Kas sieja Rusiją ir Krymą?
Rusijos ir Krymo istoriniai ryšiai siekia XVIII amžių, kai
Jekaterinos II vadovaujama carinė Rusijos imperija pusiasalį
užgrobė iš turkų osmanų. 1954 metais Sovietų Sąjungos vadovas
Nikita Chruščiovas Krymo pusiasalį oficialiai „padovanojo“ Ukrainos
respublikai, nors vos prieš dešimtmetį Josifo Stalino įsakymu iš
Krymo buvo ištremta visa etninių totorių populiacija (apie 300
tūkst. žmonių) apkaltinus juos bendradarbiavimu su Hitleriu Antrojo
pasaulinio karo metais.
1991 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas sutiko, kad Krymas
liktų nepriklausomos Ukrainos sudėtyje, tačiau mainais už tai
Kijevas sutiko Maskvai išnuomoti karinę bazę Sevastopolyje ir
kitose Krymo dalyse, kur šiuo metu glaudžiasi Rusijos Juodosios
jūros laivynas. Nušalintas prezidentas Viktoras Janukovyčius nuomos
sutartį pratęsė iki 2042 metų.
Ar Rusijos veiksmai turi teisinį pagrindą?
1994 metais JAV, Rusija ir Didžioji Britanija Budapešte
pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo nenaudoti karinės jėgos
prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę. Mainais už
tai Kijevas sutiko Rusijai perduoti savo branduolinio ginklo
arsenalą, likusį nuo Sovietų Sąjungos laikų.
Rusijos pareigūnai teigia, kad intervencija siekiama apsaugoti
Kryme gyvenančius Rusijos piliečius ir rusakalbius, kuriuos esą
diskriminuoja naujoji Ukrainos vyriausybė. Didžioji dalis
Sevastopolio gyventojų, kur įsikūrusi Rusijos karinė bazė, turi
Rusijos Federacijos pilietybę, tačiau JAV ir Vakarų šalių politikai
įsitikinę, kad tai nėra pakankamas pagrindas pažeisti tarptautinę
sutartį.
Iš pradžių Rusija neigė pažeidusi Budapešto memorandumą, tačiau
dabar pagrindiniu intervenciją pateisinančiu argumentu tapo
„radikalių ekstremistų“ atėjimas į valdžią Kijeve ir „prastėjanti“
mažumų saugumo situacija Kryme bei rytinėse Ukrainos srityse.
Kremliaus teigimu, naujoji Ukrainos valdžia pažeidė vasario 21
dienos susitarimą, pasirašytą V. Janukovyčiaus.
Kas atsitiko vasario 21 dienos susitarimui?
Vasario 21 d. Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius ir
opozicijos atstovai sutiko grąžinti 2004 metų konstitucijos
galiojimą ir sumažinti prezidento institucijos galias. Paktą
pasirašė V. Janukovyčius, opozicijos atstovai ir trijų Europos
Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai. Iki šiol neaišku,
ar susitarimą pasirašė Rusijos atstovai, nes dokumentas greitai
tapo neaktualus.
Koks „radikalių ekstremistų“ vaidmuo Ukrainos politikoje?
Maskva nuolat skundėsi, kad iniciatyvą Kijevo Nepriklausomybės
aikštės protestuose perėmė kraštutiniai dešinieji, įsilieję ir į
naujai sudarytos vyriausybės sudėtį. Dažniausiai buvo minimos dvi
grupės - „Dešinysis sektorius“ ir „Svoboda“ partija („Laisvė“),
lyginant jų narius su karo laikų Ukrainos nacionalistu Stepanu
Bandera.
Nors dešiniųjų radikalų dalyvavimas Kijevo protestuose buvo
itin matomas, tačiau kraštutiniai dešinieji nesudarė ženklios
protestuotojų daugumos Nepriklausomybės aikštėje. Nacionalistinė
„Svobodos“ partija naujoje Ukrainos vyriausybėje turi keturis
postus, jos nariai Oleksandras Sichas užima premjero pavaduotojo
postą, o Olegas Machnickis - generalinio prokuroro. „Svoboda“ taip
pat vadovauja žemės ūkio ir ekologijos ministerijoms, tačiau jos
antisemitizmu kaltinamas lyderis vyriausybėje jokio posto neturi.
„Dešinysis sektorius“ vyriausybėje išvis neatstovaujamas.
Organizacijos protestų lyderis Andrijus Parubijus tapo Nacionalinės
saugumo tarybos nariu, tačiau jo politinės pažiūros toli gražu ne
radikalios.
Ar nauja vyriausybė nusiteikusi prieš Rusiją?
Naujoji Ukrainos vyriausybė beveik neturi jokio ryšio su
prorusiškai nusiteikusiais rytų Ukrainos gyventojais. Vienas
pirmųjų jos veiksmų buvo 2012 metais priimti teisės akto
panaikinimas, kuriuo rusų kalbai Ukrainoje buvo suteiktas
oficialios kalbos statusas. Šį sprendimą kritikavo ne tik Maskva,
bet ir daugelis Ukrainos politikų bei visuomenės atstovų.
Ar Krymo okupacija sukurs precedentą kitose Ukrainos dalyse?
Situacija rytuose esančiuose Charkovo ir Donecko miestuose šiuo
metu panaši kaip ir Kryme prieš Rusijos intervenciją, nes miestuose
vyksta prorusiškai nusiteikusių demonstrantų mitingai. Pirmadienį
Donecke maždaug 100 demonstrantų bandė užimti vietinės
administracijos pastatą. Mieste esančių korespondentų tvirtinimu,
žmonės skandavo šūkius, ragindami Rusijos prezidentą Vladimirą
Putiną pakartoti Krymo scenarijų rytų Ukrainoje. Kremliaus atstovai
praneša, kad šalia Ukrainos sienų sutelktos karinės pajėgos,
pasirengusios „vykti į Ukrainos teritoriją“, konkrečiai nenurodant
vietos.