Ji norėtų kalbėti apie Ukrainos ateitį, laiką po Krymo aneksijos, apie tai, kokią kryptį renkasi jos tėvynė.
Būtent todėl 48-erių O.Bohomolec pasikvietė draugus, kaip juos apibūdina, iš pilietinės visuomenės. Bet tą popietę visi jie susirinko dėl jos ir šūsnies popierių, gulinčių priešais ją, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
„Jūs žinote, kad pinigų prezidento rinkimų kampanijai neturiu“, – sakė O.Bohomolec.
Ir tai jos problema, bet kartu ir didžiausias triumfas, priežastis, kodėl priešais ją dabar sėdinti draugija nori tik ją ir nieką kitą rinkti į aukščiausias Ukrainos valstybės pareigas.
Gabi ir populiari gydytoja
Iš pirmo žvilgsnio O.Bohomolec nieko bendra negali turėti su politika. Ji – odos ligų gydytoja, kurios specializacija – auglių gydymas lazeriu. Moteris kilusi iš medikų dinastijos: jos tėvai ir seneliai taip pat buvo gydytojai.
Ji laikoma garsia ankstyvosios odos vėžio stadijos nustatymo specialiste, jau daugelį metų rūpinasi našlaičių sveikata. O.Bohomolec negali skųstis gyvenimu, jai priklauso geriausia Kijevo odos ir grožio klinika, kurios duris varsto gražuolės ir įtakingi asmenys, parlamentarai ir net vienas buvusių Ukrainos prezidentų. Bet ji nėra turtinga.
Jau prieš šį jos biure surengtą susitikimą O.Bohomolec apsilankė Maidane. Užlipo ant pakylos, įrengtos šalia sudegusių Profsąjungų rūmų, ir pasakė kalbą.
Medikė šnekėjo apie Ukrainą apraizgiusią korupciją, kritikavo dabartinę vyriausybę ir šėtonišką valdžios bei pinigų paktą.
„Visi, dabar esantys valdžioje, privalo žinoti, jog Maidanas neišsivaikščios tol, kol ukrainiečių vadovai nesirems teisingumu.
Mums reikia pinigų ir valdžios. Bet jei pinigai tampa priemone patekti į valdžią, tai jau korupcija. Ir jei valdžia pasinaudojama kaip priemone prasimanyti pinigų, tai neteisinga“, – sakė O.Bohomolec.
Revoliucija ar apgavystė?
Pasiklausyti profesionalios medikės, tapusios Maidano didvyre, atėjo tūkstančiai žmonių. Tuo metu, kai ji kalbėjo, jos bičiuliai rinko parašus. Kalbos pabaigoje susikaupė 14 tūkstančių.
Šis skaičius byloja apie jos sėkmę, bet pirmiausia – tai nusivylimo, kuris tvyro Maidane, išraiška. Praėjus penkioms savaitėms po revoliucijos sėkmės, po Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdymo pabaigos, žmonės dar jaučia kartėlį.
Demonstrantai rizikavo gyvybe – jie troško Ukrainoje naujos laiko dvasios, naujų, nenuvalkiotų veidų vyriausybėje.
Tačiau Arsenijui Jaceniukui, buvusiam opozicijos lyderiui, tapus naujuoju vyriausybės vadovu ir šiltas vietas užėmus kitiems seniems politikams, pokyčių iki šiol nematyti.
Dėl to daugelis Maidane kovojusių žmonių šią revoliuciją suvokia kaip didelę apgavystę. Po Krymo aneksijos nuotaika galutinai krito.
Aukščiausioji Rada, kuri pirmosiomis savaitėmis reiškė aiškų solidarumą su naująja pereinamąja vyriausybe, per praėjusias savaites tapo tribunolu.
Ilgisi nesugadintų veidų
Pasak Ukrainos parlamento, pereinamoji vyriausybė nesusidoroja su darbu, ji pernelyg ilgai laukė tik pagalbos iš Vakarų.
Tad pasipylė reikalavimai atsistatydinti ir galiausiai teko pasitraukti Ukrainos gynybos ministrui Ihoriui Teniuchui, nes jis bejėgiškai reagavo į Krymo aneksiją ir, atrodo, nežinojo, kaip jam elgtis su savo kariais.
Ministrą laikinai pakeitė generolas pulkininkas Mychaila Kovalis, bet anokia čia paguoda šaliai, kuri ilgisi nesugadintų veidų.
Nuo praėjusių metų lapkričio, kai Maidane prasidėjo protestai, į protestuotojų gretas įsiliejo ir profesionali medikė O.Bohomolec, keturių vaikų motina, antrąkart ištekėjusi už žinomo Kijevo advokato.
Per neramumus O.Bohomolec vadovavo Maidano medicinos tarnybai: ji organizavo pagalbą sužeistiems demonstrantams, pastojo kelią milicijai, kuri dar ligoninėje norėjo suimti sužeistus opozicionierius. Būtent ji koordinavo medicinos pagalbą vasario 20-ąją, kruviniausią dieną Kijeve, kai buvo sužeista šimtai demonstrantų, daugiau nei 60 žuvo.
Tomis valandomis O.Bohomolec buvo viešbučio „Ukraina“, tapusio laikinu nukentėjusiųjų gydymo skyriumi, vestibiulyje.
Žmonės mirė ant jos rankų, kai nuo viešbučio stogo šaudė snaiperiai. Vienas svarbiausių Kijevo viešbučių priminė šiurpų vaizdą: įėjus iš dešinės – registracija, iš kairės – striptizo klubas, priekyje, vestibiulyje, – morgas.
Ir nors jai nepavyko išgelbėti visų sužeistųjų, gerai organizuoti Maidano medikai išgelbėjo dešimčių žmonių gyvybę.
Siūlė ministro postą
Nuo to laiko Maidanas O.Bohomolec pripažino kaip didvyrę. Ši gydytoja vadinama Baltuoju Angelu, kai kurie sako, jog ji esanti Ukrainos Motina Teresė, jų revoliucijos šventoji.
Kai naujasis pereinamosios vyriausybės ministras pirmininkas A.Jeceniukas formavo kabinetą, į savo pageidaujamų asmenų sąrašą jis įtraukė ir O.Bohomolec.
Maidano medicinos tarnybos vadovė turėjo gauti oficialias pareigas. Pavyzdžiui, į Lietuvą gydytis iš pradžių iš Ukrainos atvežtam sužeistam „Automaidano“ lyderiui Dmytrijui Bulatovui pasiūlyta tapti sporto ministru.
Maidano komendantas Andrijus Parubijus dabar eina Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigas.
Visai mažai trūko, kad profesionali medikė O.Bohomolec būtų tapusi sveikatos apsaugos ministre.
Ji prisimena, kad paskambinę A.Jeceniuko patarėjai paklausė, ar ji sutiktų imtis šių pareigų.
Bet O.Bohomolec norėjo ne tiesiog posto, ji norėjo nustatyti tokias sąlygas, kad tikrai kai kas pasikeistų vadovaujant naujai vyriausybei.
Gydytoja reikalavo tarptautinių darbo standartų ministerijai, atsiskaitymo už sveikatos paslaugas skaidrumo, naujos komandos.
A.Jeceniuko patarėjai išklausė jos reikalavimus.
Į juos nieko neatsakė, bet kitą dieną paskelbė, jog O.Bohomolec esą atmetusi pasiūlymą.
Anot O.Bohomolec, tai buvo melas, tas įprastinis politikų melas ir neabejotinas ženklas, jog senosios jėgos jau seniai patogiai įsitaisiusios naujojoje vyriausybėje. Nors viskas prasidėjo dėl to, kad būtų nuversti oligarchai, korumpuoti politikai.
O.Bohomolec sako anuomet galėjusi apsiginti nuo melo, informuoti Maidaną apie apgavystę ir taip pakurstyti jį prieš naująją vyriausybę.
Bet Baltasis Angelas atsisakė šio sumanymo, nes norėjo suteikti galimybę vyriausybei viską pradėti iš naujo, tačiau nuo to momento jau nebenorėjo jai priklausyti.
„Jie norėjo tik mano veido, bet jokių tikrų reformų“, – įsitikinusi O.Bohomolec.
Žmonės netiki savimi?
Viešai ji paaiškino pasišnekėjusi su savo dvasininku, jis jai pataręs imtis šio darbo, bet ji nusprendusi kitaip.
„Širdis man sakė, jog būtų neteisinga priklausyti vyriausybei, kurią sudaro politikai, kurių nepažįstu“, – sakė O.Bohomolec.
Veikiausiai tai buvo teisingas sprendimas, ypač dabar, kai naujoji vyriausybė gerokai išbarstė pasitikėjimą.
Viešųjų ryšių prasme medikės sprendimas irgi vertinamas teigiamai, mat dabar visuomenė žino, kad O.Bohomolec nesiekia pareigų bet kokia kaina, kad ji laikosi savo principų, juos gina ir lengvai nepasiduoda.
„Tikroji problema ta, kad mes vis dar nesame savarankiška šalis. Mes vis dar ieškome paramos, netikime savimi. Ir tai daro mus pažeidžiamus, ir pirmiausia dabar, kai taip stipriai sukasi rusų propagandos malūnai“, – kalbėjo O.Bohomolec.
Pateko į skandalą
2014-ųjų pavasario Ukraina – nestabili šalis.
Staiga gali įsiplieksti bet koks konfliktas, beveik viskas įmanoma, o tai ir reiškia, jog niekuo negalima pasitikėti.
Kartais pakanka sakinio, kad susidarytų nauji frontai, įsižiebtų nesantaika.
Net ir O.Bohomolec daug kuo suabejojo, jai kilo įtarimas, kad Maidano žuvusieji greičiausiai buvo ne vien V.Janukovyčiaus režimo snaiperių aukos.
Profesionali medikė ne savo noru įsipainiojo į skandalą, kai internete paviešintame Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto ir ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton pokalbio garso įraše buvo paminėta neva jos pareikšta nuomonė.
„Esama vis daugiau požymių, kad Maidano snaiperiai buvo susiję su kažkuo iš „naujosios koalicijos“, o ne su prorusiško V.Janukovyčiaus režimu.
Olga mums taip pat pasakė, kad visi įrodymai rodo, jog tie patys snaiperiai žudė žmones abiejose pusėse – ir policininkus, ir demonstrantus“, – sakė U.Paetas.
Po šios paviešintos informacijos O.Bohomolec mobilusis telefonas skambėjo be paliovos. Maidanas suvokė, jog suabejota jų revoliucija.
Tik interviu britų leidiniui „Daily Telegraph“ gydytoja dar kartą išdėstė savo poziciją dėl minėto garso įrašo: atsiribojo nuo Estijos užsienio reikalų ministro U.Paeto pareiškimų – ji to nesakiusi – ir reikalavo, kad naujoji vyriausybė skubiai ištirtų įvykius Maidane.
Tarp pagrindinių kandidatų į šalies prezidento postą minimos dvi pavardės
Oligarchas Petro Porošenka
Ukrainos prezidento rinkimų favoritu laikomas Aukščiausiosios Rados deputatas ir kompanijos „Roshen“ savininkas P.Porošenka.
Bendrovės „Baltic Surveys / The Gallup Organization“ atliktos apklausos rezultatai rodo, jog už konditerijos pramonės oligarchą, tituluojamą šokolado karaliumi, savo balsus atiduotų 21 procentai rinkėjų.
Dar vienas verslininkas Ukrainos prezidentas nebūtų labai viliojanti perspektyva nemažai daliai ukrainiečių, pavargusių nuo oligarchinio valdymo.
Tiesa, tie, kurie dalyvavo revoliucijoje ar ją palaikė, atsimena, kad P.Porošenka iš pat pradžių, kai dar toli gražu nebuvo aiškios protestų perspektyvos, Maidaną rėmė tiek finansiškai, tiek ideologiškai.
Milijardierius – tarsi tinkama figūra stabilizavimo etapui. P.Porošenka pareiškė, jog nesitaikstys su Krymo aneksija, nors puikiai supranta, kad susigrąžinti šią teritoriją bus labai sunku. Anot oligarcho, svarbu nuosekliai laikytis Rusijos aneksijos smerkimo politikos ir tuo pat metu vis labiau integruotis į Europą ir europietiškas gynybos struktūras.
Partijos „Udar“ lyderis, profesionalus boksininkas Vitalijus Klyčko, pareiškęs, kad nekels savo kandidatūros, paragino balsuoti už P.Porošenką.
Buvusi premjerė Julija Tymošenko
Buvusios Ukrainos premjerės, „Batkivščyna“ lyderės paskelbimas, kad ji eis gelbėti Ukrainos, tiek šalyje, tiek ir už jos ribų vertinamas nevienareikšmiškai.
Proeuropietiška politikė 2004 metais kartu su vėliau Ukrainos prezidentu tapusiu Viktoru Juščenka vadovavo Oranžinei revoliucijai savo šalyje.
2010 metais prezidento rinkimuose ji pralaimėjo prorusiškam varžovui V.Janukovyčiui. Jam stojus prie valdžios vairo, buvo suimta ir dėl piktnaudžiavimo valdžia nuteista septynerius metus kalėti.
Kalėjime J.Tymošenko sunkiai susirgo. Europos Sąjunga jos paleidimą buvo įvardijusi kaip vieną sąlygų Asociacijos sutarčiai su Ukraina pasirašyti. V.Janukovyčiui netikėtai atsisakius pasirašyti dokumentą šalyje kilo protestų banga, jam kainavusi postą.
Pastaruoju metu J.Tymošenko sulaukė Vakarų kritikos, kai internete pasirodė vieno jos pokalbio telefonu ištraukos. Akivaizdžiai turėdama omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo įvykdytą Krymo aneksiją, politikė sakė, jog „pasirengusi pasiimti automatą ir paleisti tam padugnei kulką į galvą“. Tiesa, šio įrašo autentiškumu abejojama.
Nors J.Tymošenko galima vadinti V.Janukovyčiaus režimo auka, daugeliui ukrainiečių ji asocijuojasi su „buvusiaisiais“: V.Janukovyčiumi, Viktoru Juščenka, Leonidu Kučma ir kitais, oligarchų įtaką šalyje sustiprinusiais politikais.
J.Tymošenko programa nedaug skiriasi nuo P.Porošenkos. Tiesa, ji reikalauja pateikti V.Putinui konkrečias pretenzijas, susijusias su nuostoliais, patirtais dėl Krymo aneksijos, reikalauja viešos Regionų partijos atgailos ir tvirtina, kad iš visų Ukrainos politikų ji turi didžiausią autoritetą užsienyje, todėl eurointegracija, jai tapus prezidente, vyktų sklandžiau. Nors būdama premjere integracijos į ES ji nelaikė prioritetu.
V.Janukovyčiaus stovyklos likučiai
Michailas Dobkinas
Kitų kandidatų galimybės laimėti rinkimus kuklesnės. Įdomi Regionų partijos, kuri dominavo šalies parlamente, padėtis. Šios partijos suvažiavime nuspręsta iškelti į kandidatus prieštaringai vertinamo Charkovo srities gubernatoriaus M.Dobkino kandidatūrą.
Jis bene labiausiai pagarsėjo bandymais sukelti neramumus Rytų Ukrainoje V.Janukovyčiui pasitraukus iš Kijevo.
Revoliucionierių stovykla
Olehas Tiahnybokas
O.Tiahnybokas – nacionalistinės partijos „Svoboda“ lyderis. Pasak jo, partija per Maidano revoliuciją išeikvojo ypač daug jėgų ir dar kartą susitelkti per keletą mėnesių jai faktiškai neįmanoma. Politologai mano, kad, pasinaudodamas prezidento rinkimais, jis sieks stiprinti „Svoboda“ pozicijas prieš būsimus Aukščiausiosios Rados rinkimus.
Serhijus Tihipka
Regionų partijos sprendimas iškelti M.Dobkino kandidatūrą nustūmė į antrąjį planą Ukrainos politikos sunkiasvorį S.Tihipką.
Tik prieš porą metų prisijungęs prie Regionų partijos, jis veikiausiai dar nėra pelnęs kolegų pasitikėjimo. Jis turi nemažai lėšų ir gali jas skirti savarankiškai prezidento rinkimų kampanijai. S.Tihipka stengiasi save pateikti kaip lyderį, galintį suvienyti visą tautą.
Dmytro Jarošas
Dar daugiau klausimų, ypač naujausių įvykių kontekste, kelia D.Jarošo kandidatūra. Gruodžio pradžioje susibūrusių kraštutinių dešiniųjų grupių, pasivadinusių „Dešiniuoju sektoriumi“, lyderis praėjus vos mėnesiui nuo V.Janukovyčiaus pasitraukimo Kijeve tapo ryškiausia destabilizuojančia jėga. Beje, įtampa tarp „Dešiniojo sektoriaus“ ir kitų Maidano revoliucijos dalyvių tik didėja.
Politologų nuomone, D.Jarošas, nors ir nesąmoningai, vis labiau virsta daugiausia Kremliaus naudai dirbančiu Ukrainos politiniu veikėju.
Piotras Symonenka
Dar vienas kandidatas iš susiskaldžiusios buvusios V.Janukovyčiaus šalininkų stovyklos – Ukrainos komunistų partijos lyderis P.Symonenka. 2010 metų prezidento rinkimuose jis gavo vos 3,5 proc. rinkėjų paramą. Vargu ar jo rezultatai bus geresni dabar, kai Ukrainoje nuo pjedestalų verčiamos Vladimiro Lenino statulos.
