Būdamas valstybės sekretorius tai matau kasdien. Kai Basharo al-Assado režimas atsiskleidė visomis tikrosiomis savo spalvomis Sirijoje subombarduodamas Chalebo miestą, savo spalvas žygdarbiais bei ištverme pasauliui parodė ir Sirijos moterys.
Praėjusį mėnesį Montrė mieste Šveicarijoje turėjome galimybę išklausyti kelių neįtikėtinų moterų istorijas.
Šios moterys mums papasakojo apie Sirijos moterų drąsą. Viena Idlibo kaime gyvenanti moteris, padedama Laisvosios Sirijos armijos, sugebėjo pasiekti, kad jos kaimo žmonės galėtų pasilikti savo namuose ir dirbti savo žemę.
Kitai moteriai iš Chalebo pavyko už maisto davinį įtikinti režimo karius leisti jai kirsti barikadas ir suteikti humanitarinę pagalbą kitapus esantiems žmonėms.
Argi tai ne žygdarbiai?
Tačiau viltį konfliktų įkarštyje teikia ne vien Sirijos moterys.
Moterys apskritai atlieka labai svarbų vaidmenį mums siekiant bendrų tikslų: gerovės, stabilumo ir taikos.
Ir tai galioja ne vien tada, kai reikia spręsti konfliktus, bet ir tuomet, kai reikia stipraus postūmio ekonomikai augti.
Tiesa yra tokia, kad žiauri karo našta dažniausiai užgula moterų pečius, bet retai kada jų balsus girdime derybose dėl taikos.
Be jokios abejonės, tai turi keistis. Šalys, kur moterys yra vertinamos, kur joms suteikiamos visos galimybės dalyvauti priimant svarbius sprendimus, yra stabilesnės, turtingesnės ir saugesnės.
Ir atvirkščiai – kai derybose dėl taikos moterys nedalyvauja, dažnu atveju bet kokie pasiekti susitarimai nėra tvirti. Pasitikėjimas išgaruoja, o tokie svarbūs aspektai kaip žmogaus teisės ar atskaitingumas dažnai pamirštami.
Daugelyje pasaulio šalių susitarimus dėl taikos parengia ir pasirašo priešiškos pusės. Tad visiškai nekeista, kad daugiau nei pusė tokių sutarčių žlunga jau per pirmuosius dešimt metų.
Moterų dalyvavimas siekiant taikos ir vengiant konfliktų tokią tendenciją gali pakreipti priešinga linkme. Kaip to pasiekti?
Pasaulio patirtis byloja, kad lygiavertis moterų dalyvavimas priimant sprendimus padeda išvengti mirtinų susirėmimų ir prisideda prie taikos kūrimo bei jos išsaugojimo.
Būtent dėl šios priežasties remiame moterų dalyvavimą politikoje šalių, kurios šiuo metu išgyvena ar neseniai išgyveno konfliktą.
Moterų aktyvumą ir kandidatavimą į visų lygių valdžios struktūras mes skatiname ir Afganistane. Dar prieš dešimtmetį būtų buvę sunku patikėti tuo, ką Afganistano moterys daro šiandien.
Afganistanietės steigia įmones, yra išrenkamos atstovėmis parlamente, dirba mokytojomis, daktarėmis ir slaugėmis. Jos yra pagrindas, ant kurio statoma Afganistano ateitis.
Dešimtmečius besitęsiančių vidaus nesutarimų negali išspręsti ir Mianmaras (Birma), todėl Jungtinės Amerikos Valstijos ragina Mianmaro moteris aktyviai dalyvauti siekiant taikos šalyje ir bendruomenėse.
Žinoma, kad moterys galėtų aktyviai dalyvauti taikos kūrimo procese, turime užtikrinti svarbiausią veiksnį – jų saugumą. Todėl kad ir kur darbuojamės, siekiame, jog moterys turėtų vienodą prieigą prie humanitarinės pagalbos ir paramos.
Jungtinės Amerikos Valstijos vadovaujasi savo pavyzdžiu. Mano sesuo pasekė mūsų tėvo, dirbusio Valstybės departamento tarnautoju, pėdomis ir ilgus metus dirbo Jungtinių Tautų Organizacijoje. Savo ruožtu aš prisidėjau daug vėliau.
Ji buvo viena pirmųjų aukščiausio rango JAV diplomačių ir taikos derybininkių, o tai nėra koks nors sutapimas.
Paminėsiu tik kelias JAV diplomatijai svarbias moteris: Susan Rice – prezidento Baracko Obamos patarėją nacionalinio saugumo klausimais, Samanthą Power – JAV ambasadorę JT, Heather Higginbottom – valstybės sekretoriaus vyresniąją pavaduotoją, Wendy Shermon – valstybės sekretoriaus pavaduotoją politikai.
Šiuo metu visos, išskyrus vieną, Valstybės departamento sekretoriaus pavaduotojos atskiriems regionams yra moterys.
Džiaugiamės jų laimėjimais ne vien todėl, jog jos moterys, bet ir dėl to, kad jų visame pasaulyje vykdoma veikla suteiks daugiau saugumo visiems žmonėms – vyrams ir moterims, berniukams ir mergaitėms.
Taika nėra konflikto nebuvimas. Taika – tai, kai visi visuomenės nariai darbuojasi išvien stabilumo ir gerovės labui.
Nė viena šalis nepatirs gerovės, jei kuriant valstybę dalyvaus tiktai dalis piliečių.
Jokia taika ilgai neišsilaikys, jei jos kūrimo procese nedalyvaus moterys.
Tad šiandien prisimename viso pasaulio moterų nueitą kelią ir, dar svarbiau, įsipareigojame keliauti toliau.
