Kas sieja Rusiją ir Krymą?
Rusijos ir Krymo istoriniai ryšiai siekia XVIII amžių, kai Jekaterinos II vadovaujama carinė Rusijos imperija pusiasalį užgrobė iš turkų osmanų. 1954 metais Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas Krymo pusiasalį oficialiai „padovanojo“ Ukrainos respublikai, nors vos prieš dešimtmetį Josifo Stalino įsakymu iš Krymo buvo ištremta visa etninių totorių populiacija (apie 300 tūkst. žmonių) apkaltinus juos bendradarbiavimu su Hitleriu Antrojo pasaulinio karo metais.
1991 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas sutiko, kad Krymas liktų nepriklausomos Ukrainos sudėtyje, tačiau mainais už tai Kijevas sutiko Maskvai išnuomoti karinę bazę Sevastopolyje ir kitose Krymo dalyse, kur šiuo metu glaudžiasi Rusijos Juodosios jūros laivynas. Nušalintas prezidentas Viktoras Janukovyčius nuomos sutartį pratęsė iki 2042 metų.
Ar Rusijos veiksmai turi teisinį pagrindą?
1994 metais JAV, Rusija ir Didžioji Britanija Budapešte pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo nenaudoti karinės jėgos prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę. Mainais už tai Kijevas sutiko Rusijai perduoti savo branduolinio ginklo arsenalą, likusį nuo Sovietų Sąjungos laikų.
Rusijos pareigūnai teigia, kad intervencija siekiama apsaugoti Kryme gyvenančius Rusijos piliečius ir rusakalbius, kuriuos esą diskriminuoja naujoji Ukrainos vyriausybė. Didžioji dalis Sevastopolio gyventojų, kur įsikūrusi Rusijos karinė bazė, turi Rusijos Federacijos pilietybę, tačiau JAV ir Vakarų šalių politikai įsitikinę, kad tai nėra pakankamas pagrindas pažeisti tarptautinę sutartį.
Iš pradžių Rusija neigė pažeidusi Budapešto memorandumą, tačiau dabar pagrindiniu intervenciją pateisinančiu argumentu tapo „radikalių ekstremistų“ atėjimas į valdžią Kijeve ir „prastėjanti“ mažumų saugumo situacija Kryme bei rytinėse Ukrainos srityse. Kremliaus teigimu, naujoji Ukrainos valdžia pažeidė vasario 21 dienos susitarimą, pasirašytą V. Janukovyčiaus.
Kas atsitiko vasario 21 dienos susitarimui?
Vasario 21 d. Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius ir opozicijos atstovai sutiko grąžinti 2004 metų konstitucijos galiojimą ir sumažinti prezidento institucijos galias. Paktą pasirašė V. Janukovyčius, opozicijos atstovai ir trijų Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai. Iki šiol neaišku, ar susitarimą pasirašė Rusijos atstovai, nes dokumentas greitai tapo neaktualus.
Koks „radikalių ekstremistų“ vaidmuo Ukrainos politikoje?
Maskva nuolat skundėsi, kad iniciatyvą Kijevo Nepriklausomybės aikštės protestuose perėmė kraštutiniai dešinieji, įsilieję ir į naujai sudarytos vyriausybės sudėtį. Dažniausiai buvo minimos dvi grupės - „Dešinysis sektorius“ ir „Svoboda“ partija („Laisvė“), lyginant jų narius su karo laikų Ukrainos nacionalistu Stepanu Bandera.
Nors dešiniųjų radikalų dalyvavimas Kijevo protestuose buvo itin matomas, tačiau kraštutiniai dešinieji nesudarė ženklios protestuotojų daugumos Nepriklausomybės aikštėje. Nacionalistinė „Svobodos“ partija naujoje Ukrainos vyriausybėje turi keturis postus, jos nariai Oleksandras Sichas užima premjero pavaduotojo postą, o Olegas Machnickis - generalinio prokuroro. „Svoboda“ taip pat vadovauja žemės ūkio ir ekologijos ministerijoms, tačiau jos antisemitizmu kaltinamas lyderis vyriausybėje jokio posto neturi.
„Dešinysis sektorius“ vyriausybėje išvis neatstovaujamas. Organizacijos protestų lyderis Andrijus Parubijus tapo Nacionalinės saugumo tarybos nariu, tačiau jo politinės pažiūros toli gražu ne radikalios.
Ar nauja vyriausybė nusiteikusi prieš Rusiją?
Naujoji Ukrainos vyriausybė beveik neturi jokio ryšio su prorusiškai nusiteikusiais rytų Ukrainos gyventojais. Vienas pirmųjų jos veiksmų buvo 2012 metais priimti teisės akto panaikinimas, kuriuo rusų kalbai Ukrainoje buvo suteiktas oficialios kalbos statusas. Šį sprendimą kritikavo ne tik Maskva, bet ir daugelis Ukrainos politikų bei visuomenės atstovų.
Ar Krymo okupacija sukurs precedentą kitose Ukrainos dalyse?
Situacija rytuose esančiuose Charkovo ir Donecko miestuose šiuo metu panaši kaip ir Kryme prieš Rusijos intervenciją, nes miestuose vyksta prorusiškai nusiteikusių demonstrantų mitingai. Pirmadienį Donecke maždaug 100 demonstrantų bandė užimti vietinės administracijos pastatą. Mieste esančių korespondentų tvirtinimu, žmonės skandavo šūkius, ragindami Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pakartoti Krymo scenarijų rytų Ukrainoje. Kremliaus atstovai praneša, kad šalia Ukrainos sienų sutelktos karinės pajėgos, pasirengusios „vykti į Ukrainos teritoriją“, konkrečiai nenurodant vietos.
