Argentina ir Rusija susitarė dėl karinių bazių steigimo, o eilėje laukia dar trys Lotynų Amerikos valstybės. Tokią žinią pranešė Rusijos žurnalas „Vojenoje obozrenije“, amerikiečių leidinys „Liberty Voice“ ir rusų naujienų agentūra „RIA novosti“.
Esą šis susitarimas – didelio Maskvos plano dalis. Teigiama, kad Rusija bando didinti savo įtaką Atlanto ir Indijos vandenynuose, taip pat priartinti kariuomenę prie Amerikos sienų.
Dar vasario pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neva nurodė gynybos ministrui Sergejui Šoigu didinti Rusijos karinę įtaką Lotynų Amerikoje ir tiekti ginklus tam regionui.
Neįtakinga Rusijos žiniasklaida viešai teigė, kad Kremlius veda intensyvias derybas su Kuba, Vietnamu, Venesuela, Nikaragva, Seišelių salomis ir Singapūru. Esą tariamasi dėl to, kad tose šalyse atsirastų rusų karinės bazės.
Venesuela ir Nikaragva oficialiai neigė, kad vyksta tokios derybos. Tačiau amerikiečių laikraštis „Liberty Voice“ rašė, kad būtent pastaroji valstybė esą yra arčiausiai susitarimo su Maskva. Apie tai žurnalistams pasakojo neįvardytas šaltinis Amerikoje.
Ar gali būti, kad Rusija išties pasiekė susitarimą su Argentina ir kitomis Lotynų Amerikos šalimis? Juk tai reikštų, kad rusų kariai sugrįžta prie Šiaurės Amerikos krantų.
Lietuvos geopolitikos ekspertai sako, kad ši žinia labai abejotina. Keli kalbinti politologai net atsisakė komentuoti situaciją, nes kol kas nėra oficialaus tų valstybių patvirtinimo ir žinia primena informacinę antį.
„Kol kas pagrindinė tiek Rusijos, tiek Argentinos žiniasklaida tyli, todėl šią informaciją reikėtų vertinti atsargiai. Tai kol kas vertinčiau kaip vykstančio informacinio karo elementą, bandomą paskleisti žinią, jog „rusai ateina“, – sakė Rytų Europos studijų centro analitikas ir Vilniaus universiteto dėstytojas Vytis Jurkonis.
Mokslininkas sakė neabejojantis, kad šią informaciją tikrina ir seka amerikiečių, britų žvalgybos. Tačiau didelio nerimo Vakaruose tai neturėjo sukelti.
„Šiandien Rusija, kad ir kaip norėtų pasirodyti Kremlius, yra regioninė, bet ne globali galia. Rusija pastaruoju metu pasižymi agresyviais veiksmais, laužo vieną tarptautinę normą po kitos, taip izoliuodamasi nuo tarptautinės bendruomenės. Remiantis vien kariniais veiksmais globalia jėga netampama“, – kalbėjo geopolitikos ekspertas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu pagrindinis Amerikos saugumo tarnybų dėmesys dėl Kremliaus veiksmų toliau tenka Ukrainai, o saugumo klausimais – Centrinei ir Rytų Europai.
„Rusija turi savo karines bazes ne tik Rusijos Federacijos teritorijoje – jų yra tiek Baltarusijoje, tiek ir Tartuse Sirijoje. Vis dėlto V.Putino ambicijos yra viena, o galimybės – visai kas kita. Ypač žinant, kaip karinės varžybos baigėsi Sovietų Sąjungai“, – sakė geopolitikos ekspertas V.Jurkonis.
Lietuvos ambasada Argentinoje, kuri reziduoja Madride, susilaikė nuo oficialių komentarų.
Didins karinį aktyvumą Rytų Europoje?
ELTA ketvirtadienį pranešė, jog JAV prezidentas Barackas Obama ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė esą už Aljanso karinio aktyvumo didinimą Rytų Europoje.
„Mes nesiekiame konfrontacijos, bet neatsisakysime savo įsipareigojimų”, - sakė A.F.Rasmussenas trečiadienį Briuselyje po susitikimo su JAV prezidentu.
Savo ruožtu B.Obama pridūrė, kad „NATO šalys niekada neliks vienui vienos”. Priminęs, jog jau suaktyvintas Baltijos šalių oro erdvės patruliavimas ir padidintas NATO kontingentas Lenkijoje, B.Obama pabrėžė, kad „mes pasirengę padaryti ir daugiau”.
Aljanso generalinis sekretorius pareiškė, kad Ukrainos teritorijos vientisumo ir suvereniteto pažeidimas turi būti griežtai pasmerktas, ir pažadėjo plėsti karinį bendradarbiavimą su Ukraina, taip pat padėti modernizuoti jos ginkluotąsias pajėgas.
