Jo pareiškime staigmenų nelaukta. Be to, V.Putinas, regis, galutinai spjovęs į didžiosios tarptautinės bendruomenės dalies nuomonę ir tarptautinę teisę, dar pirmadienio vakarą pripažino Krymo nepriklausomybę.
Ir iš tiesų V.Putinas tiesiogiai per televiziją transliuotame kreipimesi į abejus parlamento rūmus iškilmingai pareiškė Rusijos teisę į Krymą – pusiasalį, kuris Ukrainos dalimi tapo tik 1954 metais tuomečio sovietų lyderio Nikitos Chruščiovo valia.
Neatskiriama Rusijos dalis
„Krymas žmonių sąmonėje – neatskiriama Rusijos dalis. Kai Krymas atsidūrė kitoje valstybėje, Rusija pasijuto ne tiesiog apvogta, o apiplėšta.
Kai krymiečiai kreipėsi į Rusiją, prašydami juos apsaugoti, negalėjome palikti jų bėdoje, tai būtų išdavystė“, – pareiškė V.Putinas, kalbėjęs beveik valandą.
Regiono gyventojus Rusijos lyderis palygino su iš rankų į rankas perduodamu bulvių maišu, o naująją Ukrainos valdžią jau tradiciškai išvadino nacionalistais, rusofobais ir antisemitais.
„Suprantu, kodėl Ukrainoje norėjosi permainų, – teigė V.Putinas. – Bet valdžios Ukrainoje iki šiol nėra, nėra su kuo kalbėtis.“
Rusijos vadovas prikišo ir Vakarams – esą jie esant analogiškai situacijai 2008 m. pripažino Kosovo nepriklausomybę, o Krymui taiko kitokius standartus.
„Vakariečiai vadovaujasi stipriojo teise. Bet Belgradas, Afganistanas, Irakas, Libija, spalvotosios revoliucijos, nuo tironijos ir skurdo pavargę žmonės – pastarojo meto tikrovė“, – vardijo V.Putinas.
Juokiasi iš JAV sankcijų
Krymo Autonominės Respublikos aneksijos procesą demokratiniu vaizduojančiam Kremliui nebaisios ir JAV bei Europos Sąjungos sankcijos – Maskvoje iš jų tik juokiamasi.
Rusijos įstatymų leidėjai, kurie buvo įtraukti į JAV paskelbtą sąrašą, iškart pareiškė nebijantys jokių sankcijų ir šaipėsi iš suvaržymų – draudimų atvykti į Ameriką ir banko sąskaitų užsienyje įšaldymo.
„Nieko panašaus nebūdavo netgi Šaltojo karo metais, – pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko. – Tai politinis šantažas. Mūsų niekas neįbaugins grasinimais.“
Atsiliepė ir premjero Dmitrijaus Medvedevo pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas. Jis „Twitter“ rėžė: „Pasaulinis pripažinimas, pagaliau! Manau, šio JAV prezidento įsako juodraštį parengė koks nors juokdarys.“
Savo ruožtu V.Putino patarėjo ekonomikos klausimais Arkadijaus Dvorkovičiaus brolis Michailas apsijuokė. Jis „Twitter“ paskelbė, kad „išbraukia amerikines prekes iš savo gyvenimo“.
Bet internautai tuoj pat pastebėjo, kad žinutė buvo paskelbta iš „iPhone“ – garsios JAV kompanijos „Apple“ produkto.
Savo ruožtu deputatė Jelena Mizulina, prieštaringai vertinamo įstatymo, draudžiančio homoseksualių santykių propagandą nepilnamečiams, autorė, kaip ir V.Matvijenko, neigė turinti kokio nors turto ar lėšų užsienyje.
„Manau, kad jie (amerikiečiai. – Red.) puolė į labai žemą, banalų lygį. Stipriai šaliai taip elgtis neoru“, – tvirtino J.Mizulina.
Amerikiečiai jaučiasi pagerbti
Bet net jei Vakarų sprendimas skelbti Rusijos pareigūnams suvaržymus dėl akiplėšiškos Krymo aneksijos neorus, lygiai taip pat, regis, pasielgs ir Maskva.
Manoma, kad Kremlius netrukus paskelbs atsakomąsias sankcijas JAV atstovams.
Esą sąrašas dar rengiamas, bet į jį neabejotinai įeis aukšti Baracko Obamos administracijos pareigūnai ir garsiausiai Rusijos agresiją smerkiantys senatoriai.
Pavyzdžiui, Arizonos senatorius Johnas McCainas, neseniai Rusiją pavadinęs „degaline, apsimetančia valstybe“, ir Senato daugumos „rimbas“, užtikrinantis, kad kongresmenai balsuotų pagal partijos liniją, Dickas Durbinas.
„Lietuvoje gimusi mano motina didžiuotųsi savo sūnumi, kuris patektų į V.Putino priešų Amerikoje sąrašą“, – tuoj pat pareiškė lietuvių kilmės D.Durbinas.
Savo ruožtu J.McCainas netgi tikisi atsidurti sąraše – esą jis jaustųsi pagerbtas. Senatorius teigė į Rusiją ir taip nevažiuojantis, o pinigų ten nelaikantis.
„Spėju, kad turėsiu ištuštinti savo slaptą sąskaitą banke Sankt Peterburge“, – dar pajuokavo J.McCainas.
A.Merkel verslininkų neklausys?
Vakarų sankcijos iš tiesų laikytinos menkomis.
Ir V.Putinas vakar kone pasijuokė: „Mes ir taip gyvename didelių apribojimų sąlygomis.“
Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų Žvalgybos ir saugumo komiteto vadovas Malcolmas Rifkindas JAV ir ES atsaką Rusijai pavadino „apgailėtinu“.
O apžvalgininkų strėlės neretai lekia į Vokietiją, Rusijoje esą turinčią pernelyg daug verslo interesų ir todėl apie sankcijas kalbančią atsargiai.
V.Putinas vakar net padėkojo Vokietijai už supratingumą. Tačiau šios šalies žiniasklaida tvirtina, kad kanclerės Angelos Merkel vyriausybės ir didelių interesų Rusijoje turinčių verslininkų pozicijos sankcijų Kremliui klausimu skiriasi iš esmės.
„Der Spiegel“ skelbia, jog A.Merkel jau ėmėsi iniciatyvos Rusiją nubausti finansiškai – kitaip tariant, parodyti V.Putinui, kaip jo valdomos šalies ekonomika priklausoma nuo prekybos su ES.
Verslininkai, žinoma, spyriojasi – Rusijos ir Vokietijos prekybos apimtis vien pernai siekė 77 mlrd. eurų. Kalbama ir apie 300 tūkstančių darbo vietų likimą, o kur dar rusiškos dujos?
Bet, anot „Der Spiegel“, A.Merkel nebegali atsiimti griežtų žodžių apie sankcijas ir žino, kad rusus ekonominiai dvišalės prekybos varžtai prislėgtų kur kas skaudžiau nei vokiečius.
„Rusijos ekonomika pažeidžiamesnė. Be to, rusai priklausomi nuo pelno iš dujų“, – teigė aukštas vyriausybės pareigūnas.
Per išpuolį žuvo karys
Tiesa, Vokietija skelbia griežtesnius veiksmus prieš Rusiją inicijuosianti tik tokiu atveju, jei Maskva ims kurstyti neramumus Rytų Ukrainoje, kur gyvena nemažai rusakalbių ir kur jau atvykę šimtai provokatorių.
Tad ar Krymas yra tik tarpinė stotelė? Bent jau V.Putinas vakar teigė: „Mes nenorime išskaidyti Ukrainos, mums to nereikia.“
Rusijos kariai vakar šturmavo Ukrainos karių bazę Simferopolyje.
Per išpuolį vienas ukrainiečių karys žuvo, kitas sužeistas.
„Konfliktas pereina iš politinės į karinę stadiją,“ – sakė Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas.
Pirmadienį iš Maskvos skriejo pasiūlymai su Kijevu tartis dėl plačios autonomijos Ukrainos regionams ir garantuoti, kad Ukraina niekada neįstotų į NATO.
Todėl klausimas dėl Rusijos intervencijos į Ukrainos rytus toliau lieka aktualus.
Kelia nerimą ir Kremliaus ruporo valstybinėje žiniasklaidoje Dmitrijaus Kiseliovo mintys.
Jis sekmadienį savo laidos žiūrovams priminė, kad Rusija yra „vienintelė šalis, galinti sutrinti JAV į radioaktyvius miltus“, galvoje, žinoma, turėdamas branduolinę ataką.
Tiesa, nors V.Putinas ir jo patikėtiniai kartoja, kad Rusijos ir Kinijos požiūriai į įvykius Ukrainoje sutampa, daug ką gali pakeisti Xi Jinping’o viešnagė Europoje. Kinijos prezidentas Hagoje susitiks su B.Obama.
Xi Jinping’o laukiama ir Briuselyje – ten jis turėtų pabrėžti politinių bei ekonominių Kinijos ir ES santykių svarbą.
M.Laurinavičius: „Kita – Moldova“
Rytų Europos studijų centro ekspertui Mariui Laurinavičiui gana akivaizdu, kad Rusija jau nusitaikiusi į Moldovą: „Kremlius visą šią šalį, ne tik Padniestrės regioną, laiko rusų žemėmis.“
„Iš esmės norint ką nors žinoti apie Rusijos planus, reikia klausytis pagrindinių režimo ideologų Aleksandro Dugino ir Sergejaus Glazjevo. O jie yra tikrų tikriausi fašistai, kalbantys apie Rusijos, kuri išgelbės pasaulį, išskirtinumą“, – „Lietuvos rytui“ teigė M.Laurinavičius.
Ekspertas netgi nemato saugiklio, kuris neleistų Rusijai kad ir rytoj įsiveržti į Lietuvą: „V.Putino režimas įsitikinęs, kad užimdamas Krymą sustabdė NATO grėsmę. O kaip geriau parodyti, kad NATO nėra vieninga, jei ne įsiveržti į Baltijos šalis? Geografinė padėtis – mes tarp Baltarusijos ir Kaliningrado – ideali. Be to, viskas atidirbta karinėse pratybose.“
M.Laurinavičius tokiu saugikliu vadina NATO bazę Lietuvoje: „Tik tuomet būčiau ramus, nes Amerika dar niekada nėra palikusi savo karių – net jei amerikiečių čia būtų tik 20.“
„Savo ruožtu Vakarų sankcijos Rusijai nelogiškos. Paskelbtuose sąrašuose nėra nė vieno žmogaus, kuris tų sankcijų bijotų ir galėtų paveikti V.Putiną. Be to, Maskva tikrai keršys ir mums skaudės. Tad Vakarai gali nieko nelaimėti, o atgal gauti skaudžiai“, – dėstė M.Laurinavičius.
JAV ir Europos Sąjunga paskelbė sankcijas
11 Rusijos ir Ukrainos pareigūnų, kuriems JAV paskelbė sankcijas, sąrašas:
Vladislavas Surkovas – V.Putino patarėjas.
Sergejus Glazjevas – V.Putino patarėjas.
Leonidas Sluckis – Rusijos Valstybės Dūmos komiteto ryšiams su Nepriklausomų valstybių sandraugos šalimis pirmininkas.
Andrejus Klišas – Rusijos Federacijos Tarybos Konstitucinių įstatymų leidybos komiteto vadovas.
Valentina Matvijenko – Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė.
Dmitrijus Rogozinas – Rusijos vicepremjeras.
Jelena Mizulina – skandalingo įstatymo, draudžiančio homoseksualių santykių propagandą nepilnamečiams, autorė, Valstybės Dūmos narė.
Sergejus Aksionovas – naujasis Krymo premjeras.
Vladimiras Konstantinovas – Krymo Aukščiausiosios Rados pirmininkas.
Viktoras Janukovyčius – nuverstasis Ukrainos prezidentas.
Viktoras Medvedčukas – V.Janukovyčiaus administracijos vadovas.
ES sankcijas iš viso paskelbė 21 asmeniui. Be į JAV sąrašą įeinančių L.Sluckio, A.Klišo, S.Aksionovo ir V.Konstantinovo, suvaržymų sulaukia:
Rustamas Temirgalijevas – Krymo vicepremjeras.
Denisas Berezovskis – dezertyravęs Ukrainos laivyno vadas.
Aleksejus Čalas – save paskelbęs Sevastopolio meru.
Piotras Zima – Krymo saugumo tarybos vadovas.
Jurijus Žerebcovas – Krymo ministrų tarybos atstovas.
Sergejus Cekovas – Krymo Aukščiausiosios Rados vicepirmininkas.
Sergejus Železniakas – Rusijos Valstybės Dūmos vicepirmininkas.
Sergejus Mironovas – Rusijos partijos „Teisingoji Rusija“ lyderis.
Aleksandras Galkinas – Rusijos pietų karinės apygardos vadas.
Aleksandras Vitko – Rusijos karo laivyno Kryme vadas.
Viktoras Ozerovas – Federacijos Tarybos Gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas.
Nikolajus Ryžkovas – Federacijos Tarybos deputatas.
Vladimiras Džabarovas – Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vicepirmininkas.
Jevgenijus Bušminas – Federacijos Tarybos vicepirmininkas.
Aleksandras Totunovas – Pietų Osetijos atstovas Federacijos Taryboje.
Olegas Pantelejevas – Rusijos Federacijos Tarybos narys.
