Klystama, kai didžiosios valstybės vertinamos kaip neracionalios veikėjos.
JAV, Rusijos ir kitų galingiausių šalių politinis elitas turi aiškius geopolitinius vertinimus, kada ir kokių veiksmų būtina imtis norint išlaikyti ar padidinti valstybės galią.
Problemų iškyla, kai Vakarų ir kitų kultūrų žmonės mėgina susikalbėti ir suprasti vieni kitus. Mat vakariečių psichologijoje užkoduota baimė sudėtingas dilemas aiškintis racionaliai.
Liberalumo plėtra sustojo
Rytų šalyse – Indijoje, Kinijoje – net laikas yra suvokiamas kitaip nei Vakaruose. Jis nėra apibrėžtas tiksliais parametrais, tad indas ramiai laukia traukinio net kelias dienas, o mes nervinamės, jei autobusas vėluoja penkias minutes.
Kinija savo geopolitinę strategiją planuoja 50, kai kuriais atvejais – 100 metų į priekį.
Pusiau juokais netgi teigiama, kad Pekinui neteks kariauti norint užimti kaimynines šalis, – ten sparčiai auganti kinų mažuma netolimoje ateityje tiesiog taps dauguma.
Vis dėlto Vakarų šalys bando suprasti kultūros požiūriu kitokias valstybes remdamosi vien savo patirtimi, o atsižvelgti į „nesuprantamų šalių“ specifiką pamiršta.
Juk pasaulio istorija nuo XX amžiaus pabaigos rodo, kad Vakarų pasaulis save laiko valstybių raidos pavyzdžiu.
Dar neseniai tikėtasi, kad liberali demokratija išplis po visą pasaulį.
Tačiau taip neįvyko – ties Baltijos ir buvusiomis Varšuvos sutarties šalimis ši plėtra ir pasibaigė. Kinija, Rusija, Indija, Pakistanas, Kazachstanas ar Artimųjų Rytų valstybės pasaulį suvokia kitaip.
Šis suvokimas priklauso nuo istorinių aplinkybių, gyventojų išsilavinimo, sąmoningumo, teritorijos dydžio, etninio vienalytiškumo, priklausomybės nuo kaimyninių šalių.
Žiedais pagrįsta strategija
Kiekviena valstybė ir jos elitas sprendžia individualias problemas, būdingas tik unikaliai jos situacijai. Tokiame kontekste Vakarų siekis visiems pritaikyti vienodą liberalios demokratijos ir kapitalistinės ekonomikos modelį yra utopija – juk gyvename realiame pasaulyje.
Pasaulio politikoje visos galingiausios valstybės turi ilgalaikius planus, pagrįstus geopolitika.
Danas mokslininkas Ole Weveris XX amžiaus pabaigoje pateikė naujųjų imperijų organizavimo struktūrą.
Ji pagrįsta koncentriniais apskritimais, kai imperijos centro įtaka stipriausia zonose, esančiose arčiausiai centrinio branduolio taško.
Būtent Rusijos geopolitinę strategiją analizuoja profesorius Egidijus Motieka.
Geopolitikos ekspertas pažymi, kad dar nuo Sovietų Sąjungos laikų Maskva vykdo būtent tokią koncentrinių apskritimų principu pagrįstą geopolitiką.
Tik XXI amžiuje ji papildyta energetinės įtakos didinimo ir modernaus informacinio karo dimensijomis.
Koncentriniai apskritimai gerai parodo tam tikrų valstybių poziciją centro atžvilgiu, nes kaimyninės šalys yra priskiriamos zonai, kuri gali būti įtraukiama į imperijos įtakos zoną. Kuo šalis toliau nuo imperijos centro, tuo, pasak suomio profesoriaus Pami Aalto, mažesnę ji patiria „magnetinės traukos galią“.
Profesorius E.Motieka Rusijos atveju išskiria šešis koncentrinius žiedus. Pirmieji 2 apskritimai yra Rusijos centras.
Ukrainos ir Gruzijos svarba
Pirmasis – Sankt Peterburgo ir Maskvos ašis, kuri apima šerdinę Rusijos teritoriją.
Antrasis žiedas apima rusų žemes iki Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos šiaurės vakaruose ir iki Šiaurės Kaukazo pietuose. Šiose teritorijose vyrauja rusai.
Trečiajam žiedui priskiriamos Rusijos autonominės respublikos, kuriose Maskva yra įtvirtinusi savo kontrolę, bet nelaiko jų „tikrąja Rusija“.
Ši zona apima Šiaurės Kaukazo respublikas ir yra vertinama kaip gana problemiška ir nepatikima.
Akivaizdu, kad Rusija, siekdama užtikrinti bent minimalų geopolitinį šalies saugumą, privalo išlaikyti visišką šių trijų zonų kontrolę.
Savo ruožtu naujosios Rusijos ideologas Aleksandras Duginas pažymi: kad gyvuotų jo šlovinama Eurazijos imperija, labai svarbu išlaikyti įtaką Nepriklausomų valstybių sandraugai.
Būtent NVS ir Gruzija su Ukraina sudaro ketvirtąjį žiedą. Ypač svarbios Gruzija ir Ukraina.
Mat ši Rusijos gynybinė zona yra išskirtinės geopolitinės svarbos užtikrinant šalies gynybą nuo JAV ir jas remiančių Vakarų šalių. Rusija itin baiminasi galimybės, kad Ukraina ir Gruzija gali tapti NATO narėmis.
Pasak E.Motiekos, penktajam žiedui priskirtini Rusijos formuojami geopolitiniai pleištai, kurie padeda išlaikyti įtaką Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai.
Dėl to Kaliningradas, Padniestrė, Pietų Osetija, Abchazija ir Krymas Rusijai svarbūs kaip atspirties taškai, kuriuos galima panaudoti pagal poreikį – ginantis, puolant ir įtakos sklaidai į kaimynines šalis.
Išlaikyti įtaką nelengva
Akivaizdu, kad naujausias atvejis – krizė Ukrainoje – tik darsyk patvirtina, kaip nuosekliai Maskva vykdo savo geopolitinę strategiją. Krymas tapo naujausiu pleištu, ypač svarbiu dėl Rusijos karinio laivyno bazės Sevastopolyje.
Rusijai Ukraina dėl savo dydžio, galios parametrų ir istorinės Kijevo Rusios svarbos yra vieta, iš kurios prezidentas Vladimiras Putinas neturi teisės atsitraukti ar rodyti savo silpnumo.
Geopolitinė Ukrainos netektis reikštų, kad reikia atsisakyti prezidento ideologo A.Dugino apibrėžto tikslo – Eurazijos imperijos sukūrimo.
Galiausiai šeštasis koncentrinis žiedas, kuriam priklauso Lietuva, Latvija ir Estija, – tai valstybės, kurios jau yra įsitvirtinusios Vakarų pasaulyje.
Rusija tai, tiesa, pripažįsta, tačiau šias šalis vis tiek laiko „artimojo užsienio“ zona.
Čia Maskvos įtaką siekiama išlaikyti bent iš dalies – ypač kultūrinę ir ekonominę.
Šiai zonai galima priskirti slaviškas šalis, kurios priklausė Sovietų Sąjungos dominuojamai Varšuvos sutarčiai, – Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Bulgariją, Serbiją.
Žinoma, Lenkijos ir Baltijos šalių pavyzdys rodo, kad šeštajame žiede Rusijai išlaikyti įtaką yra nelengva.
Vis dėlto jam priklausančių šalių ekonomika labai priklausoma nuo Rusijos ir tai jai labai padeda.
Statomas naujas galios polius
Būtent pasaulinės Rusijos galybės atkūrimas ir naujos imperijos, kaip atsvaros Vakarams, sukūrimas yra esminis V.Putino ir jį palaikančio šalies elito tikslas.
Dėl to būtina aiškiai suprasti, kad JAV ir jas remiančios Vakarų šalys yra Rusijos geopolitinės priešininkės, su kuriomis aktyviai kovojama dėl įtakos pasaulyje.
Karas jau vyksta, tik daugiausia informacinėje erdvėje.
Todėl pasaulyje vėl formuojasi nauji galios poliai.
Vakarų polius apima JAV, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Prancūziją, kitas NATO šalis, Japoniją, Australiją, Pakistaną.
Į kitą galios polių patenka Rusija, Kinija, Indija, Iranas, Venesuela, galbūt Argentina ir Brazilija.
Rusija aktyviai siekia, kad pasaulis pasikeistų, kad greta JAV atsirastų naujų galios centrų. Jie taptų atsvara JAV dominavimui pasaulyje ir leistų Rusijai bei kitoms šalims efektyviau ginti savo interesus ir didinti savo geopolitinę įtaką.
Tai patvirtina ir planai dėl naujų Rusijos karinių bazių steigimo įvairiuose žemynuose esančiose šalyse: Argentinoje, Kuboje, Venesueloje, Nikaragvoje, Vietname, Seišelių salose, Singapūre.
Intensyvus bendradarbiavimas ginklų prekyboje su Kinija ir Indija, kurios yra svarbiausios rusiškų ginklų pirkėjos, taip pat rodo šių šalių siekį tapti svarbiu galios junginiu tarptautinėje sistemoje.
Pasaulio galingųjų karinės išlaidos
Rusijos ir JAV geopolitiniai žaidimai įmanomi tik todėl, kad Rusija, kaip ir Vakarų valstybės, turi branduolinį ginklą, nors strateginiu požiūriu ir nusileidžia Vakarams.
Jungtinių Amerikos Valstijų karinės išlaidos 2013 metais, net jas jau sumažinus, siekia 640 mlrd. JAV dolerių (3,8 proc. BVP) ir beveik 8 kartus lenkia didžiausias istorijoje Rusijos karines išlaidas. Jos sudaro tik 87,8 mlrd. JAV dolerių (4,1 proc. BVP).
JAV karinės išlaidos yra didžiausios pasaulyje ir sudaro daugiau nei trečdalį – 36,6 proc. – pasaulinių karinių išlaidų. Antroje vietoje – Kinija, ji gynybai išleidžia 188 mlrd. JAV dolerių. Rusija žengia tik trečioje vietoje – karinės išlaidos čia sudaro vos 5 proc. karinių išlaidų pasaulyje.
Palyginti nesunku – antai JAV sąjungininkė Saudo Arabija yra 4 vietoje (67 mlrd. JAV dolerių), bet gynybai skiria net 9,3 proc. BVP.
Toliau – sąjungininkės Europos Sąjungoje ir NATO: Prancūzija (5 vieta, 61,2 mlrd. JAV dolerių, 2,2 proc. BVP), Jungtinė Karalystė (6 vieta, 57,9 mlrd. JAV dolerių, 2,3 proc. BVP) ir Vokietija (7 vieta, 48,4 mlrd. JAV dolerių, 1,4 proc. BVP).
Kartu sudėjus pastarųjų trijų Bendrijos šalių karines išlaidas Rusijos gynybos biudžetą jos lenkia beveik dvigubai. Vadinasi, didžiosios Vakarų šalys kartu pagal galios parametrus gerokai lenkia Rusiją ir potencialias jos sąjungininkes.
