Šią bylą prezidento rinkimams besirengiančioje šalyje daugelis laiko smarkiai poliarizuotos Kolumbijos politikos atspindžiu.
53 metų Gustavo Petro, antrasis pagal įtaką Kolumbijos valstybės tarnautojas, vėliau šį mėnesį bus atleistas iš pareigų ir jam bus uždrausta 15 metų dirbti valstybės tarnyboje.
Sprendimą jį atleisti gruodį paskelbė generalinis inspektorius Alejandro Ordonezas.
G.Petro nemalonę užsitraukė mėginimais reformuoti Bogotos komunalinių atliekų surinkimo verslą.
Tai, kad buvusiam kairiųjų partizanui G.Petro teks palikti mero kėdę, antradienį patvirtino Valstybės taryba - aukščiausias teisminis organas, nagrinėjantis bylas, susijusias su vyriausybinėmis institucijomis. Ji atmetė G.Petro apeliacijas, o tai reiškia, kad meras išnaudojo visas teisines galimybes skųsti sprendimą pašalinti jį iš mero posto.
Dešiniųjų pažiūrų A.Ordonezo gruodį paskelbtą sprendimą dėl G.Petro atleidimo daugelis bogotiečių įvertino kaip neproporcingai griežtą.
Daug dienų pagrindinėje Bogotos aikštėje vyko taikūs protestai, kuriuos rengė miestiečiai, nepatenkinti sprendimu atleisti merą. Jie tvirtino, jog tokiu būdu siekiama marginalizuoti kairįjį politinį sparną.
Kolumbija, kur klesti ekonominė nelygybė, penkis dešimtmečius kariavo su kairiųjų partizanais, kurie iš pradžių reikalavo žemės reformos valstiečiams, o vėliau užsiėmė kokaino kontrabanda, kuri tapo pagrindiniu jų sukilimo finansavimo šaltiniu.
Kairiųjų pažiūrų politikai dažnai laikomi sukilėlių šalininkais, nors nemažai jų griežtai pasisako prieš smurtą.
Vyriausybė ir Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos (FARC) nuo 2012 lapkričio veda taikos derybas, kurios, nors vyksta lėtai, teikia vilčių.
G.Petro anksčiau priklausė jau seniai nebeveikiančiam kairiųjų sukilėlių judėjimui M-19, kuris buvo išformuotas, o jo nariai įsitraukė į politiką.
Sprendimą atleisti G.Petro dalis Kolumbijos visuomenės priėmė kaip įrodymą, kad kairiajam sparnui iš esmės nėra vietos šios šalies, kur jau daug metų stambūs žemvaldžiai ir nedidelis skaičius įtakingų šeimų savo rankose yra sutelkę didžiulę įtaką, politiniame isteblišmente.
Meras turėtų atsistatydinti per dešimt dienų nuo tada, kai atitinkamą dekretą pasirašys prezidentas Juanas Manuelis Santosas, kuris turi būti oficialiai informuotas apie Valstybės tarybos sprendimą.
15-a Tarybos narių balsavo už tai, kad liktų galioti generalinio inspektoriaus A.Ordonezo sprendimas dėl G.Petro atleidimo, aštuoni pasisakė „prieš“.
J.M.Santosas sieks antros kadencijos gegužės 25 dieną vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose. Pasak prezidento, jam būtina pergalė, kad galėtų tęsti taikos procesą, kurį pradėjo su FARC.
Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad prezidentui stebint vienas įtakingiausių valstybės pareigūnų buvo nesąžiningai pašalintas iš posto, J.M.Santosui per rinkimus gali kainuoti nemažai balsų.
G.Petro, kuris Bogotos mero kėdę užėmė nuo 2012 metų sausio, savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad eis savo pareigas „iki galo“ ir vis dar turi galimybę reikalauti panaikinti šį sprendimą. Visgi šaltiniai miesto rotušėje sakė, kad jis veikiausiai to nedarys.
