Viena jų perims valstybės vairą iš Hamido Karzai po 13 metų trukusio jo valdymo ir stos vadovauti šaliai, kuriai teks toliau kovoti su Talibanu, tik jau be NATO kovinių pajėgų pagalbos.
Artėjant balsavimui politinių manevrų ir spėlionių daugėja, tačiau žinant, kad lemiamos reikšmės gali turėti etniniai veiksniai, nedaug ekspertų ryžtasi prognozuoti rinkimų baigtį.
Abdullah Abdullah kovoja su korupcija
Rafinuotas buvęs užsienio reikalų ministras Abdullah Abdullah anksčiau dirbo Burhanuddino Rabbani vyriausybėje, kuri vadovavo šaliai iki Talibano atėjimo į valdžią.
Dėl mandagaus bendravimo ir puikių anglų kalbos žinių jis pelnęs gerą reputaciją ir yra gerbiamas užsienyje.
Abdullah Abdullah, kuris yra kvalifikuotas akių chirurgas, gimė etninio puštūno ir tadžikės šeimoje. Jo elektorato baze laikomi tadžikų etniniai rajonai šalies šiaurėje ir šiaurės rytuose.
Po Talibano režimo žlugimo 2001-aisiais Abdullah Abdullah buvo paskirtas užsienio reikalų ministru pereinamojo laikotarpio vyriausybėje ir vadovaujant H.Karzai ėjo šias pareigas iki 2006 metų, kuomet buvo atleistas.
2009 metais vykusiuose prezidento rinkimuose jis surinko 30 proc. balsų ir užėmė antrą vietą, todėl turėjo antrajame ture varžytis su H.Karzai, tačiau pasitraukė iš kovos dėl įtarimų, kad jo varžovo šalininkai masiškai klastojo balsus.
Dabartinės kampanijos metu jis ne kartą ragino rinkimų pareigūnus imtis visų priemonių užkirsti kelią korupcijai, kuri aptemdė 2009-ųjų rinkimus.
53 metų Abdullah Abdullah yra vedęs, turi tris dukras ir sūnų.
Ashrafas Ghani karjeros aukštumas pasiekė užsienyje
Garsus mokslininkas ir intelektualas 64 metų Ashrafas Ghani praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai Afganistaną buvo okupavusios sovietų pajėgos, dėstė keliuose universitetuose Jungtinėse Valstijose.
Nuo 1991-ųjų jis vienuolika metų dirbo Pasaulio banke, o po Talibano režimo žlugimo Kabule buvo Jungtinių Tautų pasiuntinio Lakhdaro Brahimi specialusis patarėjas.
H.Karzai pereinamojo laikotarpio vyriausybėje A.Ghani 2002-2004 metais ėjo finansų ministro pareigas, o vėliau vadovavo nacionalinei saugumo pereigos komisijai.
Ūmiu būdu garsėjantis A.Ghani liko ketvirtas 2009-ųjų prezidento rinkimuose, surinkęs mažiau nei 3 proc. balsų. Tačiau jis labai sėkmingai pasirodė per rinkimų kampaniją, kurios metu sakė ugningas kalbas, žadėdamas visą dėmesį skirti pastangoms gerinti kelių, geležinkelių, užtvankų ir elektros tiekimo infrastruktūrą.
A.Ghani yra puštūnas - tai didžiausia etninė bendruomenė Afganistane, o daugiausiai jo šalininkų gyvena šalies pietuose ir rytuose.
Praėjusiais metais jis užėmė antrą vietą žurnalo „Prospect“ sudarytame „pasaulio mąstytojų“ sąraše.
A.Ghani šokiravo nemažai afganų, kai savo kandidatu į vicepremjerus paskelbė generolą Abdul Rashidą Dostumą, žmogaus teisių pažeidimais kaltinamą buvusį karo vadą, kurį remia Afganistano uzbekų mažuma.
Zalmai Rassoulas - H.Karzai brolio patikėtinis
Niekuomet balso nekeliantis Zalmai Rassoulas, anksčiau ėjęs užsienio reikalų ministro pareigas, vienu iš šios rinkimų kampanijos favoritų tapo paaiškėjus, kad jį savo įpėdiniu norėtų matyti dabartinis valstybės vadovas H.Karzai.
Prezidentas žadėjo viešai neremti nė vieno iš kandidatų, tačiau jo pasirinkimas tapo aiškus, kai iš kovos pasitraukė H.Karzai brolis Qayumas, kuris paskelbė remiantis Z.Rassoulo kandidatūrą.
Z.Rassoulas laikomas vienu iš lojaliausių H.Karzai aplinkos žmonių. Diplomatai Kabule sako, kad prie jo iškilimo tiesiogiai prisidėjo „rūmai“.
70-metis Z.Rassoulas gimė Kabule, pagal profesiją jis yra gydytojas, baigęs mokslus Paryžiaus medicinos mokykloje.
Jis dirbo buvusio karaliaus Zahiro Shaho administracijos vadovu ir buvo jo asmeninis gydytojas.
2002 metais Z.Rassoulas užėmė civilinės aviacijos ministro postą, o vėliau dirbo H.Karzai patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
Z.Rassoulas yra viengungis, laisvai kalba dari, anglų, prancūzų, italų ir arabų kalbomis. Jis yra etninis puštūnas, tačiau ne kartą buvo kritikuojamas už tai, kad prastai moka puštūnų kalbą.
Z.Rassoulas vienintelis iš rinkimų kampanijos favoritų pasirinko moterį viena iš dviejų savo kandidatų į vicepremjerus. Rinkimų baigtį gaubia nežinia
Kovotojų išpuoliai ir balsų klastojimas bus pagrindinės grėsmės per rinkimus, kurie turėtų žymėti pirmąjį Afganistane demokratinį valdžios perdavimą - H.Karzai pasitrauks, nes nebegali siekti perrinkimo po dviejų kadencijų prezidento poste.
Jeigu atsikartotų smurtas ir masinis sukčiavimas, aptemdęs H.Karzai perrinkimą 2009 metais, tai susilpnintų pareiškimus, jog ilgiau nei dešimtmetį trukusi koalicinė karinė kampanija ir milijardų JAV dolerių vertės pagalba padėjo sukurti funkcionuojančią valstybę.
Tarp trijų pagrindinių kandidatų aiškaus lyderio nėra, todėl tikėtina, jog rinkimų rezultatai bus ginčijami, o tai padidins nestabilumą valstybėje. Vis dėlto šie rinkimai žymi naują pradžią po ilgo ir permainingo H.Karzajaus vadovavimo.
„Nebus nė vieno neutralaus žmogaus, kuris galėtų pasakyti, kas klastojo balsus, o kas - ne. Tarptautinių (stebėtojų) dalyvavimas buvo smarkiai sumažintas“, - naujienų agentūrai AFP sakė Afganistano klausimų ekspertas Ahmedas Rashidas.
„Amerikos pajėgų išvedimas šiuo metu išties yra katastrofa, nes tai reiškia, kad visa (atsakomybės už) saugumą našta teks afganams“, - pridūrė jis.
Užsitęsęs procesas Daug užsienio diplomatų Kabule išsakė panašių nuogąstavimų, tačiau pabrėžė, kad šįkart rinkimams pasiruošta kur kas geriau negu 2009-aisiais ir kad išpuolių per rinkimų kampaniją buvo palyginti nedaug, nors trečiadienį per savižudžio sprogdintojo išpuolį Kabule žuvo šeši policininkai.
Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinio Afganistane pavaduotojas Nicholas Haysomas sakė, kad buvo imtasi reikšmingų žingsnių siekiant padidinti saugumą, tačiau perspėjo, kad Talibano grasinimai sutrikdyti rinkimus tebekelia susirūpinimą.
Gegužę tikriausiai bus rengiamas antrasis rinkimų turas, nes manoma, kad šeštadienį nė vienam iš kandidatų nepavyks surinkti daugiau nei 50 proc. balsų ir laimėti per pirmąjį ratą. Jeigu bus teikiami skundai, tikėtina, kad naujasis prezidentas bus prisaikdintas tik rugpjūtį.
„Rinkimų kampanija iki šiol vyko gerai, į susitikimus su kandidatais susirinkdavo daug žmonių, - sakė Kabulo universiteto Afganistano centro direktorius Abdul Waheedas Wafa. - Tačiau Talibanas rimtai nusiteikęs išpildyti savo pažadą sužlugdyti rinkimus. Žmonės miestuose pasiryžę balsuoti, tačiau kaimiškuose pietuose ir rytuose, kur stiprus Talibanas, padėtis kitokia - ten aktyvumas gali būti menkas.“
Tikslių rinkėjų sąrašų nėra, todėl aktyvumą bus sunku įvertinti, tačiau pareigūnai sako, jog tuo atveju, jei balsuoti ateis tik trečdalis tokią teisę turinčių rinkėjų, kaip nutiko 2009 metais, tai bus didelis nusivylimas.
Taip pat bus atidžiai stebima, kiek balsuos moterų, nes pastangos išplėsti jų teises buvo vienas iš pagrindinių tarptautinės bendrijos prioritetų po to, kai žlugo Talibano režimas, kuriam valdant moterys buvo verčiamos dėvėti visą kūną dengiančias skraistes, o mergaitėms buvo draudžiama lankyti mokyklas.
Apie 1,3 mln. moterų šiemet buvo naujai užregistruotos kaip rinkėjos - kartu su 2,5 mln. vyrų. Anksčiau buvo išduota apie 20 mln. rinkėjų pažymėjimų, o šis skaičius yra keliais milijonais didesnis negu tikėtinas balso teisę turinčių žmonių skaičius.
Būsimi iššūkiai
Rinkimų išvakarėse daug pagalbos darbuotojų, plėtros konsultantų ir kontraktininkų išvyko iš Kabulo ir buvo uždaryti čia gyvenančių užsienio valstybių piliečių pamėgti restoranai, nes būgštaujama, kad užsieniečiai gali tapti pagrindiniais atakų taikiniais.
Neseniai buvo smogta vienos labdaros organizacijos svečių namams ir prabangiam Kabulo viešbučiui, be to, dienos metu buvo nušautas švedų žurnalistas, o sausį per išpuolį restorane nužudyti 21 žmogus, tarp jų 13 užsieniečių.
Per daugiau nei dešimtmetį, praėjusį nuo Talibano režimo žlugimo, Kabulas ir kiti miestai, tokie kaip Heratas ar Mazari Šarifas, smarkiai pasikeitė - čia didžiulėse turgavietėse šurmuliuoja prekeiviai, verda darbai statybvietėse ir žmonės vargsta milžiniškose transporto spūstyse.
Tačiau infrastruktūra tebėra labai prastos būklės, o naujo valstybės vadovo laukia sunkus iššūkis ieškoti būdų, kaip skatinti ekonomiką, kuri šiuo metu yra priklausoma nuo senkančio finansinės pagalbos lėšų srauto.
Manoma, kad H.Karzai ir po rinkimų išlaikys tam tikrą įtaką, nors pats tvirtina, kad elgsis kaip privatus asmuo, kuris bus pasirengęs patarti, kai to bus prašoma.
Ne vienam ekspertui kelia susirūpinimą jo atvirai deklaruojama parama kandidatui Z.Rassoului.
„Z.Rassoului stinga plačios visuomenės paramos, todėl gali būti, kad vienintelis būdas jam laimėti rinkimus yra balsų klastojimas“, - sakė analitikas Ahmadas Saeedi (Ahmedas Saidis).
„Jei rinkimų rezultatai bus suklastoti, tai pakirs demokratinį procesą, valdžios sistemą, ir kils grėsmė, jog gali žlugti visi pastarųjų 13-os metų pasiekimai“, - sakė jis.
