Ta proga pasaulio žiniasklaidoje pasirodė mokyklinių pietų nuotraukos iš kitų žemynų. Iš jų matyti, kaip skirtingai pietauja pasaulio vaikai.
Malio sostinės Bamako moksleiviai per pertrauką skanauja ne visai švariai atrodančių spurgų. Tačiau šioje šalyje daugelis vaikų per pietus eina namo tam, kad galėtų papietauti su savo šeimomis. Paskui jie grįžta į mokyklą.
Argentinoje šeima – taip pat labai svarbus dalykas. Čia vaikai gali tikėtis, kad juos pavalgydins gatvės gale gyvenantis artimasis, kadangi šioje šalyje giminingos šeimos daniausiai gyvena arti viena kitos. Tokiems pietums mokyklos taip pat yra isškyrusips laiko – pamokos vyksta dviem keturių valandų pamainomis – iki ir po pietų.
Singapūre itin vertinamas sveikas maistas. Šioje nedidelėje šalyje daug dėmesio skiriama mokyti vaikus valgyti įvairų sveiką maistą, o kai kurių mokyklų direktoriai net rengia valgyklos meniu planus pusmečiui į priekį.
Šalimais esančioje Indonezijoje ne visi mokiniai gali atsinešti naminio maisto į mokyklas, tad daugelis vaikų maistą perką mokyklų kavinėse ar iš gatvės prekeivių. Vienas blynelis gatvėje ten kainuoja maždaug vieną JAV centą.
Tuo tarpu prancūzai renkasi - valgyti lašišą ar lydeką. Šioje šalyje mokykliniai pietūs yra kone meno forma.
Pakistano moksleiviai mokykloje dažniausiai stiprinasi iš namų atsineštais pietumis. Mokyklų direktoriai tvirtina, kad stengiasi įtikinti tėvus vaikus maitinti sveikai, jei tik pamato, kad moksleivis atsinešė nesveiko maisto.
Tačiau daugelis mokyklinių pietų iš viso pasaulio visgi atrodo subalansuoti ir gana sveiki. Didžiuma pasaulio šalių vaikams stengiasi patiekti ir liesos mėsos, ir daržovių, ir vaisių. Tiesa, daugelis mokyklų vaikų specialiai nemaitina, tad moksleiviai maisto turi atsinešti su savimi.
Parengė Liucija Lenkauskaitė
