Nuo 1219 iki 1346 m. dalyje dabartinės Estijos teritorijos karaliavę danai nesugebėjo išlaikyti užkariautų žemių ir pardavę jas Livonijos ordinui pasitraukė.
Šį trečiadienį sugrįžę danai (keturi naikintuvai F-16 „Fighting Falcon“ ir 60 karių kontingentas) buvo šiltai ir iškilmingai sutikti Emario karinių oro pajėgų bazėje.
Šią savaitę nutiko tai, kas pastaruosius porą metų kėlė ginčų tarp Lietuvos ir Estijos, – danija-estijos-bazeje-dislokavo-f-16-gincas-su-danija-estijos-bazeje-dislokavo-f-16-gincas-su-lietuva-baigtas.htm"="">lietuva-baigtas.htm"" target="_blank">Emaris tapo antra NATO baze, iš kurios vykdoma Baltijos šalių oro policijos misija.
Trečiadienį Danijos naikintuvai Emaryje leidosi tuo metu, kai Zokniuose vykusiose iškilmėse NATO oro policijos misija iš amerikiečių karių buvo perduodama lenkams ir britams.
Lietuviams NATO šalių naikintuvai jau tapo įprastu reginiu, o estai netvėrė džiaugsmu.
Po kelių valandų jau ir Emaryje vyko ceremonija, po kurios, pasidžiaugęs, kad tai ypatinga diena, vos prieš mėnesį prisaikdintas Estijos premjeras 34-erių Taavi Rõivasas jau sėdėjo Danijos naikintuvo F-16 kabinoje ir išsamiai domėjosi šio orlaivio galimybėmis.
Stiprina regiono gynybą
Laikas Estijoje dislokuoti Aljanso oro policijos misiją pasirinktas neatsitiktinai.
Grėsmės akivaizdoje, Rusijai vykdant atvirą agresiją prieš Ukrainą ir didinant įtampą visame regione, sustiprintas JAV kariškių pajėgas (prie 4 jau turimų naikintuvų F-15 „Eagle“ JAV buvo atsiuntusi dar 6) su keturiais naikintuvais MiG-29 pakeitusiems lenkams į pagalbą atvyko 4 Jungtinės Karalystės naikintuvai „Typhoon“.
Kol Lenkijos naikintuvai, atskridę iš greta Malborko (viduramžiais buvusio Marienburgo) esančios 22-osios taktinės aviacijos bazės, vykdydami NATO oro policijos misiją patruliuos virš Baltijos šalių, juos pavaduos Lenkijoje nusileidę keturi Prancūzijos karo orlaiviai „Rafale“.
Be to, JAV į Baltijos šalis taip pat pasiuntė ir 600 patyrusių karių iš amerikiečių 173-iosios oro desanto brigados, dislokuotos Italijoje. Į Lietuvą, Lenkiją, Latviją ir Estiją atvyko po kuopą – 150 karių. Parašiutininkai čia pasiliks iki šių metų pabaigos ar ir dar ilgiau.
Sveikindamas danų karius Aljanso jungtinės oro pajėgų vadavietės vadas, JAV karinių oro pajėgų generolas Frankas Gorencas trečiadienį pavadino istorine diena.
„Ši diena visiems dar kartą parodė NATO stiprybę ir vienybę“, – sakė generolas.
Be to, NATO pareigūnai, ypač amerikiečiai, kalba, kad Baltijos šalių gynyba artimiausioje ateityje gali būti dar labiau sustiprinta.
Dvi – geriau nei viena
Tokios pakilios kalbos apie vienybę verčia prisiminti, kad taip buvo ne visada.
Juk būtent Emario karinių oro pajėgų bazė prieš kelerius metus netikėtai pradėjo skelti nesutarimų žiežirbas tarp Lietuvos ir Estijos.
Apsišaudymas žodžiais kulminaciją buvo pasiekęs 2012–2013 metais.
Estams panorus, kad NATO oro policijos misija būtų vykdoma ir iš Emario bazės, Lietuva tam energingai prieštaravo.
NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų oficialūs asmenys į dviejų šalių ginčą nesikišo, o paklausti apie jį reaguodavo diplomatiškai santūriai.
Jie tvirtindavo, kad yra patenkinti iš Lietuvos vykdoma oro policijos misija, tačiau mandagiai pabrėždavo, esą reikia atsižvelgti į tai, jog būtina turėti ir atsarginių aerodromų.
Būtent todėl galbūt ateityje bus svarstomi ir estų pasiūlymai.
Tačiau oficialūs pareigūnai visuomet pabrėždavo, jog svarbiausia ne tai, iš kur vykdoma misija, o tai, kad ji būtų efektyvi.
Rusijai pradėjus atvirą agresiją prieš Ukrainą, okupavus ir aneksavus Krymą, ginčai ir nesutarimai baigėsi savaime.
Emario bazėje NATO dislokavo naikintuvus – keturis Danijos F-16 „Fighting Falcon“.
Lietuvos ambasadorius Estijoje Neilas Tankevičius sakė, kad dabar, kai Ukrainoje susiklostė tokia situacija, antros NATO bazės, skirtos Baltijos šalių oro policijos misijai, atidarymas tik sustiprins Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumą: „Oro policijos misija dabar galės funkcionuoti geriau, galės greičiau pasiekti bet kurį Baltijos šalių teritorijos tašką.
Galima konstatuoti, kad kuo daugiau Aljanso pajėgų bus Baltijos šalyse, tuo didesnis bus tų šalių saugumas.
Du oro uostai, iš kurių gali veikti oro policijos misija, yra daug geriau nei vienas“, – sakė N.Tankevičius.
Įsibrovėliai jau prisibijo
Ambasadorius atkreipė dėmesį į tai, kad, Jungtinių Valstijų kariškiams sustiprinus savo pajėgas Zokniuose ir naikintuvų skaičių nuo keturių padidinus iki dešimties, Aljanso oro erdvės pažeidimų ties Baltijos šalimis gerokai sumažėjo.
„Kai buvo sustiprinta oro policijos misija papildomais amerikiečių lėktuvais, o tai yra viešai pasakę ir kariškiai, pažeidimų iš kitų kaimyninių šalių faktiškai nebeliko.
Anksčiau dažnai susidurdavome su atvejais, kai Baltijos šalių oro erdvė vienaip ar kitaip būdavo pažeidžiama.
Dabar tokių įvykių sumažėjo“, – sakė ambasadorius.
Emario bazėje nusileidus Danijos orlaiviams, NATO oro policijos pajėgumai išaugo iki 12 naikintuvų.
Esant būtinybei danai žada, kad jiems į pagalbą atskristų dar du karo lėktuvai. O visa Baltijos šalių oro erdvė jau kontroliuojama iš dviejų taškų.
Dar verda statybos
Emario karinių oro pajėgų bazė įsikūrusi maždaug 40 km į pietvakarius nuo Estijos sostinės Talino.
Pasukus iš pagrindinio kelio, iki bazės per miškus veda siauras keliukas, juo nuolat zuja didžiuliai sunkvežimiai su statybinėmis medžiagomis.
Jokių rodyklių nėra, tik nuoroda į greta bazės esantį nedidelį Emario miestelį. Daugiau jokių ženklų, tačiau ir pasiklysti sunku. Kelias čia tik vienas.
Pavažiavus vos kelis kilometrus asfaltuotu miško keliu, galiausiai iš už posūkio atsiveria erdvi automobilių aikštelė, o greta jos – didžiulė aptverta teritorija.
Iš pirmo žvilgsnio ji net nepanaši į karinį objektą. Tik tvoros viršuje išraizgyta spygliuota viela sufleruoja, kad objektas itin svarbus.
Pirmiausia Emario bazėje į akis krinta modernūs šiuolaikiški įvažiavimo vartai su užtvarais ir iš žemės pakylančiais automobilių stabdymo mechanizmais. O už jų – statybos.
Bazėje vis dar energingai verda modernizavimo darbai.
Bazė kvepia dažais
Tačiau važiuojant gilyn darosi akivaizdu, kad Estija į Emario bazę įdėjo daug vilčių ir pinigų.
Visi pastatai čia perstatyti, įrengti nauji lėktuvų angarai, viskas dar nauja ir kvepia dažais.
Iš sovietinių laikų likęs vos vienas nenaudojamas pastatas plytomis užmūrytais langais.
Aerodromas šioje vietoje buvo įkurtas 1945 metais.
Nuo 1984-ųjų jame buvo dislokuotas sovietų Tartu sunkiųjų bombonešių aviacijos divizijos 321-asis jūrų aviacijos šturmo pulkas, ginkluotas 22 fronto bombonešiais Su-24.
Įdomu tai, kad 1987–1990 m. divizijai vadovavo Džocharas Dudajevas, vėliau tapęs pirmuoju per laisvus rinkimus išrinktu Čečėnijos prezidentu.
Pasipriešinimo rusų invazijai simboliu tapęs Dž.Dudajevas žuvo per Rusijos aviacijos antskrydį 1996 metais.
Beje, ironiška, kad tuomet Rusijos aviacijoje itin retai naudotas lazeriu valdomas bombas numetė tokie pat orlaiviai – Su-24.
1993 m. pabaigoje Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Estijos, Emario aerodromas buvo perduotas Estijai.
Nuo 1997 metų tai yra pagrindinė Estijos karinių oro pajėgų bazė.
Estijai tapus NATO nare bazė pradėta rekonstruoti. Emariui rekonstruoti NATO dar 2006 metais skyrė 30 milijonų eurų – tai trečdalis rekonstrukcijai reikalingos sumos. Likusius pinigus skyrė Estija.
Rekonstruojant bazę buvo atnaujinti visi pastatai, nutiestas naujas kilimo takas.
Jis buvo užbaigtas 2010 m. Tako ilgis – 2750 metrų, plotis – 45 metrai.
2011 metų rudenį, dar net neužbaigus rekonstrukcijos, NATO pripažino, kad bazė tinkama naudoti Aljanso reikmėms.
Šiandien Estija Emario karinių oro pajėgų bazę pristato kaip pačią moderniausią aviacijos bazę Baltijos šalyse.
Čia veikia visos navigacijos sistemos, įrengti angarai ir stovėjimo aikštelės orlaiviams. Bazėje teikiamos visos tokiais atvejais reikalingos paslaugos.
Pirmose gretose – danai
Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas majoras Riho Terrasas sakė, kad jo nenustebino, jog pirmieji į antrąją NATO oro policijos bazę Emaryje atvyko būtent Danijos kariai.
„Ši bazė prieš 25 metus buvo priešakinė sovietų bazė.
Jeigu būtų buvę nuspręsta atakuoti NATO, pirmieji lėktuvai būtų pakilę iš čia.
O Danijos karališkosios oro pajėgos būtų buvusios pirmose gynybos gretose.
Taip galėjo būti prieš 25 metus. Šiuo metu danai vėl pirmose gynybos gretose, tik jau rekonstruotoje bazėje Emaryje.
Danijos pajėgos toliau dirbą tą patį darbą“, – sakė generolas majoras.
Danija NATO oro policijos misijoje jau yra dalyvavusi keturis kartus – 2004 m. (nuo liepos iki spalio), 2009 m. (nuo vasario iki gegužės), 2011 m. (nuo rugsėjo iki 2012 m. sausio 4 d.) ir 2013 m. (nuo sausio iki balandžio mėnesio pabaigos).
Danai buvo antrieji (pirmieji – belgai), po Baltijos šalių priėmimo į NATO dalyvavę oro policijos misijoje.
Populiariausias orlaivis
Visus kartus į Zoknius dalyvauti NATO oro policijos misijoje danai atskrido naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.
Tai daugiafunkcė vienu varikliu varoma kovos mašina, sukurta JAV. Pirmą kartą į orą šis lėktuvas pakilo 1974 m. pradžioje.
Dėl universalumo, manevringumo ir gana nedidelės kainos naikintuvas F-16 yra tarp populiariausių karo orlaivių.
Jų jau yra pagaminta per 4,5 tūkst. Lėktuvą įsigijusios ir juo savo karines oro pajėgas apginklavusios mažiausiai 25 šalys.
Likus maždaug mėnesiui iki oficialaus dislokavimo du Danijos naikintuvai F-16 jau buvo nusileidę Emaryje.
Jų pilotai atliko navigacijos ir susipažinimo su padėtimi misiją ir įdėmiai apžiūrėjo bazę bei jos infrastruktūrą. Tai buvo pirmieji kada nors Estijoje nutūpę Danijos karo orlaiviai.
Laisvalaikiu – sportas ir išvykos
Neoficialiai kalbama, kad, estams panorus Emarį paversti antrąja oro policijos misijos baze, ji buvo siūloma kelioms šalims.
Tačiau partneriai mandagiai atsisakė. Tarp atsisakymo priežasčių buvo minima ir esą labai gyvenimiška priežastis – čia nėra ką veikti laisvalaikiu.
Zokniuose tarnaujantys NATO kariai laisvu nuo tarnybos metu nesunkiai gali atsidurti Šiauliuose, kur veikia klubai, prekybos centrai.
O Emario bazė įrengta tarp miškų, artimiausias didesnis miestas – Talinas, bet jis už 40 kilometrų.
Esą ši aplinkybė kurį laiką prisidėjo prie to, kad estai į savo bazę iki šiol vis negalėdavo prisivilioti užsienio kariškių.
Ar šiose kalbose yra nors kiek tiesos, nežinia.
Tačiau reklamuodami savo bazę estai akcentuoja, kad čia puikios gyvenimo sąlygos.
Bazėje apsistojusiems kariškiams siūlomi vienviečiai ir dviviečiai kambariai su interneto ryšiu ir palydovine televizija visiškai naujuose pastatuose. Čia pat didžiulė valgykla, vienu metu galinti pamaitinti iki 700 žmonių.
Sportuojantiems kariškiams įrengti bėgimo takai, bėgioti galima ir greta bazės.
Čia įrengtas ir normalaus dydžio futbolo stadionas, greta esančiuose miškuose gali treniruotis orientavimosi sporto entuziastai, gali būti rengiamos šaudymo varžybos.
Golfo mėgėjams tektų pavažiuoti 15 km iki artimiausio golfo centro.
Tiesa, didmiesčių arčiau bazės pritraukti, žinoma, nepavyko.
Talinas taip ir liko už kelių dešimčių kilometrų. Vis dėlto Estijos premjeras T.Rõivasas Danijos karius jau paragino jame apsilankyti.
Daugiau laisvo laiko turintiems kariams siūloma apsilankyti ir kitose vaizdingose Estijos vietose – taip pat ir Saremos salose.
Susipynusi danų ir estų istorija
Istoriškai danų kariai Estijos teritorijoje lankosi ne pirmą kartą. Prieš šešis šimtus metų dalis dabartinės Estijos teritorijos buvo vasalinė Danijos valstybė.
Danija Estija buvo susidomėjusi dar Knuto IV Šventojo (1040–1086) laikais. 1206 m. danai išsilaipino Saremos saloje, pastatė ten tvirtovę, tačiau ji buvo sugriauta.
Nuo 1219 iki 1346 m. dabartinėje Šiaurės Estijos teritorijoje egzistavusi valstybė vadinama Danijos Estija arba Estijos kunigaikštyste.
Šios kunigaikštystės įkūrimas buvo kryžiaus žygių dalis. Romos popiežius buvo suteikęs Danijos monarchams visišką laisvę kolonizuoti pagonių žemes.
1219 m. danai išsilaipino šiaurinėje Estijoje, ten, kur dabar yra Talinas. Šioje vietoje danų pajėgos susirėmė su vietos pagonimis.
Pasak legendos, būtent šio mūšio metu iš dangaus pasirodė Danijos vėliava, tapusi visų Skandinavijos vėliavų prototipu.
Beje, mažasis Talino herbas atrodo taip pat, kaip ir Danijos vėliava, o didžiajame Talino herbe yra trys liūtai, panašūs į tuos, kurie yra ir Danijos herbe.
Kunigaikštystę vargino kovos su kaimynais ir sukilimai. Galiausiai 1346 m. Danija pardavė Livonijos ordinui Estiją už 19 tūkstančių Kelno markių.
