2014-ieji turėjo tapti metais, kai Jungtinėje Karalystėje visiems laikams būtų buvęs palaidotas įsišaknijęs „pikto rusų meškino“ stereotipas.
Nuo pat pirmųjų sausio dienų Londone ir kituose Didžiosios Britanijos didmiesčiuose prasidėjo oficialūs Rusijos kultūros metų Jungtinėje Karalystėje renginiai, „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Iš viso planuota apie 250 didelių kultūros, mokslo, edukacinių ir sporto projektų.
Visus juos dosniai finansavo Rusijos užsienio reikalų ministerija ir Kremliaus kontroliuojamos stambios rusų dujų, naftos ir finansinės korporacijos.
Tačiau jau dabar šią ekstravagantišką viešųjų ryšių akciją galima pavadinti visišku fiasko.
Jokie grakštūs rusių balerinų duetai, filharmonijos orkestrų virtuoziškos melodijos ar net genialių XX a. pradžios Rusijos dailininkų subtilūs potėpiai neretušuos stambių antraščių pirmuosiuose Londono dienraščių puslapiuose ar atgrasių vaizdų naujienų programose.
Agresyvios, ginklais žvanginančios, savo kaimynės Ukrainos teritoriją grobiančios Rusijos įvaizdis milijonams britų dabar iš abstraktaus senstelėjusio stereotipo virto karčios realybės išraiška.
Iš šventės – šnipštas
Grandioziniai renginiai planuojami bent pusmečiu į priekį, tad kovo 2-ąją centrinėje Londono Trafalgaro aikštėje vis dėlto buvo surengta rusiška „Maslenica“.
Bet ji atrodė gana makabriškai: į šventę rūškanokais veidais susirinkę Londono rusai suko akis nuo keleto taikių manifestantų ukrainiečių, apsigaubusių mėlynomis-geltonomis vėliavomis ir rankose laikančių plakatus: „Brangūs rusai, kepkite blynus, o ne kariaukite.“
Tokias Trafalgare vykstančias „etninių londoniečių“ šventes paprastai visada aplanko populiarus Londono meras Borisas Johnsonas.
Tačiau šįkart jo nebuvo.
Negana to, konservatorių politikas viešai išdėstė, ką manąs apie dabartinį Kremliaus režimą: prezidentą Vladimirą Putiną jis sarkastiškai pakrikštijo nevykėliu diktatoriaus Josifo Stalino mokiniu, „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
O Rusiją įvardijo kaip „milžinišką kleptokratiją“ su pasibaisėtina gyvenimo trukme. Sostinės meras taip pat leido suprasti, kad ketina atšaukti savo oficialų vizitą į Maskvą.
Įšaldyti yra ką
Žinoma, laki B.Johnsono retorika ir nutraukta kelionė į Raudonąją aikštę vargu ar privers drebėti iš baimės aukštus Kremliaus biurokratus ir jiems artimus oligarchus.
Maskvoje puikiai suvokiama, kad dėl Rusijos vykdomos Krymo aneksijos Vakarai nesiruošia imtis jokių karinių priemonių.
Greičiausiai apsiribos sankcijomis – diplomatinėmis ir galbūt ekonominėmis.
Vienintelis nežinomasis – ar rimtos bus tos nuobaudos.
Būtent todėl Londone dabar itin dažnai kartojamas žodis „įšaldyti“ Kremlių valdantiems klanams itin ne prie širdies. Tiksliau, ne prie piniginės.
Nes teoriškai „įšaldyti“ Londone tikrai yra ką: rusų milijardierių ir multimilijonierių, tarp jų ir labai artimai susijusių su viršutiniais Rusijos valdžios piramidės sluoksniais, Londone – nors vežimu vežk.
Juk ne veltui jau daugiau nei dešimtmetį šis megapolis vadinamas Maskva prie Temzės ar Londongradu.
Oficialūs britų nacionalinės statistikos agentūros duomenys rodo, kad 2009-aisiais visoje Jungtinėje Karalystėje gyveno 32 tūkst. rusų. Tačiau pati rusų emigrantų bendruomenė tvirtina, kad realus skaičius yra bent dešimtkart didesnis – apie 300 tūkst.
Turtingesni už karalienę
„Gal tik keli procentai Londone gyvenančių rusų finansiniais ar giminystės saitais susiję su asmenimis, sėdinčiais Kremliaus struktūrose.
Taigi tai tikrai maža emigrantų bendruomenės dalis.
Tačiau net ir tokiu atveju kalbame apie kokius 5 tūkst. žmonių. Jie džiaugiasi visais demokratinės valstybės teikiamais privalumais, jiems patinka Anglijoje esanti teisinė tvarka, pagarba asmens neliečiamumui ir turto apsauga.
Bet tuo pat metu ši Kremliui atsidavusi grietinėlė daro viską, kad valdžioje Rusijoje išliktų tas pats perpuvęs režimas, kuris mina po kojomis elementarias pačių rusų teises. Tai ciniška ir amorali pozicija.
Gaila, bet ilgus metus patys britai užmerkdavo akis, užsispausdavo nosis ir vadovaudavosi aksioma, kad dideli pinigai kvapo neturi. Nesvarbu, kad kai kuriais atvejais jie tiesiog dvokte dvokė“, – „Lietuvos rytui“ sakė Londone gyvenantis rusų disidentas, istorikas ir teisininkas Pavelas Stroilovas.
Britų salose turtingi rusai ne tik saugo savo milijonus atsidarę sąskaitas išskirtiniuose Sičio bankuose, tokiuose kaip „Coutts“, „C.Hoare & Co.“ ar „Barclays Private Bank“. Jie įleidžia šaknis nusipirkę prabangius namus Londone, pilis ir dvarus Velse ar Škotijoje.
O jau koks naujasis rusas be trofėjinės žmonos, apsipirkinėjančios „Harrods“ ar „Harvey Nicholls“?
Ar be atžalos, besimokančios Itono, Harou ar Gordonstouno internatinėse mokyklose, studijuojančios Oksfordo bei Kembridžo brangiai apmokamuose koledžuose?
Britų privačių vidurinių mokyklų asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje lavinasi beveik 2,2 tūkst. rusų oligarchų vaikų.
„The Sunday Times“ laikraščio kasmet sudaromame 500 turtingiausių britų sąraše rusiškai skambančios pavardės mirga viena po kitos.
Užtenka tik pasakyti, kad turtingiausias Jungtinės Karalystės gyventojas yra anaiptol ne monarchė Elizabeth II, o V.Putinui artimas oligarchas Ališeras Usmanovas. „Gazprom“ investicinio holdingo vicepirmininko, korporacijų „Megafon“, „Metalloinvest“, ir Londono futbolo klubo „Arsenal“ pagrindinio akcininko turtas pernai buvo įvertintas 13,3 milijardo svarų sterlingų (54,8 mlrd. litų).
Kitas V.Putino „kišeninis oligarchas“ – Romanas Abramovičius užima penktąją vietą turtuolių sąraše: „Millhouse“ investicijų konglomerato ir „Chelsea“ futbolo klubo savininko turtas pernai siekė 9,3 milijardo svarų (38,3 mlrd. litų).
Tai pačios stambiausios žuvys. Bet prabangiuose britų sostinės rajonuose – Belgreivijoje, Meifere, Kensingtone ar Noting Hile, priemiestinėse Sario, Berkšyro ar Kento grafystėse apstu smulkesnės prabos milijonierių iš Rusijos, kurių turtas svyruoja nuo 25 iki 500 mln. svarų (nuo 103 mln. iki 2 mlrd. litų).
Lietuvos teisėsaugos vengiantys du bėgliai rusai: buvęs „Snoro“ banko savininkas Vladimiras Antonovas ir Ūkio bankui vadovavęs Vladimiras Romanovas – puikiausi tokių žemesnio rango turčių, praėjusį dešimtmetį įleidusių šaknis Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiai.
Nauda – abiem pusėms
„Nuo pat 2000-ųjų šalies nekilnojamojo turto rinkos viršutinėje lentynoje rusų milijonieriai sudaro labai rimtą pirkėjų segmentą.
Jei stebėsime, kas buvo tie pirkėjai, tiesiog graibstyte graibstę liukso klasės rezidencijas Londone iki 2007 metų kainų burbulo sprogimo, be abejo, pamatysime rusakalbius.
Ir dabar kas aštuntas daugiamilijoninis privačių namų sandoris sostinėje sudaromas su klientais iš Rusijos arba kitų buvusios SSRS teritorijų“, – „Lietuvos rytui“ sakė Lucianas Cookas, vienos tarptautinių nekilnojamojo turto agentūrų Londone atstovas.
Beje, L.Cooko teigimu, nuo pat vasario pabaigos, kai tiktai reikalai Ukrainoje pasuko ne Viktoro Janukovyčiaus naudai, Londono agentūrose pagausėjo skambučių iš Maskvos ir Kijevo.
Kaip dešimtys tūkstančių rusų turtuolių sugebėjo įsigyti nuolatinę teisę gyventi Jungtinėje Karalystėje, kai net ir nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia tokios privilegijos?
Juk Rusijos piliečiams reikia vizų net ir trumpalaikei turistinei kelionei į šią šalį?
Didžioji dalis turtuolių pasinaudoja arba trečiųjų valstybių, tokių kaip Kipras ar Graikija, pasais, arba pačios britų vyriausybės pasiūlyta paslauga: investuojant nuo 1 iki 5 milijonų svarų į valstybinius vertybinius popierius automatiškai gaunamas leidimas gyventi šalyje.
Vien praėjusiais metais tuo pasinaudojo 560 milijonierių – daugiausia rusų ir kinų.
Po penkerių metų tos obligacijos parduodamos ir tuomet turtuolis ne tik jau turi nuolatinės gyvenamosios vietos dokumentus sau ir savo šeimai, bet ir dar gauna pelną iš sandorio.
Taigi finansinės naudos turi ir ekonominę krizę nelengvai išgyvenanti Jungtinė Karalystė, ir rusų oligarchai.
Rimtas signalas Maskvai
Šios savaitės pradžioje kalbėdamas Vestminsterio bendruomenių rūmų specialiuosiuose debatuose premjeras Davidas Cameronas keliskart patvirtino, kad Maskvos lauks „rimtos pasekmės“, jei ji nesės prie tiesioginio derybų stalo su laikinąja Kijevo valdžia ir jei pripažins Krymo separatistų rengiamo nelegalaus referendumo rezultatus.
Paneigdamas į viešumą patekusį praėjusios savaitės savo patarėjų dokumentą, kad britai nesiims jokių finansinių sankcijų prieš Kremlių, nes tai neva pakenksią Londono finansų centrui Sičiui, konservatorių lyderis patikino, jog „visiems Europos partneriams teks patirti nuostolių“. Jungtinės Karalystės atveju tai bus būtent Sičio nuostoliai.
Anaiptol ne sutapimas, kad nepraėjus nė parai po šių D.Camerono pareiškimų į Londoną atvyko 10 valstybių užsienio ir finansų ministrai, – antradienio derybose dėl konkrečių finansinių sankcijų Rusijai dalyvavo JAV, Kanados, Šveicarijos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Lenkijos, Japonijos, Turkijos ir, žinoma, Jungtinės Karalystės atstovai.
Susitikimo dalyviai leido suprasti, kad „finansinių aktyvų įšaldymo“ ir „keliavimo apribojimo“ sankcijos keliasdešimčiai Rusijos pareigūnų gali būti įvestos jau šį savaitgalį, dar prieš Krymo referendumą. Nubaustųjų sąrašas nėra baigtinis – jis bet kada gali būti pailgintas.
„Sankcijos bus nukreiptos į oficialius asmenis, kurie artimai susiję su Ukrainos suverenumo pažeidimu“, – lakoniškai pranešė D.Camerono atstovas spaudai.
Formaliai tokiais asmenimis gali tapti ne tik Rusijos ginkluotųjų pajėgų viršūnėlė, bet ir visi Rusijos senatoriai, uždegę V.Putinui žalią šviesą pasiųsti rusų armiją į Ukrainos teritoriją.
Priminė Magnitskio sąrašą
Britų premjero sprendimą remti finansines sankcijas prieš Rusijos karinės avantiūros Kryme autorius, net jei tai smogs Londono Sičiui, parėmė britų ir amerikiečių verslininkas Billas Browderis.
Būtent jo pastangomis JAV Senate ir Kongrese buvo priimtas vadinamasis Magnitskio aktas, į juodąjį sąrašą įtraukęs apie 60 aukštų Rusijos pareigūnų, kurie yra nepageidaujami Jungtinėse Valstijose.
Beveik prieš penkerius metus B.Browderio kompanijos „Hermitage Capital“ teisininkas rusas Sergejus Magnitskis buvo kankinamas ir nužudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.
Su 37 metų civilinės teisės specialistu buvo susidorota po to, kai jis sužinojo, jog grupė rusų teisėsaugos pareigūnų įvykdė 140 milijonų svarų dydžio mokestinę aferą.
„Daugelis aukšto rango Rusijos biurokratų teturi vieną ideologiją, kuriai jie tarnauja. Tai – dideli pinigai.
Savo juodais darbais sukauptas lėšas jie laiko tikrai ne Rusijoje, apie kurią taip patriotiškai šneka, o savo nekenčiamuose Vakaruose. Nes jiems reikia ramaus užutėkio.
Aš net neabejoju, kad jei dabar visos Vakarų valstybės įtrauks tuos įtakingus asmenis į Magnitskio sąrašą, jie kelis kartus apsvarstys – remti agresiją Ukrainoje ar ne“, – „Lietuvos rytui“ teigė B.Browderis, kuris iki 2006-ųjų buvo bene įtakingiausias Vakarų investuotojas Rusijoje.
Sankcijos – ir V.Putinui?
Nors pareigas tebeinantys valstybių vadovai paprastai nėra įtraukiami į ekonominių sankcijų sąrašus, B.Browderis nemato kliūčių, kodėl JAV ir Europos Sąjunga kartu su Šveicarija negalėtų į sankcijų grafą įrašyti ir V.Putino pavardės.
„O kodėl gi ne? Kalbama, kad jis yra vienas turtingiausių pasaulio žmonių, laikantis didžiules sumas užsienyje.
Kodėl gi tų lėšų neįšaldyti?“ – svarstė B.Browderis, savo gyvenimą dabar skyręs kovai už S.Magnitskio reabilitavimą.
Niekas tiksliai nežino, kiek milijardų dolerių, frankų ar svarų užsienio sąskaitose slepia Kremliui artimi kleptokratai.
Pats Rusijos centrinis bankas dar 2012-aisiais yra prasitaręs, kad iš šalies tuomet buvo išpumpuota apie 56 mlrd. dolerių.
Bankas taip pat teigė, kad net du trečdaliai pavedimų atlikta pažeidžiant pačios Rusijos teisės aktus.
Tarptautinis valiutos fondas pateikia kiek kuklesnę sumą – jo duomenimis, per 2005–2013 metus iš Rusijos į užsienio bankus nelegaliai buvo pervesta „tik“ kiek daugiau nei 100 mlrd. dolerių.
Aukščiausia įtampa
Ar bent dalis tų nugvelbtų milijardų yra nusėdę Jungtinės Karalystės bankuose?
Nepriklausomi britų finansų ekspertai ryžtasi teigti, kad maždaug ketvirtadalis – taigi apie 25 mlrd. dolerių yra būtent britų bankų sąskaitose.
Kuo remdamiesi jie daro tokią prielaidą? Mat Londonas yra tapęs vienvaldžiu lyderiu, kalbant apie Rusijos turtingųjų piliečių ar didelių korporacijų finansinius pervedimus.
Iki 2013 metų su Londonu dar rungėsi Kipras, tačiau finansinė krizė toje šalyje ir įvesti apribojimai atbaidė rusus.
Pavyzdžiui, Rusijos komerciniai bankai net ketvirtadalį savo užsienio aktyvų, apie 40 milijardų dolerių, laiko būtent Jungtinėje Karalystėje.
Jokioje kitoje Europos ar pasaulio valstybėje nėra tiek rusiškų pinigų, kiek jų yra Sityje. Tad kad ir kaip to nenorėtų pripažinti V.Putinas ir jo artimiausia aplinka, finansinės sankcijos jo režimui gali smogti į gana jautrią vietą. Tačiau ar britai išdrįs tai padaryti?
Daug kas priklauso nuo tolesnių V.Putino žingsnių Kryme ir Rytų Ukrainoje, o blefavimo žaidimas „kas ką įbaugins“ šiomis dienomis turi pasiekti aukščiausią įtampą.
Žada smogti atgal
Rusija jau leido suprasti, kad jeigu ES ir JAV imsis griežtų priemonių ir įves sankcijas, Kremlius nenusileis ir griebsis atsakomųjų veiksmų.
Rusija labai greitai galėtų sudaryti kliūčių užsienio investuotojams ar net konfiskuoti jų turtą.
Pirmiausia baimintis turi tos valstybės, kurios, nors ir nenoriai, griežtina toną Kremliaus atžvilgiu ir pasisako už sankcijas.
Kurių valstybių bankai yra labiausiai įmerkę meškeres į Rusiją? „BIS-Bank of International Settlements“ pateikė tokių šalių penketuką.
1. Prancūzija – 51 mlrd. dolerių.
2. JAV – 36 mlrd. dolerių.
3. Italija – 28 mlrd. dolerių
4. Vokietija – 23 mlrd. dolerių.
5. Jungtinė Karalystė – 19 mlrd. dolerių.
