Dar neseniai neoficialia laikyta praktika viešai smerkti homoseksualus, tyčiotis iš jų ir toleruoti smurtą prieš lytines mažumas dabar oficiali. Nekreipdama dėmesio į civilizuoto pasaulio pasmerkimą Ugandos valdžia įteisino smurtą prieš homoseksualus.
Anksčiau Ugandos bulvariniai dienraščiai pirmuosiuose puslapiuose galėjo tiktai tyčiotis iš „subinių gręžėjų“, o dabar prasidėjo legali netradicinės orientacijos žmonių medžioklė.
Homofobai remiasi Biblija
„Mes, ugandiečiai, patiriame erekciją žiūrėdami į gražią moterį. Visa kita prieštarauja prigimčiai“, – sako Michaelas Kawuba.
31-erių vyriškis dieną dirba turto klausimų konsultantu, o laisvą vakarą kovoja su homoseksualumu. Vedęs draugiškas trijų vaikų tėvas, kuriam nebūdingi įsiūčio proveržiai, kas antrą sekmadienį sako pamokslą Kakumbos bendruomenei.
„Biblija uždraudė homoseksualumą, Dievas nusiuntė Sodomai ir Gomorai ugnies lietų“, – valandų valandas pamokslauja M.Kawuba.
Jis stovi prie medinio pulto pamaldų patalpoje – atviroje salėje, kurios stogas dengtas palmių lapais. Grupė atlieka gospelo muziką, pritariant mušamiesiems, gitarai ir kontrabosui. Bendruomenė gieda, linguoja į ritmą, tiesia rankas į dangų ir šaukia: „Šlovinkime Dievą!“
Atrodo, kad Dievas vasario 24-ąją juos pagaliau išgirdo: tą dieną Ugandos prezidentas Yoweri Museveni pasirašė įstatymo pataisą, pagal kurią už sunkų nusikaltimą – homoseksualumą baudžiama kalėjimu iki gyvenimo pabaigos.
Pasikvietęs draugus M.Kawuba per televizorių žiūrėjo, kaip valstybės vadovas pasirašo šį įstatymą.
„Džiaugėmės taip, lyg būtume žiūrėję futbolo rungtynes“, – sako jis. Ir M.Kawuba – ne vienas.
Dauguma gyventojų pritaria
Surengtos apklausos rezultatai rodo, kad 96 proc. ugandiečių homoseksualumas nepriimtinas.
Daugelis pasisako už tai, kad homoseksualai, lesbietės ir transseksualai būtų įkalinti už grotų. Beje, pirmasis įstatymo projektas net numatė mirties bausmę. Homoseksualų persekiojimas, regis, neatsitiktinai paverstas pirmo svarbumo reikalu Ugandoje. Mat tai nukreipia dėmesį.
Ilgą laiką pavyzdine laikyta Uganda dabar skursta.
Kadaise buvusi autoritarinė, bet stabili ir ekonomiškai stipri, dabar Uganda tėra autoritarinė ir negalinti pasigirti laimėjimais šalis.
Kartu su musulmoniškąja Nigerijos šiaure, Mauritanija, Somaliu ir Sudanu ji turi žiauriausias Juodajame žemyne bausmes. Iš 54 Afrikos šalių už homoseksualumą baudžiama 36-iose.
Slėpti arba bėgti
Žinoma, Ugandoje priimtą įstatymą pasaulis sutiko su pasibaisėjimu: JAV sumažino finansinę pagalbą, Europa grasino sankcijomis, Jungtinės Tautos paragino laikytis žmogaus teisių.
Bet po pasaulį nuvilnijusi pasipiktinimo banga nepadėjo Kampalos homoseksualams ir lesbietėms. Jie vėl pasitraukė į pogrindį arba, kaip jie patys sako, „sulindo į spintas“.
Dauguma Ugandos gėjų ir lesbiečių dabar slepia savo lytinę orientaciją. Kiti nedelsdami pabėgo į užsienį, išsigandę suėmimų, bet pirmiausia – priešiškai prieš gėjus nusiteikusių ugandiečių išpuolių.
Šioje Afrikos šalyje yra tūkstančiai tokių bendruomenių kaip mėgėjo pamokslininko M.Kawubos. Nors jos mažos, bet nusiteikusios radikaliai.
Daugelis jų, taip pat Kakumbos bendruomenės bažnyčia, palaiko kontaktus su JAV evangelikais, kurių misija – pjudymas prieš homoseksualus.
Štai 2009-aisiais po Ugandą keliavęs ultradešiniųjų pažiūrų aktyvistas Scottas Lively teigė, kad būtent gėjai esą kalti dėl holokausto.
Tokių minčių M.Kawubai kol kas dar nekyla.
„Nesu tas, kuris neapkenčia gėjų“, – tvirtina jis.
Tarsi pavojingi gyvūnai
Kartą M.Kawuba buvo net susitikęs su homoseksualu, norėdamas suprasti, kokie jie. Tiesa, jis nesiryžo vienas nueiti į susitikimą, paprašė policijos apsaugos.
Civiliniais drabužiais vilkintys tarnautojai palydėjo jį į Kampalos diplomatų kvartale esantį barą. Jie pasikalbėjo, o paskui išsiskyrė. Bet nuo to laiko M.Kawuba mano, kad yra gerai informuotas apie gėjus.
Pamokslininkas kalba kaip gyvūnų tyrėjas, suradęs pavojingą rūšį: šiuo atveju, anot jo, sekso metu vienas vyras atlieka moters vaidmenį. Šie žmonės veikiau ginasi.
M.Kawubos teigimu, tikrai pavojingi tie, kurie perėmę aktyvųjį vaidmenį. Jie esą nusitaikę ir į mokyklinio amžiaus vaikus.
„Jie siūlo pinigų ar saldumynų, kad mūsų vaikai taptų homoseksualūs“, – tvirtina M.Kawuba, rodydamas nuotraukas, kuriose užfiksuoti po analinio sekso likę sužeidimai.
Homoseksualumo, anot M.Kawubos, esą išmokstama: gėjumi ar lesbiete negimstama, bet tokia lytinė orientacija pasirenkama kaip sporto šaka.
Kaip įrodymą jis pateikia Ugandoje paplitusią lugandos kalbą, kuri neturi nė vieno žodžio šitokiems santykiams apibūdinti.
Dėl visko kalti Vakarai?
Iš pradžių, pasak M.Kawubos teorijos, homoseksualumą Afrikoje platino arabai, o dabar Ugandos gėjus remia Vakarų lobistai, tikėdamiesi „importuoti“ seksą ar pornografinę medžiagą iš Afrikos.
Tokius jo samprotavimus galima būtų įvertinti kaip nesąmonę. Tačiau taip mano ne tik M.Kawuba, bet ir dauguma ugandiečių.
Net Ugandos prezidentas sako, jog arogantiškosios Vakarų grupės esą kaltos dėl to, kad jo šalyje esama homoseksualumo.
Tai girdėta giesmė, mat korumpuotose ir skurde skęstančiose Afrikos šalyse net ir praėjus dešimtmečiams po europiečių kolonijinės eros pabaigos dėl visų problemų pirmiausia kaltinami būtent Vakarai.
Gėjus sukaustė baimė
Tą pačią dieną, kai M.Kawuba šventė savo triumfą, prie televizoriaus buvo įsitaisę Samas Ganafa ir Dennisas Wamala – kiekvienas savo namuose.
Jie matė, kaip Ugandos prezidentas pasirašė įstatymą, ir numanė, kad nuo šios akimirkos jų gyvenimas taps komplikuotas.
Jau naktį po įstatymo pasirašymo 31-erių D.Wamala pasiėmė drabužius, tinklelį nuo uodų, kompiuterį ir pabėgo, nes kaimynai žinojo, kad jis yra gėjus.
Vaikinas persikėlė į kitą butą, esantį kur kas toliau nuo ankstesniojo. Nuo to laiko D.Wamala lankosi tik tose kavinėse ir baruose, kur jo niekas nepažįsta. Automobilį pastato tik įdėmiai apsižvalgęs aplinkui: ar kur nors neslampinėja vyrų grupelės?
„Mus kausto baimė. Viena gyvenimo savaitė prilygsta metams“, – sako D.Wamala.
Protestas – vokiškas užrašas
Bet pasiduoti ugandietis neketina. Dennisas dėvi sportinius marškinėlius su vokišku užrašu „L.Mag“ („Žurnalas lesbietėms“). Tai prisiminimas apie gėjų ir lesbiečių kongresą Vokietijos sostinėje Berlyne, į kurį jį buvo pakvietusi Užsienio reikalų ministerija.
Šie marškinėliai – tylus, gudrus vaikino protestas prieš neapykantą. Bet D.Wamala tikisi, kad nesutiks nė vieno, suprantančio vokiškai.
Ugandietis studijavo ekonomiką, dabar jis – „Icebreaker“ komercijos direktorius. Ši Ugandos sąjunga pataria lesbietėms, homoseksualams ir mėgina ugdyti jų ir heteroseksualų tarpusavio supratimą.
Iki šiol dažniausiai tai nepavyksta, o ir „Icebreaker“ biurai uždaromi. Tušti ir Kampaloje įsikūrę gėjų barai, šimtai homoseksualų pasitraukė į užsienį.
Viskas pasikeitė į bloga
Nors homoseksualumas Ugandoje seniai uždraustas, gėjai ir lesbietės buvo įžeidinėjami, užgauliojami, bet dėl to dar niekas niekada nesėdėjo kalėjime. Buvo barų ir klubų, kuriuose jie buvo palikti ramybėje. Bet dabar padėtis pasikeitė.
Dabar homoseksualai kasdien užpuolami.
Vien po įstatymo pasirašymo žmogaus teisių gynėjai užfiksavo daugiau nei 70 tokių atvejų.
D.Wamalos draugas aktorius po gastrolių Prancūzijoje ten ir pasiliko bijodamas, kad Ugandoje su juo gali būti susidorota.
„Mes ne taip labai bijome policijos. Jei suims, galima pasisamdyti advokatą. Bet prieš minią esame bejėgiai. Daugelis ugandiečių su didžiausiu malonumu matytų mus negyvus“, – sako D.Wamala.
Padeda tik užsieniečiai
Kas antrą dieną D.Wamala vyksta į tą Kampalos miesto dalį, kur homoseksualų pagalbininkai įsteigė jiems saugias patalpas.
Atvykęs jis pirmiausia tris kartus pabeldžia prie vartų. Atsidaro langelis, pro jį atidžiai apžiūrima ir tik po to atsiveria sunkių geležinių durų sąvara.
Už jų – siauras kiemas su plastikinėmis kėdėmis, keletu dulkėtų sofų, televizorius. Vienas kambarys kimšte prikimštas kartoninių dėžučių, čia kai kurie homoseksualai laiko savo turtą, kol susiranda naują butą ar užsisako bilietą į užsienį. Iš bėdos čia galima ir pernakvoti.
Svetainėje D.Wamala su kitais organizuoja pasipriešinimo akcijas. Jų telefonai skamba be perstojo: skambina ne tik žurnalistai iš viso pasaulio, bet ir Nyderlandų, Švedijos vyriausybių atstovai.
Jiems rūpi vienas klausimas: ar labai pavojinga Ugandos homoseksualams čia gyventi? Ir kaip galima jiems padėti?
Aktyvistai nori paskatinti tarptautinius koncernus, kad jie nutrauktų investicijas Ugandoje. Spaudimas jau veikia – telekomunikacijų bendrovė „Orange“ išėmė visas reklamas iš Kampalos bulvarinio laikraščio „Red Pepper“.
Šis leidinys, praėjus dienai po įstatymo pasirašymo, paskelbė Ugandos sąrašą su 200 homoseksualų pavardžių. Pavyzdžiui, pirmajame puslapyje įdėta S.Ganafos nuotrauka.
Jis nuo to laiko nebesistengia slapstytis ir toliau lankosi Kampalos centre, viename atkampių kiemų, įsikūrusiame bare „Ram“. Čia kiekvieną sekmadienio vakarą vykdavo vakarėliai. Bet visai neseniai į barą buvo užsukę policininkai: tikrino pasus, pasižymėjo asmenis.
„Liaukitės čia rinktis, priešingu atveju kils susierzinimas“, – pagrasino policininkas baro šeimininkei. Nuo to laiko bare – nė gyvos dvasios.
Skundikai didina įtampą
„Bet mums, šiaip ar taip, linksmybės nerūpi“, – sako S.Ganafa, jau daugelį savaičių nebegalintis grįžti namo ir nuo to laiko nakvojantis pas pažįstamus. Mat vienas jaunas vyriškis nurodė jį kaip prievartautoją. Tai pamėgtas metodas įbauginti homoseksualus.
Ieškodama tariamo nusikaltimo įrodymų policijos pareigūnai įsiveržė į S.Ganafos namus išlaužusi duris. Išnaršę spintas, policininkai nieko nerado, išskyrus porą prezervatyvų. Procesas nesibaigia iki šiol, nes tariamoji auka pasiklydo tarp savo parodymų.
S.Ganafa neįsivaizduoja, kaip policija galės įrodyti nusikalstamus homoseksualų santykius.
„Kokiu būdu galima pateikti sekso tarp dviejų moterų ar vyrų įrodymus? Jie įsilauš į miegamuosius?“ – klausia S.Ganafa.
Ugandos prezidento pasirašytas įstatymas greitai atsisuks ir prieš kitus ugandiečius, nes atsiras skundikų.
„Norintis pakenkti savo kaimynui, kolegai ar nepatinkančiam politikui galės įskųsti juos policijai kaip homoseksualus“, – sako S.Ganafa. Žinoma, valdininkai bus įpareigoti skundus ištirti.
„Nepasitikėjimas ir neapykanta vis giliau skverbsis į mūsų visuomenę“, – įsitikinęs S.Ganafa. („Stern“, LR)
„Nekenčiu gėjų, juos reikėtų uždaryti arba jų atsikratyti.“ Panašūs komentarai iki šiol neretai girdimi Lietuvoje, kur už tokius pareiškimus galima sulaukti bausmės. O homofobų rojumi galima vadinti Ugandą, kur homoseksualai persekiojami.
