Tačiau yra priežasčių suabejoti šiais skaičiais. Nuo ko turėtų
bėgti žmonės Rytų Ukrainoje? Net rusų žiniasklaida nekalba apie
tai, kad Maidano diktatoriai ten būtų įvedę savo valdžią. Nepaisant
to, Rusijos stotis „Pirmasis kanalas“ parodė ilgas automobilių
eiles, esą įrodančias pabėgėlių srautus iš Ukrainos. Tačiau portalo
„Lenta.ru“ duomenimis, šie įrašai daryti netoli Šehini kaimo, o jis
yra ne rytinėje Ukrainos dalyje, o netoli Lvovo, taigi - Vakaruose.
„Aš nematau, kodėl ukrainiečiai norėtų bėgti į Rusiją, - sako
Kirilas Savinas, vadovaujantis Heinricho Biolio (Heinrich Boell)
fondui Kijeve. - Jei apskrita bėgti - tai Vakarų kryptimi“.
Grynas pramanas yra ir bręstanti „humanitarinė katastrofa“,
apie kurią prakalbo Rusijos pasienio daliniai - tai žodis žodin
atkartojo šalies valstybinė žiniasklaida. Rusijos naujienų kanalas
anglų kalba „Russia Today“, skleidžiantis žinias užsieniui, savo
tinklapyje rašo: „Ukraina stovi ant humanitarinės katastrofos
slenksčio“. Rusijos Federacijos Taryba leido prezidentui pasitelkti
kariuomenę Ukrainoje, kad būtų apginti rusakalbiai, kuriems grėsmę
kelia „naciai“.
„Russia Today“ yra valstybės finansuojama privati stotis,
kurios uždavinys, jos pačios teigimu, yra pateikti tarptautinei
publikai „Rusijos poziciją“. Vadovaujantis šia pozicija, rusų
pajėgų Kryme iš viso nesimatyti. Uniformas bei atpažinimo ženklų
vilkintys kareiviai, apsupę ukrainiečių kareivines ir
patruliuojantys Simferopolyje, „Russia Today“ ir kitos rusų
žiniasklaidos vadinami „savigynos pajėgomis“ ar „savanoriais
kovotojais“ - toks apbūdinimas greičiausiai nusižiūrėtas nuo
kovingų Maidano aktyvistų Kijeve.
Realybės interpretacija jau sunkina ir bendravimą tarp
vyriausybių. Sekmadienio vakarą Vokietijos kanclerė Angela Merkel
telefonu kalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru
Putinu. Kanclerės atstovas vėliau paskelbė pareiškimą, kuriame
teigiama, kad A. Merkel perdavė V. Putinui, kad „nepriimtina
Rusijos intervencija į Krymą“ yra nusižengimas tarptautinei teisei.
Kremliaus išplatintame pareiškime tuo tarpu tik abstrakčiai
kalbama apie „priemones“, kurių ėmėsi Rusija, kad sureaguotų į
„nuožmią jėgos grėsmę, kylančią iš ultranacionalistinių jėgų,
keliančių pavojų Rusijos piliečių ir visų rusakalbių gyventojų“
Ukrainoje gyvybėms ir teisėtiems interesams. Kokios tai priemonės,
lieka neaišku.
Po pokalbio telefonu su V. Putinu A. Merkel kalbėjosi ir su
JAV prezidentu Baracku Obama. Laikraščio „New York Times“
informacija, kanclerė JAV prezidentui pareiškė nesanti tikra, ar V.
Putinas dar supranta realybę. Ji esą panaudojo žodžių junginį -
„būti kitame pasaulyje“.
Kitame pasaulyje yra ir „Russia Today“. Ji kalba apie „nacius“,
jei veikiantys asmenys yra blogi, arba „gyventojus“, jei jie yra
tarp gerųjų. Krymo „gyventojai“ paskelbė referendumą dėl
autonomijos gegužės 30 dieną, teigiama kanalo straipsnyje
internete. Kitoje vietoje „Russia Today“ rašo, kad dauguma Krymo
totorių yra „apolitiški arba remia Krymo teisę į apsisprendimą“. Be
to, „dešinės pakraipos radikalai iš Vakarų Ukrainos“ pagrasino
nusiųsti į pusiasalį ginkluotus kovotojus. Tačiau totorių apklausa
lyg ir nebuvo atlikta, o kas yra tie radikalai, taip pat neaišku.
Tai, ką A.Merkel vadina intervencija, „Russia Today“ vaizduoja
kaip nekaltą pikniką. „Kraštutiniams dešiniesiems socialiniuose
tinkluose raginant imtis smurto, vietiniai Kryme dalija sumuštinius
ir arbatą, dainuoja dainas ir pozuoja nuotraukoms su savigynos
pajėgomis“, - savo portale skelbia kanalas. Pateikiama ir
nuotrauka, kurioje įamžintos „arbatos ir sumuštinių brigados“ prie
regiono parlamento Simferopolyje.
Su pasimėgavimu „Russia Today“ pastebi neabejotinai
egzistuojančius krislus priešingos pusės akyse. Stotis cituoja JAV
valstybės sekretorių Johną Kerry, kuris per amerikiečių
televiziją pasakė, kad negalima tiesiog imti ir įžengti į kitą
šalį. „Russia Today“ pastebi, kad laidos vedėjas pamiršo paminėti
JAV invaziją į Iraką ir Afganistaną. Tačiau „tie, kurie matė
interviu, iš karto suuodė veidmainystę“.