Bosnijos ir Hercegovinos autonominės Serbų respublikos
prezidentas Miloradas Dodikas jau seniai pasisako už šalies
suskaldymą, tačiau pradėjo dar aktyviau reikštis artėjant spalį
vyksiantiems rinkimams, kurie kelia grėsmę aštuonerius metus
trukusiam jo valdymui.
M.Dodikas, siekiantis Rusijos politinio palaikymo, atkreipė
dėmesį į referendumą, tapusį pagrindu Krymo atplėšimui nuo
Ukrainos ir vėliau Rusijos įvykdytai aneksijai, sakydamas, jog tai
yra puikus tautų apsisprendimo pavyzdys. Šie jo žodžiai sukėlė
nerimą Vakarų šalių sostinėse, mėginančiose perprasti Bosnijos
serbų lyderio tikruosius ketinimus.
„Kitas mūsų žingsnis – pradėti dialogą ... dėl Bosnijos
pertvarkymo į konfederaciją, susidedančią iš trijų
valstybių“, – sakė M.Dodikas per spaudos konferenciją Serbų
respublikos administraciniame centre Bania Lukoje.
„Jeigu pasirodytų, kad tai neįmanoma, Serbų respublika
pasilieka teisę surengti referendumą dėl savo statuso“, –
aiškino jis.
Dėl konfederacijos į kalbas nesileidžia bosniai, kurių dauguma
yra musulmonai, labiausiai nukentėję per 1992–1995 metų Bosnijos
karą. Tačiau šis pasiūlymas gali būti palaikomas griežtosios
linijos šalininkų tarp kroatų nacionalistų, kurie seniai pasisako
už savo politinį darinį Bosnijos sudėtyje.
Po karo, pareikalavusio apie 100 tūkst. žmonių gyvybių, pagal
JAV pastangomis sudarytą taikos sutartį Bosnija buvo padalyta į du
plačią autonomiją turinčius regionus: Serbų respubliką bei
Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją, kurioje gyventojų daugumą
sudaro bosniai ir kroatai.
Abu regionus vienija silpna centrinė vyriausybė, tuo tarpu
Federacija yra padalyta į dešimt kantonų. Ši itin decentralizuota
ir griozdiška sistema dažnai būna paralyžiuojama rietenų tarp
etninių grupių.
Pagal taikos sutartį nei vienas iš regionų neturi teisės
atsiskirti arba denonsuoti to susitarimo.
Bosnijos serbai priešinasi bet kokioms valstybės lygio
reformoms, laikydami jas kišimusi į savo autonomiją. Dėl to
stringa Bosnijos ir Hercegovinos pastangos įstoti į Europos
Sąjungą (ES) bei NATO, nors kaimyninės Kroatija ir Slovėnija,
kurios irgi yra buvusios Jugoslavijos respublikos, jau prisijungė
prie tų blokų.
Didžiosios Britanijos politikas Paddy Ashdownas, buvęs tarptautinis pokario Bosnijos inspektorius,
praeitą mėnesį apkaltino Rusiją kurstant serbų separatistines
nuotaikas. Be kita ko, jis atreipė dėmesį, kad Maskva pasisiūlė
suteikti paskolą Serbų respublikai, kai Tarptautinis valiutos fondas
(TVF) sustabdė finansavimą Bosnijai ir Hercegovinai.
M.Dodikas sakė, kad balandį tikisi gauti iš Rusijos pirmąją
paskolos dalį – 70 mln. eurų (241,7 mln. litų). Per ateinančius
metus Bania Luka tikisi gauti dar 200 mln. eurų (690 mln. litų),
tačiau M.Dodikas nenurodė tos paskolos sąlygų, taip pat nesakė,
ar ją skirs Rusijos vyriausybė, ar centrinis bankas.
Daugelis analitikų sako, jog M.Dodikas savo kalbomis labiau
siekia žaisti nacionalistine korta, o ne imtis realių veiksmų.
Serbija, kursčiusi karą Bosnijoje, tačiau vėliau pasirinkusi
siekti narystės ES, tikriausiai nenorės būti laikoma Bosnijos ir
Hercegovinos skilimo skatintoja.
Krymo pavyzdys yra „patogus“ M.Dodikui, pripažįsta Sarajeve
dirbantis Demokratizacijos politikos tarybos vyresnysis ekspertas
Kurtas Bassueneris.
„Tačiau akivaizdu, kad šis (atvejis) kitoks negu Ukrainos:
Bosnija neturi sienos su Rusija; joje nėra Rusijos pajėgų – ir
neprognozuoju, kad rusai atskraidins parašiutininkus į Serbų
respubliką palaikyti jos nepriklausomybės siekio“, – sakė jis.
Tuo tarpu Aleksandaras Trifunovičius, Bania Lukos naujienų
portalo „Buka“ redaktorius, sakė, kad į M.Dodiko pareiškimus
turėtų būti žvelgiama spalio viduryje vyksiančių parlamento ir
prezidento rinkimų kontekste – kaip rodo apklausos, lyderio partija
praranda populiarumą.
M.Dodikas jau daug kartų yra viešai grasinęs surengti
separatistinį referendumą, tačiau tie grasinimai visuomet
subliūkšdavo, pastebėjo žurnalistas.