17-metis Dima, informacinių technologijų studentas, kuriam patinka „The Beatles“, „Bręstantis blogis“ („Breaking Bad“) ir vakarietiška sportinė apranga, drauge su motina Olga, vaikų darželio auklėtoja, labai trokšta, kad Krymas liktų autonominis Ukrainos regionas.
Tačiau Dimos 20 metų brolis Ženia, kuris užsiima kultūrizmu, ir tėvas, taksi vairuotojas Saša, mano, kad tik glaudesni ryšiai su prezidento Vladimiro Putino Rusija gali užtikrinti Krymui taip reikalingą stabilumą ir darbo vietas.
„Mes ilgai diskutuojame – valandą, dvi, tris, keturias valandas, labai ilgos diskusijos, - šypsodamasis sakė Dima, sėdėdamas svetainėje šeimos namelyje Džankojuje Krymo šiaurėje. - Man patinka Rusijos žmonės, bet nepatinka Putinas – jis yra diktatorius“.
Rusijos pajėgos kontroliuoja Krymą prieš sekmadienį įvyksiantį prieštaringai vertinamą referendumą dėl glaudesnių ryšių su Maskva, kuris beveik neabejotinai baigsis taip, kaip nori V.Putinas.
Žmonės, kurie kaip Dima ir jo motina prijaučia Kijevo Nepriklausomybės aikštės protestams, praėjusį mėnesį nuvertusiems Rusijos remiamą prezidentą Viktorą Janukovyčių, tokią perspektyvą vertina su siaubu.
Daugelis kitų gyventojų Kryme, kuris iki 1954 metų buvo sovietinės Rusijos dalis ir kuriame dauguma žmonių yra rusai, pritaria tokiam žingsniui.
Kryme susiklostę ryšiai tarp ukrainiečių ir rusų kai kurias šeimas privertė rimčiausią Europos geopolitinę krizę nuo Šaltojo karo laikų miniatiūriniu masteliu žaisti prie virtuvės stalo.
Vyresnysis Dimos brolis Ženia, kuris dirba geležinkelio stotyje, o laisvu laiku įrašinėja savo repą, yra tarp tų, kurie nori glaudesnių ryšių su Rusija.
„Man visa tai yra dėl užtikrinimo, kad čia nebūtų karo“, - aiškino jis, rodydamas nuotraukas, kurioms jo draugai pozavo su miestelyje esančiomis promaskvietiškomis pajėgomis ir kurios buvo paskelbtos rusiškame socialiniame tinkle „V-Kontakte“.
„Jeigu rusų čia nebūtų, tikėčiausi tokių pačių protestų kaip Kijeve. Pas mus jau buvo žmonių, kurie norėjo pašalinti miesto Lenino statulą, bet žmonės tam sutrukdė“, - sakė jis.
Dimos ir Ženios tėvai šiuo klausimu taip pat nesutaria.
„Seni žmonės dažnai sako, kad prie komunistų gyvenome gerai, bet aš sakau, kad mes gyvenome blogai, o dabar gyvename dar blogiau“, - sakė 55 metų Saša - su auksiniais dantimis, linksmų plaučių ir mėgstantis išgerti kokį stikliuką.
„Po to, kai žlugo Sovietų Sąjunga, gamyklos liovėsi dirbti, o jei čia būtų Rusija, kai kurios jų vėl pradėtų dirbti“, - sakė jis.
Olga, kuri paruošė šeimai ypatingus pietus Dimos parvykimo iš universiteto Krymo sostinėje Simferopolyje proga, šių debatų klausėsi nerimaudama, o paprašyta pasakyti savo nuomonę, apsiašarojo.
„Ukraina yra mano tėvynė, o visi tie dalykai, kuriuos žada Rusija, - tai tarsi sūris pelėkautuose, - sakė ji. – Iš pradžių man buvo labai sunku, kad mano vyras taip greitai atsigręžė į Rusiją. Dabar aš tiesiog galvoju, kad sprendimas prisijungti prie Rusijos bus priimtas, tad bandau su tuo susitaikyti“.
Tačiau nepaisydami skirtingų politinių pažiūrų Onoprijenkos tvirtina, kad jokia politika niekada neišardys jų šeimos.
„Visuomet stengiausi savo vaikus auginti taip, kad jie susidarytų savo nuomonę“, - sakė Saša po karštų debatų su Dima.
„Mes visada bandysime ieškoti kompromiso, nes esame šeima. Vien todėl, kad aktyviai diskutuojame apie ką nors, dar nereiškia, kad pykstamės“, - sakė jis.
Po kelių akimirkų šeima vorele nužingsniavo į virtuvę valgyti.
