Mintį apie galimą mirties bausmės grąžinimą (kalinių egzekucijos Rusijoje nevykdomos nuo 1996 m.) radijui „Echo Moskvy“ ir laikraščiui „Nezavisimaja gazeta“ išsakė Rusijos Federacijos tarybos narys Igoris Morozovas.
Jo reakciją paskatino Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) ketinimai nubausti Rusiją, atimant iš jos įgaliojimus arba balso teisę, kurias ji turi šioje organizacijoje. ETPA sprendimas šiuo klausimu bus priimtas ketvirtadienį, balandžio 10-ąją.
Rusiją tokia perspektyva, regis, ne juokais supykdė. Maskva pagrasino, kad tokiu atveju apskritai pasitrauktų iš ETPA.
Kadangi būtent dėl įstojimo į ETPA Rusija sustabdė mirties bausmės vykdymą, išstojusi iš šios organizacijos Maskva jau neprivalėtų laikytis šio įsipareigojimo.
Negana to, Rusijai taptų neprivalomi Strasbūro žmogaus teisių teismo sprendimai. Taip esą Europa praras svarbią spaudimo Kremliui priemonę.
Tiesa, apie tai užsiminęs I.Morozovas kitame interviu laikraščiui „Nezavisimaja gazeta“ tvirtino, jog nenorėtų, kad įvykiai pasisuktų šia linkme, tačiau pripažino, kad tai įmanoma ir kad tai pakenktų pačių rusų interesams.
Tačiau ši atsakomybė jau esą gultų ant europiečių pečių.
Rusijos Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas pirmadienį vylėsi, kad ETPA nepriims „radikalių“ sprendimų.
„Po ketvirtadienio balsavimo paaiškės, ar radikaliai nusiteikę delegatai, kurie spaudžia išmesti (iš ETPA) Rusiją, gali būti sustabdyti“, - pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas.
Jis taip pat ramino rusus, kad Rusijos santykiai su ETPA nenutrūks, mat Rusijai įgaliojimai šioje organizacijoje suteikti iki 2015 m. sausio 1 dienos. Iki tol, A.Puškovo manymu, aistros dėl Krymo atlėgs ir klausimas dėl Rusijos įgaliojimų vėl gali atsidurti ant delegatų stalų.
Kad europiečiai ketvirtadienį susilaikys nuo griežtų sprendimų vylėsi ir Dūmos įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Ela Pamfilova. Duodama interviu lairkaščiui „Rosijskaja gazeta“, ji perspėjo, kad Rusijos išvarymas iš organizacijos smogs rusų teisėms.
Newsru.com primena, kad Rusija jau ne pirmą kartą baudžia savo piliečius už Vakarų valstybių sprendimus. Konkrečiai – po to, kai 2012 m. JAV priėmė vadinamąjį Magnickio aktą, kuriuo įvestos sankcijos už teisininko Sergejaus Magnickio nužudymą atsakingiems Rusijos pareigūnams.
Atsakydama į šias sankcijas, Rusija priėmė įstatymą, kuriuo uždraudė amerikiečiams įsivaikinti rusų našlaičius. Taip šimtai vaikų namuose augančių rusų, tarp jų – ir neįgalūs, neteko teisės į geresnį gyvenimą anapus vandenyno.
Parengė Eglė Buitkienė
