Bosnijos ir Hercegovinos autonominės Serbų respublikos prezidentas Miloradas Dodikas jau seniai pasisako už šalies suskaldymą, tačiau pradėjo dar aktyviau reikštis artėjant spalį vyksiantiems rinkimams, kurie kelia grėsmę aštuonerius metus trukusiam jo valdymui.
M.Dodikas, siekiantis Rusijos politinio palaikymo, atkreipė dėmesį į referendumą, tapusį pagrindu Krymo atplėšimui nuo Ukrainos ir vėliau Rusijos įvykdytai aneksijai, sakydamas, jog tai yra puikus tautų apsisprendimo pavyzdys. Šie jo žodžiai sukėlė nerimą Vakarų šalių sostinėse, mėginančiose perprasti Bosnijos serbų lyderio tikruosius ketinimus.
„Kitas mūsų žingsnis – pradėti dialogą ... dėl Bosnijos pertvarkymo į konfederaciją, susidedančią iš trijų valstybių“, – sakė M.Dodikas per spaudos konferenciją Serbų respublikos administraciniame centre Bania Lukoje.
„Jeigu pasirodytų, kad tai neįmanoma, Serbų respublika pasilieka teisę surengti referendumą dėl savo statuso“, – aiškino jis.
Dėl konfederacijos į kalbas nesileidžia bosniai, kurių dauguma yra musulmonai, labiausiai nukentėję per 1992–1995 metų Bosnijos karą. Tačiau šis pasiūlymas gali būti palaikomas griežtosios linijos šalininkų tarp kroatų nacionalistų, kurie seniai pasisako už savo politinį darinį Bosnijos sudėtyje.
Po karo, pareikalavusio apie 100 tūkst. žmonių gyvybių, pagal JAV pastangomis sudarytą taikos sutartį Bosnija buvo padalyta į du plačią autonomiją turinčius regionus: Serbų respubliką bei Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją, kurioje gyventojų daugumą sudaro bosniai ir kroatai.
Abu regionus vienija silpna centrinė vyriausybė, tuo tarpu Federacija yra padalyta į dešimt kantonų. Ši itin decentralizuota ir griozdiška sistema dažnai būna paralyžiuojama rietenų tarp etninių grupių.
Pagal taikos sutartį nei vienas iš regionų neturi teisės atsiskirti arba denonsuoti to susitarimo.
Bosnijos serbai priešinasi bet kokioms valstybės lygio reformoms, laikydami jas kišimusi į savo autonomiją. Dėl to stringa Bosnijos ir Hercegovinos pastangos įstoti į Europos Sąjungą (ES) bei NATO, nors kaimyninės Kroatija ir Slovėnija, kurios irgi yra buvusios Jugoslavijos respublikos, jau prisijungė prie tų blokų.
Didžiosios Britanijos politikas Paddy Ashdownas, buvęs tarptautinis pokario Bosnijos inspektorius, praeitą mėnesį apkaltino Rusiją kurstant serbų separatistines nuotaikas. Be kita ko, jis atreipė dėmesį, kad Maskva pasisiūlė suteikti paskolą Serbų respublikai, kai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sustabdė finansavimą Bosnijai ir Hercegovinai.
M.Dodikas sakė, kad balandį tikisi gauti iš Rusijos pirmąją paskolos dalį – 70 mln. eurų (241,7 mln. litų). Per ateinančius metus Bania Luka tikisi gauti dar 200 mln. eurų (690 mln. litų), tačiau M.Dodikas nenurodė tos paskolos sąlygų, taip pat nesakė, ar ją skirs Rusijos vyriausybė, ar centrinis bankas.
Daugelis analitikų sako, jog M.Dodikas savo kalbomis labiau siekia žaisti nacionalistine korta, o ne imtis realių veiksmų. Serbija, kursčiusi karą Bosnijoje, tačiau vėliau pasirinkusi siekti narystės ES, tikriausiai nenorės būti laikoma Bosnijos ir Hercegovinos skilimo skatintoja.
Krymo pavyzdys yra „patogus“ M.Dodikui, pripažįsta Sarajeve dirbantis Demokratizacijos politikos tarybos vyresnysis ekspertas Kurtas Bassueneris.
„Tačiau akivaizdu, kad šis (atvejis) kitoks negu Ukrainos: Bosnija neturi sienos su Rusija; joje nėra Rusijos pajėgų – ir neprognozuoju, kad rusai atskraidins parašiutininkus į Serbų respubliką palaikyti jos nepriklausomybės siekio“, – sakė jis.
Tuo tarpu Aleksandaras Trifunovičius, Bania Lukos naujienų portalo „Buka“ redaktorius, sakė, kad į M.Dodiko pareiškimus turėtų būti žvelgiama spalio viduryje vyksiančių parlamento ir prezidento rinkimų kontekste – kaip rodo apklausos, lyderio partija praranda populiarumą.
M.Dodikas jau daug kartų yra viešai grasinęs surengti separatistinį referendumą, tačiau tie grasinimai visuomet subliūkšdavo, pastebėjo žurnalistas.
