Tačiau yra priežasčių suabejoti šiais skaičiais. Nuo ko turėtų bėgti žmonės Rytų Ukrainoje? Net rusų žiniasklaida nekalba apie tai, kad Maidano diktatoriai ten būtų įvedę savo valdžią. Nepaisant to, Rusijos stotis „Pirmasis kanalas“ parodė ilgas automobilių eiles, esą įrodančias pabėgėlių srautus iš Ukrainos. Tačiau portalo „Lenta.ru“ duomenimis, šie įrašai daryti netoli Šehini kaimo, o jis yra ne rytinėje Ukrainos dalyje, o netoli Lvovo, taigi - Vakaruose.
„Aš nematau, kodėl ukrainiečiai norėtų bėgti į Rusiją, - sako Kirilas Savinas, vadovaujantis Heinricho Biolio (Heinrich Boell) fondui Kijeve. - Jei apskrita bėgti - tai Vakarų kryptimi“.
Grynas pramanas yra ir bręstanti „humanitarinė katastrofa“, apie kurią prakalbo Rusijos pasienio daliniai - tai žodis žodin atkartojo šalies valstybinė žiniasklaida. Rusijos naujienų kanalas anglų kalba „Russia Today“, skleidžiantis žinias užsieniui, savo tinklapyje rašo: „Ukraina stovi ant humanitarinės katastrofos slenksčio“. Rusijos Federacijos Taryba leido prezidentui pasitelkti kariuomenę Ukrainoje, kad būtų apginti rusakalbiai, kuriems grėsmę kelia „naciai“.
„Russia Today“ yra valstybės finansuojama privati stotis, kurios uždavinys, jos pačios teigimu, yra pateikti tarptautinei publikai „Rusijos poziciją“. Vadovaujantis šia pozicija, rusų pajėgų Kryme iš viso nesimatyti. Uniformas bei atpažinimo ženklų vilkintys kareiviai, apsupę ukrainiečių kareivines ir patruliuojantys Simferopolyje, „Russia Today“ ir kitos rusų žiniasklaidos vadinami „savigynos pajėgomis“ ar „savanoriais kovotojais“ - toks apbūdinimas greičiausiai nusižiūrėtas nuo kovingų Maidano aktyvistų Kijeve.
Realybės interpretacija jau sunkina ir bendravimą tarp vyriausybių. Sekmadienio vakarą Vokietijos kanclerė Angela Merkel telefonu kalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kanclerės atstovas vėliau paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad A. Merkel perdavė V. Putinui, kad „nepriimtina Rusijos intervencija į Krymą“ yra nusižengimas tarptautinei teisei.
Kremliaus išplatintame pareiškime tuo tarpu tik abstrakčiai kalbama apie „priemones“, kurių ėmėsi Rusija, kad sureaguotų į „nuožmią jėgos grėsmę, kylančią iš ultranacionalistinių jėgų, keliančių pavojų Rusijos piliečių ir visų rusakalbių gyventojų“ Ukrainoje gyvybėms ir teisėtiems interesams. Kokios tai priemonės, lieka neaišku.
Po pokalbio telefonu su V. Putinu A. Merkel kalbėjosi ir su JAV prezidentu Baracku Obama. Laikraščio „New York Times“ informacija, kanclerė JAV prezidentui pareiškė nesanti tikra, ar V. Putinas dar supranta realybę. Ji esą panaudojo žodžių junginį - „būti kitame pasaulyje“.
Kitame pasaulyje yra ir „Russia Today“. Ji kalba apie „nacius“, jei veikiantys asmenys yra blogi, arba „gyventojus“, jei jie yra tarp gerųjų. Krymo „gyventojai“ paskelbė referendumą dėl autonomijos gegužės 30 dieną, teigiama kanalo straipsnyje internete. Kitoje vietoje „Russia Today“ rašo, kad dauguma Krymo totorių yra „apolitiški arba remia Krymo teisę į apsisprendimą“. Be to, „dešinės pakraipos radikalai iš Vakarų Ukrainos“ pagrasino nusiųsti į pusiasalį ginkluotus kovotojus. Tačiau totorių apklausa lyg ir nebuvo atlikta, o kas yra tie radikalai, taip pat neaišku.
Tai, ką A.Merkel vadina intervencija, „Russia Today“ vaizduoja kaip nekaltą pikniką. „Kraštutiniams dešiniesiems socialiniuose tinkluose raginant imtis smurto, vietiniai Kryme dalija sumuštinius ir arbatą, dainuoja dainas ir pozuoja nuotraukoms su savigynos pajėgomis“, - savo portale skelbia kanalas. Pateikiama ir nuotrauka, kurioje įamžintos „arbatos ir sumuštinių brigados“ prie regiono parlamento Simferopolyje.
Su pasimėgavimu „Russia Today“ pastebi neabejotinai egzistuojančius krislus priešingos pusės akyse. Stotis cituoja JAV valstybės sekretorių Johną Kerry, kuris per amerikiečių televiziją pasakė, kad negalima tiesiog imti ir įžengti į kitą šalį. „Russia Today“ pastebi, kad laidos vedėjas pamiršo paminėti JAV invaziją į Iraką ir Afganistaną. Tačiau „tie, kurie matė interviu, iš karto suuodė veidmainystę“.
