Šią bylą prezidento rinkimams besirengiančioje šalyje
daugelis laiko smarkiai poliarizuotos Kolumbijos politikos
atspindžiu.
53 metų Gustavo Petro, antrasis pagal įtaką
Kolumbijos valstybės tarnautojas, vėliau šį mėnesį bus atleistas
iš pareigų ir jam bus uždrausta 15 metų dirbti valstybės
tarnyboje.
Sprendimą jį atleisti gruodį paskelbė generalinis inspektorius
Alejandro Ordonezas.
G.Petro nemalonę užsitraukė mėginimais reformuoti Bogotos
komunalinių atliekų surinkimo verslą.
Tai, kad buvusiam kairiųjų partizanui G.Petro teks palikti mero
kėdę, antradienį patvirtino Valstybės taryba - aukščiausias
teisminis organas, nagrinėjantis bylas, susijusias su
vyriausybinėmis institucijomis. Ji atmetė G.Petro apeliacijas, o tai
reiškia, kad meras išnaudojo visas teisines galimybes skųsti
sprendimą pašalinti jį iš mero posto.
Dešiniųjų pažiūrų A.Ordonezo gruodį paskelbtą sprendimą
dėl G.Petro atleidimo daugelis bogotiečių įvertino kaip
neproporcingai griežtą.
Daug dienų pagrindinėje Bogotos aikštėje vyko taikūs
protestai, kuriuos rengė miestiečiai, nepatenkinti sprendimu
atleisti merą. Jie tvirtino, jog tokiu būdu siekiama marginalizuoti
kairįjį politinį sparną.
Kolumbija, kur klesti ekonominė nelygybė, penkis dešimtmečius
kariavo su kairiųjų partizanais, kurie iš pradžių reikalavo
žemės reformos valstiečiams, o vėliau užsiėmė kokaino
kontrabanda, kuri tapo pagrindiniu jų sukilimo finansavimo šaltiniu.
Kairiųjų pažiūrų politikai dažnai laikomi sukilėlių
šalininkais, nors nemažai jų griežtai pasisako prieš smurtą.
Vyriausybė ir Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos
(FARC) nuo 2012 lapkričio veda taikos derybas, kurios, nors vyksta
lėtai, teikia vilčių.
G.Petro anksčiau priklausė jau seniai nebeveikiančiam
kairiųjų sukilėlių judėjimui M-19, kuris buvo išformuotas, o jo
nariai įsitraukė į politiką.
Sprendimą atleisti G.Petro dalis Kolumbijos visuomenės priėmė
kaip įrodymą, kad kairiajam sparnui iš esmės nėra vietos šios
šalies, kur jau daug metų stambūs žemvaldžiai ir nedidelis
skaičius įtakingų šeimų savo rankose yra sutelkę didžiulę
įtaką, politiniame isteblišmente.
Meras turėtų atsistatydinti per dešimt dienų nuo tada, kai
atitinkamą dekretą pasirašys prezidentas Juanas Manuelis Santosas, kuris turi būti oficialiai informuotas
apie Valstybės tarybos sprendimą.
15-a Tarybos narių balsavo už tai, kad liktų galioti
generalinio inspektoriaus A.Ordonezo sprendimas dėl G.Petro
atleidimo, aštuoni pasisakė „prieš“.
J.M.Santosas sieks antros kadencijos gegužės 25 dieną
vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose. Pasak prezidento, jam
būtina pergalė, kad galėtų tęsti taikos procesą, kurį pradėjo
su FARC.
Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad prezidentui stebint vienas
įtakingiausių valstybės pareigūnų buvo nesąžiningai pašalintas
iš posto, J.M.Santosui per rinkimus gali kainuoti nemažai balsų.
G.Petro, kuris Bogotos mero kėdę užėmė nuo 2012 metų sausio,
savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad eis
savo pareigas „iki galo“ ir vis dar turi galimybę reikalauti
panaikinti šį sprendimą. Visgi šaltiniai miesto rotušėje sakė,
kad jis veikiausiai to nedarys.