„Tai tik žvejybos įranga, objektai neturi nieko bendra su dingusiu lėktuvu“, – šie paieškose dalyvaujančių pareigūnų žodžiai pirmadienį sudaužė dar vieną sužibusią viltį.
Dar praėjusį sekmadienį australų žvalgybinio lėktuvo „P-3 Orion“ įgula Indijos vandenyne pastebėjo plūduriuojančius mažiausiai keturis oranžinius objektus, kurie buvo daugiau nei 2 metrų ilgio.
Tačiau juos apžiūrėjus iš arčiau paaiškėjo, kad tai paprasčiausios šiukšlės – plūdurai, seni tinklai ir kiti žvejybos reikmenys. Tai ne pirmas kartas, kai plaukiojančios šiukšlės suklaidina kovo 8-ąją su 239 keleiviais dingusio orlaivio medžiotojus ir atitraukia jų dėmesį nuo svarbaus darbo.
Tai atskleidžia ir opią problemą, kuri vis labiau kamuoja mūsų vandenynus.
Plūduriuojantys sąvartynai
„Vandenynas – tarsi plastiko sriuba su skrebučiais. Skrebučiai – tai tie didesni objektai“, – palygino Los Andžele gyvenantis jūrininkas ir okeanologas Charlesas Moore’as, kuris vadinamas Didžiosios Ramiojo vandenyno šiukšlių dėmės atradėju.
Ch.Mooras ją aptiko atsitiktinai 1997-aisiais, plaukdamas jachta iš Havajų į Los Andželą. Jūrininkas savaitę jautėsi lyg sąvartyne, nes aplinkui plūduriavo daugybė atliekų.
Ši vadinamoji šiukšlių dėmė šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, skirtingais duomenimis, yra maždaug Teksaso valstijos ar net visų JAV dydžio ir nuolat plečiasi.
Anot Ch.Mooro, be jos, mūsų planetoje yra dar keturi plūduriuojantys sąvartynai, susidarę Ramiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose, kur susikertančios srovės formuoja sūkurį.
„Tai primena vandens verpetą unitaze, tik jis niekur nenubėga“, – lygino ekspertas.
Paieškos – šalia šiukšlyno
Pasak Ch.Moore’o, teritorija, kur šiuo metu vyksta dingusio lėktuvo paieškos, kaip tik siekia rytinį Indijos vandenyno „sąvartyno“ kampą.
Tai yra maždaug 1,85 tūkst. kilometrų į vakarus nuo Vakarų Australijos miesto Perto.
Anot okeanologijos eksperto, vandenyne dažniau galima išvysti su žvejyba susijusių objektų, tačiau nemažai plūduriuojančių šiukšlių niekuo nesiskiria nuo atliekų, kurias regime miestų šiukšlynuose.
Ch.Moore’as per savo tyrinėjimo metus yra matęs ir elektros lempučių, ir tualeto dangtį, ir netgi plaukiojantį šaldytuvą su sulčių pakeliais viduje.
Tiesa, dalies šiukšlių pamatyti neįmanoma nei iš lėktuvo, nei iš palydovų, nes jos supasi po bangų paviršiumi.
Pameta šimtus konteinerių
Šiukšlynų vandenynuose fenomeną studijuojantis JAV okeanografas Curtis Ebbesmeyeris teigia, kad atliekos jūroje linkusios susikaupti į telkinius.
„Turbūt kiekvienuose namuose rastume susikaupusių dulkių kamuolėlių.
Taigi vandenyne pilna tokių dulkių kamuolėlių, kurie per dieną nuplaukia apie 16 kilometrų“, – palygino C.Ebbesmeyeris.
Tuos telkinius nuolat papildo ne tik paprastos buitinės šiukšlės, tokios kaip plastikiniai buteliai, maišeliai, švirkštai ar žiebtuvėliai, bet ir iš laivų iškritusių konteinerių turinys.
Pasak C.Ebbesmeyerio, tokių konteinerių kasmet pametama šimtai.
Pavyzdžiui, iš vieno jų iškrito milijonai lego detalių, kurios vis išplaunamos į Anglijos krantus.
Kitas išvertė 2 tūkst. kompiuterių monitorių, trečias – tūkstančius „Nike“ sportbačių.
Jeigu iškritęs konteineris yra itin sandarus ir nenuskęsta, jis tampa pavojinga kliūtimi laivams. Kita šiukšlių dalis į vandenyną patenka per upes, yra nuplaunamos iš paplūdimių ar nunešamos cunamių.
Kelia grėsmę gyvūnams
Vandenynuose besikaupiančios plastikinės atliekos, iš pažiūros tokios nekaltos, mokslininkams kelia didelį nerimą.
Jos tampa ypač pavojingos, kai bangos jas susmulkina į mažas daleles.
Australų mokslininkė Denise Hardesty teigia, kad Australiją supančiuose vandenyse tokių dalelių – marios: nuo 5 iki 7 tūkstančių vienetų kvadratiniame kilometre.
Jos kelia didelę grėsmę jūrų žinduoliams ir paukščiams. Prisiriję plastiko, kurį palaiko ikrais ar kitokiu ėdesiu, kasmet žūva šimtai tūkstančių gyvūnų.
Vieni praradę apetitą nustoja maitintis, kiti nusinuodija.
Anot D.Hardesty, du trečdaliai jos skrostų paukščių buvo prariję bent keletą gabalėlių plastiko, o vienas – net 175.
Kitas paukštis bandė suvirškinti švytinčią plastikinę lazdelę, kokias žvejai naudoja žuvims privilioti.
„Plastikas suyra per 400–500 metų. Jis skyla į vis mažesnes dalis. Plastiko surandama net planktone – štai kokios mažos yra tos dalelės“, – pažymi D.Hardesty.
Amerikietiški kalneliai
Kad atliekų Indijos vandenyne daug, patvirtino ir dingusio Malaizijos lėktuvo paieškose dalyvaujantis Naujosios Zelandijos karininkas Andy Scottas.
Jo teigimu, vien praėjusį šeštadienį Australijos lėktuvo „P-3 Orion“ įgula vos per keturias paieškų valandas vandenyje pastebėjo 70 objektų.
Trys iš jų atrodė verti tolesnių tyrimų, bet galiausiai paaiškėjo, kad jie su lėktuvu neturi nieko bendra.
Pirmasis tikriausiai buvo žvejybinis valas, antrasis buvo panašus į ledo dėžės dangtį, o trečias – nenustatytos paskirties rudos ir oranžinės spalvų daiktas.
Sekmadienį lėktuvo įgula vienoje vietoje pastebėjo keletą viltis žadinančių oranžinių objektų, bet greitai paaiškėjo, kad tai buvo žvejybos įranga.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai primena amerikietiškus kalnelius. Pamatai tuos objektus, manai, kad bus proveržis, o galiausiai turi grįžti prie kasdienių darbų.
Vandenyje mes matome tikrai daug daiktų, deja, dažniausiai tai – šiukšlės“, – neslėpė A.Scottas.
