Juoda vėliava su kaukolės atvaizdu – Serbijos nacionalistų
simbolis – taip pat Serbijos nacionalinė vėliava buvo iškelta
šalia Rusijos trispalvės, primindami vaizdus iš audringų praeito
amžiaus 10-ojo dešimtmečio įvykių Balkanuose.
Bratislavas Živkovičius, vienas iš Serbijos
ultranacionalistinio četnykų judėjimo vadų, sakė, jog jie jautė
pareigą atvykti į Krymą padėti savo „broliams rusams“.
Krymas, kuris yra nepriklausomos Ukrainos autonominė respublika
nuo 1991 metų, jau ilgiau nei savaitę kontroliuojamas Rusijos
karių. Šio regiono vietos parlamentas nubalsavo už prisijungimą
prie Rusijos, o ateinantį sekmadienį dėl šio klausimo Kryme vyks
referendumas.
B.Živkovičiaus vadovaujamai penkių aktyvistų grupei buvo
patikėta patruliuoti kartu su kazokais, kurių daugelis atvyko į
Krymą iš Rusijos prieš artėjantį referendumą.
„Mus motyvavo noras suteikti moralinę pagalbą Krymo rusams ir
užtikrinti jų teisę į referendumą – niekas daugiau, –
aiškino B.Živkovičius. – Šimtmečius rusai padėdavo mums; jie
mus palaiko netgi dabar – dėl Kosovo – todėl atvykome čia jų
palaikyti.“
Rusija yra tradicinė Serbijos sąjungininkė: abi šalis vienija
slaviškos šaknys, ortodoksų tikėjimas ir panašios kalbos. Serbija
taip pat yra smarkiai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų energetikos
išteklių, o lėšų pristigusi Belgrado vyriausybė kreipėsi į
Kremlių, prašydama finansinės pagalbos.
Serbų četnykų judėjimas savo pavadinimą ir tradicijas
perėmė iš sukilėlių, kovojusių su Osmanų imperijos priespauda
XIX amžiuje ir praeito šimtmečio pradžioje.
Jie taip pat liūdnai pagarsėjo 10-ame dešimtmetyje, kai serbų
nacionalistų pajėgos vykdė žiaurumus prieš kitų tautybių
žmones Kroatijoje, Bosnijoje ir Kosove – buvusioje Serbijos
provincijoje, kurioje gyventojų daugumą sudaro Albanai ir kuri
paskelbė nepriklausomybę 2008 metais.
Pastarąją savaitę Krymo keliuose buvo įrengti patikros postai
prie pagrindinių kelių. Tuo tarpu ginkluoti asmenys, dėvintys
žalias uniformas be skiriamųjų ženklų – daugelio laikomi
Rusijos kariais – apsupo tame Juodosios jūros pusiasalyje esančias
Ukrainos pajėgų bazes ir perėmė kontrolę daugelyje karinių
objektų.
Patikros postui, kuriame budėjo B.Živkovičiaus žmonės, taip
pat vadovavo kamufliažines uniformas dėvintys kaukėti vyrai,
ginkluoti medžiokliniais šautuvais ir vadinantys save kazokais.
Grupė Ukrainos milicijos uniformas vilkinčių asmenų, ginkluotų
automatais, stovėjo atokiau, perleisdami kontrolę serbų savanoriams
ir kazokams.
B.Živkovičius sakė, kad jo vyrai pasiryžę kovoti, gindami
Krymo rusakalbių daugumos teisę atsiskirti nuo Ukrainos ir
prisijungti prie Rusijos. Tačiau četnykai sakė atvykę, kad
užkirstų kelią smurtui.
„Į bet kokį galimą incidentą bus staigiai atsakyta, –
perspėjo jis. – Tikimės, jog net jeigu įsipliekstų susirėmimas
ir ginkluotas konfliktas, jis bus labai trumpas, nes gyventojai yra
rusai, ir šis pusiasalis yra rusiškas.“
Ilgėjant lengvųjų automobilių ir sunkvežimių eilei prie
patikros postą, viena vidutinio amžiaus sunkvežimio vairuotojas,
vardu Olegas, sakė, kad jam malonu matyti serbų solidarumą.
„Tai puiku. Tie vaikinai mums padeda, – džiaugėsi jis. –
Taip ir turėtų būti. Turime padėti vieni kitiems.“
Tuo tarpu vairuotojas iš Simferopolio, vardu Denisas, stebėjosi:
„Kam jie padeda? Aš to nesuprantu. Man nereikia jokios pagalbos –
niekas čia prie manęs nesikabinėja.“
„Serbai yra okupantai, tikri okupantai. Nerandu jiems kitokio
vardo“, – piktinosi kitas vairuotojas, vardu Asanas.
