Rusija pastaruoju metu yra ne tik patraukli rinka investuojantiems į energetikos projektus, bet ir karinės produkcijos gamintojams.
Specialistų ir technologijų trūkumą Rusija pastaraisiais metais sprendžia paprastai: technologijų ir karinės įrangos žvalgosi Vakaruose ir suploja milžiniškas sumas beveik nesiderėdama. Ekspertai įsitikinę, kad tai gali būti rimta klaida.
„Yra viena sritis, kuri turėtų atsidurti ant derybų stalo, – karinės produkcijos ir technologijų eksporto iš ES valstybių į Rusiją uždraudimas“, – tinklalapyje „EUobserver“ teigė Estijoje įsikūrusio Tarptautinio gynybos studijų centro analitikai Tomas Jermalavičius ir Kaarelas Kaasas. Anot ekspertų, duodami į rusų rankas pažangias technologijas Vakarai patys sau kelia grėsmę, mat kalbos, kad po Krymo aneksijos gali ateiti Baltijos šalių eilė, – jau nebe fantastika.
Prioritetas – milijardai
„Prieš kelerius metus Baltijos šalys buvo vertinamos kaip isterikės dėl prieštaravimo Prancūzijos sprendimui parduoti Maskvai naujausius „Mistral“ klasės desantinius, žinomus kaip vadovavimo ir galios projekcijos, laivus“, – sakė lietuvių ir estų ekspertai.
Jų manymu, Rusijos ir Prancūzijos susitarimas buvo pasirašytas praėjus nedaug laiko nuo karo Gruzijoje 2008 metais – konflikto, kuris privertė sunerimti daugelį NATO narių.
„Mistral“ esą ne tik sustiprins Rusijos pajėgumą rodyti ir pritaikyti savo galią. Rusija mielai įdiegs modernias vakarietiškas karines technologijas toliau plėtodama savo karinę pramonę.
Pasak ekspertų, buvo pasiųsta klaidinga žinia: kad ir ką Kremlius planuotų dėl savo kaimynų, kad ir kaip ginkluotės pardavimas keltų nerimą NATO narėms ir kad ir kokios būtų ilgalaikės strateginės pasekmės, užsidirbti milijardus yra prioritetas.
Rusijai – žalia šviesa
„Kaip matome, „Mistral“, vaizdžiai sakant, pralaužė ledus. Pradėti ir kiti projektai, pavyzdžiui, bendras Rusijos ir Prancūzijos naujų šarvuočių kūrimas.
„Thales“ – Prancūzijos elektronikos ir gynybos technologijų milžinė – taip pat padeda aprūpinti rusijos ginkluotąsias pajėgas naktinio stebėjimo prietaisais“, – pavyzdžius vardijo analitikai.
„Vokietija taip pat didina savo karinį eksportą į Rusiją. Kanclerės Angelos Merkel vadovaujama Federalinė saugumo taryba jau įprato dalyti karinio eksporto licencijas į kairę ir į dešinę net toms šalims, kuriose žmogaus teisių padėtis kelia didelių abejonių, o ginkluotė gali būti panaudota pilietiniams neramumams malšinti ar per regioninius konfliktus“, – pažymėjo ekspertai.
Vokietija iki šiol itin kruopščiai dalydavo licencijas karinio eksporto prekėms.
Bet Kremliaus atveju vokiečiai nė nemirkteli – vien 2011-aisiais Vokietija išdavė 500 eksporto leidimų Rusijai.
„Vienas nesenas sandoris ypač kelia nerimą – Vokietija sutiko Rusijai už 100 mln. eurų parduoti naujausią brigados dydžio treniruočių centrą, kokius turi tik pažangiausios Vakarų šalys.
Tai leis rusams efektyviau treniruotis ir išbandyti kovinius gebėjimus realistiškomis mūšio sąlygomis“, – priminė analitikai.
Jie pažymėjo, kad Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, vis dar besitreniruojančioms pagal sovietinius modelius, tai milžiniškas kokybinis šuolis į priekį.
„Karinis bendradarbiavimas Berlynui ir Paryžiui yra pernelyg vertingas ir jokių veiksmų jie nesiims“, – pabrėžė T.Jermalavičius ir K.Kaasas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teisus, klausdamas, kieno įtaka šiuo atveju yra didesnė – gamintojo ar kliento?
Kasa duobę sau
Vis dėlto padėtis gali pasikeisti, jeigu Rusijai bus pritaikytos realios sankcijos. Mat neatrodo, kad Maskva laikytųsi Europos Sąjungos reikalavimų, ji ir toliau stiprina pajėgas okupuotame Kryme.
„Todėl būtų akivaizdu ir natūralu derybose pažymėti, kad bus nutraukiamas ne šiaip karinis bendradarbiavimas, bet ir nutrauktas karinis eksportas, net ir dvejopos paskirties priemonių“, – tokią išvadą siūlo ekspertai.
Jų teigimu, tokio žingsnio iš ES gal ir naivu tikėtis dabar, kai Europos šalių gynybos biudžetas mažėja, o susiskaldžiusiems ES gynybos koncernams verkiant reikia pinigų. Tačiau kokia yra alternatyva?
„Nejau ES valstybės nemato, kad dabartinė padėtis pamažu, bet atkakliai mažina Vakarų karinių technologijų dominavimą prieš Maskvą?
Juk taip stiprinamas agresyvus geopolitinis priešininkas ir didinama regioninė karinė pusiausvyra.
Be to, kai kurios Rusijos kaimynės ES šalys mažiau pasitikės tomis sąjungininkėmis, kurios parduoda ginkluotę Kremliui, ir skaldys Europos vienybę labiau remdamosi JAV garantijomis.
O tuo pat metu NATO kariniai planuotojai susidurs su gerokai pajėgesniu priešininku.
Duobės dėsnis teigia, kad jeigu esi duobėje, turėtum nustoti raustis gilyn.
Tačiau ar Paryžius ir Berlynas bent jau suvokia, kad jie kasa duobę sau ir sąjungininkams?“ – retoriškai klausė ekspertai.
