogiškomis būtybėmis. Jie yra kaip musės, kurias galima traiškyti“, – sakė Ahn Myong-Cholas.
Buvęs lagerio prižiūrėtojas – tik vienas iš daugelio liudininkų, davusių šiurpius parodymus Jungtinių Tautų pradėtam tyrimui dėl žmogaus teisių pažeidimų Šiaurės Korėjoje.
Prieš du dešimtmečius pabėgęs iš Šiaurės Korėjos Ahn Myong-Cholas dirbo Pietų Korėjos banke, bet pamažu įsitraukė į darbą, atskleidžiantį izoliuotos šalies kalėjimų sistemoje daromus nusikaltimus. Prieš trejus metus jis metė darbą banke ir visą savo laiką paskyrė nevyriausybinei organizacijai „Free NK Gulag“.
„Mano gyvenimo misija – skleisti žinias apie tai, kas vyksta tose stovyklose“, – sakė jis.
Šiaurės Korėjoje, turinčioje 24 mln. gyventojų, yra apie 80–120 tūkst. politinių kalinių.
Už nušautą bėglį – mokslai
Ahn Myong-Cholui puikiai pažįstami lagerių prižiūrėtojų žiaurumai.
Jis, aukšto rango pareigūno sūnus, 1987 m. gavo prestižinį darbą – tapo lagerio prižiūrėtoju. Kaip pats sako, tuomet jam buvo stipriai išplautos smegenys ir visus kalinius jis matė kaip blogus.
Pirmojoje savo darbovietėje – 14-ojoje stovykloje į šiaurę nuo Pchenjano – jis buvo skatinamas su kaliniais tobulinti savo tekvondo kovos meno įgūdžius.
Pasak jo, prižiūrėtojai privalėdavo šaudyti į kiekvieną kalinį, kuris bandytų bėgti.
„Mums buvo leidžiame juos žudyti. Jeigu parnešdavome bėglių kūnus, būdavome apdovanojami – išleidžiami mokytis į koledžą“, – pasakoja jis.
Kai kurie prižiūrėtojai netgi išvarydavo kalinius iš stovyklos ir tada juos nužudydavo kaip bėglius, kad gautų galimybę studijuoti koledže.
Ahn Myong-Cholas prisipažįsta daugybę kartų mušęs kalinius, bet nė vieno nenužudęs.
Kalti „pagal sąsają“
Nors matė daugybę nužudymų, badaujančius vaikus, baisių kankinimų padarinius, Ahn Myong-Cholas sako nesusimąstęs apie kalėjimų sistemos blogį, kol nebuvo paaukštintas iki vairuotojo.
Gavęs naujas pareigas jis turėjo vežioti kareivius iš vienos stovyklos į kitą. Per savo keliones jam teko ir pabendrauti su kaliniais. Jis nustebo, kad daugiau kaip 90 proc. jų nežinojo, dėl ko yra lageryje.
Ahn Myong-Cholas liko priblokštas sužinojęs, kad kelios tos pačios šeimos kartos būdavo sukišamos į kalėjimus ir lagerius, remiantis „kaltės pagal sąsają“ įstatymu.
Ką reiškia šis įstatymas, Ahn Myong-Cholui teko patirti ir savo kailiu. Per atostogas 1994 m. grįžęs namo jis sužinojo, kad tėvas „nusižudė“ po to, kai girtas išsakė keletą negatyvių pastabų apie šalies valdžią.
Ahn Myong-Cholo motina, sesuo ir brolis buvo sulaikyti ir, atrodo, išsiųsti į stovyklas. Tačiau iki galo taip ir nepaaiškėjo, kas jiems nutiko.
Perplaukė upę į Kiniją
Nors Ahn Myong-Cholas grįžo į darbą, bijojo, kad bet kada gali būti sulaikytas ir jis. Todėl jis nuvairavo savo sunkvežimį iki Du Mano upės pakrantės ir perplaukė per upę į Kiniją. Kad nenuskęstų, jam teko nuskandinti visą savo sunkiąją ginkluotę.
Įsitraukusiam į nevyriausybinės organizacijos veiklą Pietų Korėjoje Ahn Myong-Cholui teko nelengvas psichologinis išbandymas susitikti su kai kuriais savo buvusiais kaliniais. Vienas iš tokių – Chol Hwan Kang'as.
Chol Hwan Kang'as, būdamas vos devynerių, su visa savo šeima buvo išsiųstas į 15-ąjį lagerį, kur vienu metu tarnavo Ahn Myong-Cholas, ir praleido ten 10 metų. Vien todėl, kad jo senelis buvo įtariamas nelojalumu valdžiai. Buvęs prižiūrėtojas prisiminė šį buvusį kalinį.
Tačiau kalinys, kaip ir dauguma tų, kuriems pavyko išlikti, suprato, kad prižiūrėtojas ne pats pasirinko savo darbą, ir priėmė jo atsiprašymą.
„Jis sutiko mane švelniu rankos paspaudimu“, – sako Ahn Myong-Cholas.
Pasak jo, tai, kas vyko Šiaurės Korėjos lageriuose, galima lyginti su siaubu iš sovietinių gulagų. „Vienintelis skirtumas – kad Šiaurės Korėjoje tai tebevyksta iki šiol“, – sako buvęs prižiūrėtojas.
Parengė Jurgita Noreikienė
