Šiuo atveju Pietų Londono Lambeto rajone vergvaldžiai buvo du indų kilmės britai – Aravindanas Balakrishnanas ir jo žmona Chanda.
Abu ultrakairieji Stalino ir Mao sekėjai vergėmis pavertė dvi savo politinės sektos nares – 57 metų airę Josephine Herivel ir 69erių malaizietę Aishą Wahab.
Trečioji moteris – 30-metė londonietė Rosie Davies visą savo gyvenimą prabuvo „draugo Bala“ ir jo sutuoktinės paspęstose vergovės pinklėse.
R.Davies motina Sian Davies priklausė tai pačiai maoistų sektai, bet bemaž prieš tris dešimtmečius mirė mįslingomis aplinkybėmis ir vergvaldžiams paliko savo kūdikį.
Dabar pensinį amžių perkopusių Balakrishnanų laukia teismas, o jei jie bus pripažinti kaltais, – kalėjimas iki gyvos galvos.
Šalyje – šimtai vergų
Tiek Skotland Jardas, tiek nevyriausybinių organizacijų atstovai pripažįsta, kad Lambeto byla – išskirtinė. Net 30 metų trukusi vergystė – itin retas atvejis.
Tačiau pats „šiuolaikinių vergų“ fenomenas, kad ir koks atgrasus jis būtų, ekspertų Jungtinėje Karalystėje nė kiek nestebina.
Nes prekyba žmonėmis – tai klestintis, gerai organizuotas ir itin pelningas tarptautinis kriminalinis verslas.
Jame kasmet sukasi apie 30 milijardų dolerių. Juo dažniausiai užsiima tos pačios nusikalstamos grupuotės, kurios prekiauja narkotikais ir ginklais.
Vergais Jungtinėje Karalystėje kasmet tampa šimtai, o gal net tūkstančiai vaikų, paauglių, moterų ir vyrų. Pasaulyje šie skaičiai yra šimteriopai didesni.
Šią savaitę Vidaus reikalų ministerija (VRM) pateikė oficialius skaičius: per 2010–2013 metus policija užregistravo 336 atvejus, kai aukos nedviprasmiškai pateko į vergų kategoriją.
Tik ledkalnio viršūnė
Prekybos vergais centru yra tapęs Londonas – 170 bylų buvo tiriama būtent Jungtinės Karalystės sostinėje. 88 vergystės atvejai ištirti Škotijoje. Tiek Londone, tiek Edinburge policija turi specialius padalinius, kurie specializuojasi būtent moderniosios vergystės srityje.
„Šie skaičiai, deja, tik ledkalnio viršūnė. Realus problemos mastas dešimtis kartų didesnis. Policijos statistika dažnai užfiksuoja tik patį sunkiausią nusikaltimą prieš konkretų asmenį.
Todėl patirta lytinė prievarta ar sunkus kūno sužalojimas įgyja prioritetą prieš akivaizdų faktą, kad auka tuo pat metu dar buvo ir vergė ar vergas. Be to, akivaizdu, kad didžioji problemos dalis yra paslėpta: ji net nepatenka į policijos radarus.
Kodėl? Todėl, kad žmonių prekyba užsiimantys vergvaldžiai yra psichologiškai apdoroję savo aukas: 9 iš 10 niekuomet nesikreipia į policiją, nes jos bijo“, – sakė vienas Mančesteryje įsikūrusios kovos su vergyste organizacijos „Hope for Justice“ vadovų Allanas Doherty.
„Hope for Justice“ duomenimis, į Jungtinę Karalystę šiuolaikiniai vergai vežami iš viso pasaulio. 2012-aisiais populiariausi maršrutai driekėsi iš Nigerijos, Vietnamo, Rumunijos, Vengrijos ir Lenkijos. Daugelis aukų atvežamos sukūrus joms fiktyvią tapatybę.
Pelną duoda vergės
Tačiau klaidinga manyti, kad vergais tampa vien tik užsieniečiai: tarp 2012-aisiais iš prekeivių žmonėmis išvaduotų aukų – net 86 Jungtinės Karalystės pilietės ir piliečiai.
Klasikinėje vergais iš Afrikos prekybos epochoje, kuri Britų imperijoje buvo uždrausta dar 1807 metais, vyrai buvo labiau vertinami nei moterys.
Šiuolaikinėje vergų rinkoje viskas atvirkščiai – moterys turi didesnę paklausą.
Nenuostabu – naujiesiems vergvaldžiams sekso vergės kur kas pelningesnės: jos vos per mėnesį gali sukrauti keliolika tūkstančių svarų sterlingų grynojo pelno. Joks juodadarbis vergas vyras tiek pinigų neuždirbs.
Todėl Jungtinėje Karalystėje net 55 proc. perkamų ir parduodamų žmonių sudaro būtent moterys. Pernai britų teisėsauga sugebėjo suimti nusikalstamos grupuotės iš Nigerijos gyvąjį siuntinį: 186 šios šalies piliečius. Net 160 jų – moterys ir merginos. Iš jų kas ketvirta – nepilnametė.
Pardavinėja ir vaikus
Teisėsauga yra užfiksavusi atvejų, kad į lytinę vergystę pateko vos trejų metų mergaitė.
Asocialioje šeimoje augusiai britei Emmai tebuvo 14-a, kai ją pardavė į sekso vergiją.
Tai padarė asmenys, kuriuos paauglė laikė savo vyresniaisiais draugais. 5 metus ji buvo vežiojama po įvairius Europos miestus, iš vieno viešnamio į kitą.
Emmos išnaudojimas buvo brutalus: mergina rašė dienoraštį, kuriame žymėjosi, kiek vyrų ji per prievartą turėdavusi aptarnauti per dieną. Vieną dieną Emma užrašė: 117 klientų. Merginai buvo jau 19-a, kai baigėsi jos košmaras: iš prostitucijos ją ištraukė ir psichologinę pagalbą suteikė „Hope for Justice“ organizacijos savanoriai.
Dirbo tik už valgį
Kita organizacijos išvaduota auka – bulgaras Pavelas. Vergu jis tapo 2011-aisiais: kriminalinė grupuotė pažadėjo jam gerai mokamą darbą automobilių plovykloje ir nupirko bilietą į Angliją.
Vos atvykęs vyriškis sužinojo apie „skolą“: už bilietą, nakvynę ant čiužinio kartu su kitais juodadarbiais ir darbo vietos suradimą teks brangiai susimokėti. Pavelas dirbo 7 dienas per savaitę vien už valgį.
Jokios algos jis nematė dvejus metus. Bet koks bandymas paprieštarauti baigdavosi mušimu ir grasinimais.
Pavelui buvo nuolat teigiama, kad jokia policija jam nepadės, nes grupuotė „gerai sutaria su anglų policija“. Prie korumpuotos policijos Bulgarijoje pripratęs vyriškis tokiu teiginiu ilgai tikėjo.
„Dabar man gėda apie tai kalbėti, tebejaučiu pažeminimą. Sunku aprašyti tą jausmą. Iš tavęs išsiurbiamas pasitikėjimas savimi ir savigarba, esi priverčiamas jaustis ne žmogumi, o viso labo daiktu.
Buvau labai naivus ir kvailas tikėdamas jų kalbomis apie anglų policijos korupciją“, – prisipažino buvęs vergas, vis dėlto radęs jėgų pabėgti nuo išnaudotojų ir kreipęsis į policiją.
Grandinės, bet ne geležinės
Nors prekybą žmonėmis draudžia įstatymas, iki šiol Jungtinės Karalystės kriminalinėje teisėje egzistuoja daugybė skylių, leidžiančių organizuotai kriminalinei mafijai sausai išlipti iš itin drumzlino vandens.
Bene efektyviausias modernių vergvaldžių (ir jų gerai apmokamų advokatų) gynybinis koziris tais retais atvejais, kai jų bylos pasiekia teismą, yra teiginys: „Kokia čia vergovė? Juk tų žmonių niekas nelaikė prirakinęs grandinėmis.“
Iš tikrųjų pagal galiojančius įstatymus itin sunku įrodyti, kad emocinė prievarta ir ilgametis psichologinis aukų apdorojimas surakina jas bene stipriau nei geležinės grandinės.
Pagaliau griežtins bausmes
Tačiau jau šiemet padėtis pasikeis. Ir anaiptol ne vergvaldžių naudai. Vidaus reikalų sekretorės konservatorės Theresos May iniciatyva Jungtinė Karalystė taps pirmąja Europos valstybe, kurioje bus priimtas specifinis Šiuolaikinės vergovės aktas.
Maža to, nuo šių metų vasario šalies VRM netgi yra įkurta speciali valstybinė pareigybė – viceministras kovai su šiuolaikine vergyste ir organizuotu nusikalstamumu. Šis postas atiteko vienai iš kylančių Konservatorių partijos žvaigždžių – 44-erių parlamentarei Karen Bradley.
„Darysime viską, kas yra vyriausybės galioje, kad sutryptume šį blogį. Naujasis įstatymas pirmiausia garantuos vergystės aukų apsaugą. O antras kertinis dalykas – pirmą kartą bus įvesta norma, kuria už prekybą žmonėmis grės kalėjimas iki gyvos galvos“, – sakė K.Bradley.
Stengiasi pralaužti ledus
Svarbiausiu įstatymo kalviu tapo visų trijų pagrindinių britų politinių partijų gerbiamas leiboristų parlamentaras Frankas Fieldas, vadovaujantis specialiai sudarytam komitetui.
„Norime gero ir efektyvaus įstatymo, kuris pralaužtų ledus. Jis ne tik turės įtakos teisinei praktikai Jungtinėje Karalystėje, bet ir prisidės prie kovos su šiuolaikine vergove visoje planetoje. Pasaulis žiūri į mus: turime priimti teisingą įstatymą“, – teigė F.Fieldas.
Bendruomenių ir Lordų Rūmuose Vestminsteryje iki mūsų dienų pripažįstama, kad vienas iškiliausiu Parlamento pasaulinių laimėjimų buvo XIX amžiaus pradžioje kilusi politinė kampanija, sugebėjusi uždrausti tarptautinę prekybą vergais.
„Mes negalime išduoti šio paveldo. Negalime nuvilti ir dabartinių vergovės aukų“, – konstatavo F.Fieldas, kuriam asmeninis autoritetas yra legendinis britų parlamentaras, kovotojas su vergove Williamas Wilberforce’as, gyvenęs prieš du amžius.
2012-aisiais Jungtinėje Karalystėje buvo teisiama vos 113 asmenų, susijusių su organizuota prekyba žmonėmis. Priėmus naują Šiuolaikinės vergovės įstatymą tokių teisiamųjų skaičius Londono ir kitų miestų teismo salėse turėtų išaugti keliolika kartų.
Dabar ne Romos imperijos arba Egipto faraonų laikai. Tad tokie senoviniai reiškiniai kaip vergovė turėtų būti išnykę. Ir nors vergai oficialiai neegzistuoja, vergija klesti net civilizuotose šalyse.
Kuriamas ištisas apsaugos tinklas
Naujoji teisinė bazė turėtų sukurti apsaugos tinklą vergais tapusiems žmonėms.
Nesvarbu, koks jų imigracinis ar teisinis statusas, policija ir valstybės agentūros privalės į juos žvelgti kaip į nukentėjusiuosius. Aukoms bus teikiama teisinė, medicininė, psichologinė, edukacinė pagalba.
Vergais pripažinti asmenys nebus teisiami už nesmurtinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdami beteisiai žaisliukai nusikaltėlių rankose. Aukoms, sutikusioms liudyti prieš savo skriaudikus, negrės joks deportavimas.
Tuo pat metu nusikaltėlių grupės ar pavieniai vergvaldžiai bus teisiami pagal šešias naujas kategorijas: bausmės didės už visas nusikalstamas veikas, bet ypač griežtai bus baudžiama už prekybą nepilnamečiais ir už jų ekonominį ar lytinį išnaudojimą.
Bus sugriežtinti reikalavimai visoms britų ir užsienio kompanijoms: pavyzdžiui, didžiosios tarptautinės korporacijos, norinčios prekiauti Londono akcijų biržoje, privalės kasmet pateikti rašytines ataskaitas ir jose išdėstyti, kokių konkrečių priemonių ėmėsi siekdamos panaikinti vergovę ar vaikų išnaudojimą joms žaliavas tiekiančiose Afrikos, Azijos ar Lotynų Amerikos valstybėse.
