Krymas pasirinko būti su Rusija. Bent jau tai esą rodo sekmadienį vykusio referendumo rezultatai. Pasaulio žiniasklaida praneša apie masinius pažeidimus, kelia klausimus dėl balsavimo teisėtumo, tačiau Kryme gyvenantys lietuviai pasakojo, jog vietos televizijos nė vienu žodžiu neužsimina apie klastojimą.
„Specialiai kėliausi anksti ryte, kad įsijungčiau televizorių ir klausyčiau naujienas. Mūsų žiniasklaida nepraneša apie jokius pažeidimus, sako, kad balsavimas vyko sąžiningai ir tvarkingai. Nebuvo jokių neramumų ar incidentų“, – pasakojo kardiologijos centro vyriausiasis gydytojas Jonas Ignatonis. Jis jau du dešimtmečius gyvena Kryme.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad referendumo teisėtumą pripažino ir stebėtojai. Tačiau tiesa kitokia – tarptautinės organizacijos nebuvo įleistos į Krymo pusiasalį, todėl tikrųjų stebėtojų ten nebuvo.
Patyręs lietuvis medikas ir pats buvo nuėjęs prie balsadėžės vienoje Simferopolio mokyklų, kur buvo įkurta rinkimų apygarda. Vyras pasakojo, kad tą vidurdienį savo nuomonę norinčių pareikšti žmonių buvo išties labai daug.
Oficialiai teigiama, kad savo nuomonę referendume pareiškė apie 80 proc. balsavimo teisę turinčių Krymo gyventojų.
„Reikia suprasti, kad žmonės jautėsi labai pagerbti ir pamaloninti. Tiek metų jie gyvena sau, o čia atėjo nauja valdžia ir staiga jų nuomonė tapo svarbi“, – kalbėjo Krymo lietuvių bendruomenės narė Valentina Loginova. Iš jos balso ir intonacijos buvo galima suprasti, kad ji kalba ironiškai.
„Vakar vėlai vakare grįžome į Simferopolį, gatvėse matėme daugybę žmonių ir automobilių. Žmonės iš tikrųjų džiaugėsi. Aš nebuvau miesto aikštėje, bet per televiziją mačiau, jog joje susirinko labai daug žmonių. Visi džiaugėsi“, – pasakojo Simferopolyje gyvenantis medikas J.Ignatonis.
Kitaip tariant, Rusijos žiniasklaidos pranešimai apie Krymo gyventojų džiaugsmą, matyt, nėra išgalvoti. Ten gyvenantys lietuviai mano, jog taip yra todėl, kad žmonės neturėjo tikros informacijos apie tikrąją padėtį.
„Čia žmonės iš tikrųjų buvo išgąsdinti įvykių Kijeve ir Maidane. Ukrainos revoliucija jiems atrodė kaip labai agresyvus dalykas ir jie nerimavo, kad ir Kryme taip neįvyktų“, – pasakojo lietuvis J.Ignatonis.
Kryme transliuojamos Rusijos televizijos teigė, jog Kijeve vyksta „fašistų“ ir „radikalių nacionalistų“ perversmas, persekiojami rusų tautybės žmonės. Baimę sustiprino ir naujosios Ukrainos vyriausybės sprendimai dėl rusų kalbos.
„Jūs viską puikiai suprantame, ir man nieko nereikia sakyti. Žmonės čia negauna tikrosios informacijos“, – paaiškino Krymo lietuvių bendruomenės atstovė V.Loginova.
Bijo dėl ateities
Simferopolyje gyvenantys lietuviai pasakojo, kad šiuo metu miesto gatvėse ramu, neramumų, protestų ar smurto nėra. Šarvuočių ir kareivių nematyti, tik kai kur slampinėja vadinamieji savigynos būriai. „Nieko naujo, čia taip jau tris savaites“, – sakė V.Loginova.
Šiandien Krymas bando suvokti, kas įvyko vakar. Žmonės, balsavę už prisijungimą prie Rusijos, dabar nežino, kas jų laukia. Juk pusiasalio ateitis ir vieta Rusijos politinėje sistemoje neaiški.
„Gatvėse atrodo ramu, bet kas dedasi žmonių širdyse – nežinau. Matyt, kyla visokių emocijų. Totoriai jau pareiškė, kad jie ir toliau gyvens Kryme, net jei reikės valgyti duoną ir gerti vandenį“, – kalbėjo J.Ignatonis.
Atrodo, kad nerimas kausto ne tik Krymo totorius, bet ir ten gyvenančius lietuvius. Pašnekovai ne kartą sakė, jog nenori atsakyti į vieną ar kitą klausimą, nes bijo, kad tai jiems pakenks.
Pavyzdžiui, kai paklausiau apie tai, kokį atsakymą pasirinko referendume balsavęs J.Ignatonis, medikas atsakė: „Nenoriu sakyti, kokį atsakymą pasirinkau. Bijau, kad tai gali man pakenkti. Kažkada apie padėtį Kryme kalbėjau su Lietuvos žurnalistais, o jau kitą dieną tas tekstas atsirado ir mūsų portaluose.“
