Praėjusį šeštadienį vėlai vakare Berlyno Tėgelio oro uoste nusileido lėktuvas iš Donecko, kuriame buvo septyni Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai.
Grupę sudarė septyni europiečiai: trys karininkai iš Vokietijos ir jų vertėjas, po vieną karį iš Lenkijos, Danijos ir Čekijos, taip pat penki juos lydėję Ukrainos kariškiai.
Taip be nuostolių baigėsi trukusi įkaitų drama Slovjansko mieste. Stebėtojai daugiau kaip savaitę buvo atsidūrę prorusiškų sukilėlių rankose.
Laisvę jie atgavo ESBO bei Europos Tarybos padedami ir tiesiogiai įsikišus Kremliaus pasiuntiniui Vladimirui Lukinui.
Liko gyvi ir sveiki
Jų paleidimo sąlygų detalės nebuvo atskleistos. Tačiau vėliau V.Lukinas per spaudos konferenciją Donecke teigė, jog prorusiškų sukilėlių sprendimas „buvo motyvuotas humanitarinėmis priežastimis“.
Stebėtojus oro uoste pasitiko Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen.
Ji, kaip ir stebėtojų vardu kalbėjęs pulkininkas Axelis Schneideris, pareiškė esanti „kupina palengvėjimo“, kad ESBO misijos nariai „parskrido nenukentėję ir sveiki“.
Tačiau Vokietijos visuomenė kol kas gūžčioja pečiais ir garsiai ragina atsakyti į keletą klausimų.
Kodėl stebėtojai važiavo būtent į Slovjanską? Kokį vaidmenį konflikte vaidina ESBO? Kodėl grupės vadovas A.Schneideris taip mandagiai elgėsi su pagrobėjais? O ir apskritai – ką vokiečiai kariškiai veikia svečioje šalyje, ir dar tokiu įtampos kupinu metu?
Apkaltino šnipinėjimu NATO
Tiek Vokietijos gynybos ministerija, tiek Užsienio reikalų ministerija teigia, jog kelionės maršrutą rekomendavo ukrainiečiai, pasitarę su stebėtojais. Galutinį sprendimą priėmė misijos vadovas pulkininkas A.Schneideris.
Kodėl grupė žmonių, turinčių diplomatų statusą, nusprendė iš savo bazės Donecke važiuoti į Slovjanską, kuris tuo metu jau buvo žinomas kaip prorusiškų sukilėlių centras?
ESBO stebėtojai į regioną atvyko balandžio 21 d., o balandžio 25 d., vos įvažiavę į Slovjanską, jie tapo sukilėlių įkaitais.
Po dviejų dienų prorusiški separatistai surengė spaudos konferenciją, kurioje ESBO misijos nariai dalyvavo prižiūrimi ginkluotų sargybinių. Vienas inspektorius iš Švedijos buvo paleistas balandžio 27-ąją, nes serga cukriniu diabetu.
ESBO stebėtojai nedemonstravo esą kariškiai. Per spaudos konferenciją A.Schneideris patvirtino, jog jie vilkėjo civiliškais drabužiais. Kodėl jie vis dėlto turėjo karinių ženklų, kuriuos vėliau rodė Rusijos televizija, lieka neaišku.
Prorusiški maištininkai iš pradžių apkaltino ESBO stebėtojus, esą jie „NATO šnipai“, ir pažadėjo jų nepaleisti. Išimtis neva būtų taikoma apsikeitus belaisviais su ukrainiečiais, kurie suėmė kelis sukilėlius.
Donecko miesto meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas Rusijos televizijoms teigė, kad minimi ESBO nariai yra laikomi „NATO šalių žvalgybos karininkais“.
Bet jau netrukus V.Ponomariovo versija pasikeitė – ESBO stebėtojai „nėra įkaitai – jie yra mūsų svečiai“.
Už pagrobimą paspaudė ranką
Su europiečiais Slovjanske buvo elgiamasi tikrai „svetingai“. Patekę į nelaisvę stebėtojai pirmąsias valandas praleido rūsyje surištomis rankomis ir užrištomis akimis.
Apie tai savo šalies televizijai Donecke pasakojo Čekijos pulkininkas leitenantas Josefas Prerovsky.
„Tos pirmosios aštuonios valandos buvo blogiausios – pirmąsias dvi dienas praleidome rūsyje nuolat saugomi, lydimi netgi į tualetą“, – sakė jis.
Vėliau sukilėliai atrišo ESBO stebėtojams rankas ir leido judėti rūsyje.
Dar vėliau perkėlė į patogesnę šildomą patalpą, kurioje jie galėjo matyti dienos šviesą ir turėjo oro kondicionierių.
Tai spaudos konferencijoje patvirtino pulkininkas A.Schneideris. Stebimas ginkluotų separatistų pulkininkas taip pat teigė, kad jo niekas nelietė ir prieš grupės narius nebuvo panaudotas fizinis smurtas.
„Šio miesto meras mums suteikė savo apsaugą ir elgėsi su mumis kaip su savo svečiais“, – pabrėžė A.Schneideris priešais televizijos kameras ir netgi paspaudė jam ranką.
Įtampa padidėjo, kai Ukrainos kariuomenė pradėjo karinį puolimą Slovjansko prieigose, kurio vienas tikslų buvo priversti sukilėlius paleisti ESBO komandą.
Be to, buvo kalbama, kad Vokietija jau rengiasi įkaitų vadavimo operacijai – esą vokiečių agentai jau žvalgė sukilėlių teritorijas, o specialiosios pajėgos ruošiasi galimam šturmui.
„Paskutinės dvi naktys tikrai buvo sunkios, nes matėme, kaip klostosi padėtis. Kiekviena minutė išsitęsia“, – jau grįžęs į Berlyną pasakojo A.Schneideris.
Vykdė specialią misiją
Spaudos konferencijoje pulkininkas A.Schneideris pabrėžė, kad stebėtojai vykdė diplomatinę misiją, globojamą ESBO, ir kad nešnipinėjo NATO naudai, kaip teigia separatistai.
Tačiau dabar jau žinoma, kad trys Vokietijos kariškiai tarnauja bundesvero karinio tikrinimo užduočių centre.
Dienraščio „Suddeutsche Zeitung“ duomenimis, prie šio centro veikia ir slaptas Federalinės žvalgybos tarnybos BND filialas. Tačiau nė vienas kariškių oficialiai nedirbo nei šiame filiale, nei centro karinės žvalgybos pajėgose.
Taigi priekaištas, esą jie važiavo į Slovjanską šnipinėti, kaip ir nepagrįstas. Tačiau kokią užduotį vykdė kariškiai?
Anot A.Schneiderio, grupė į Slovjanską atvyko be ginklų ir griežtai laikėsi savo mandato pagal ESBO taisykles.
ESBO organizacijos atstovas spaudai Clausas Neukirchas vos prasidėjus įkaitų dramai sakė, kad Ukrainoje yra ir mažesnė, neginkluota ESBO karinio tikrinimo misija, kuri veikia vadovaudamasi ESBO direktyva.
Šis dokumentas („Vienos dokumentas 2011“), galiojantis bet kuriai iš 57 ESBO šalių, leidžia prašyti kitų šalių atstovų karinio patikrinimo – skaidrumo ir pasitikėjimo labui.
Remiantis šiuo dokumentu Ukrainoje iki šiol veikė penkios tarptautinės komandos po 8 karinius stebėtojus. Joms vadovauja vis kita ESBO narė: kovo mėnesį danai, vėliau lenkai, po to olandai ir galiausiai vokiečiai.
Pastaruoju metu Ukrainoje dirba 9 žmonių grupė, kuriai vadovauja kanadiečiai. Kiti jos nariai – iš Prancūzijos, Moldavijos, JAV ir pačios Ukrainos.
ESBO svetainėje misija nurodyta ties kuklia skiltimi „Įvairios ESBO veiklos formos Ukrainoje“. Paprastai kalbant, neginkluoti užsieniečiai važinėja po šalį ir stebi, fiksuoja įvykius, kurie gali grasinti taikai. Ką jiems realiai pavyksta pamatyti – jau kitas reikalas. Tačiau susidūrimas su ginkluotais sukilėliais akivaizdžiai parodė – Rytų Ukrainos įvykiai iš tiesų kelia grėsmę visai šaliai ir net Europai.
Įkaitus grobė profesionalai
Iš ESBO stebėtojų pranešimų galima spręsti, kad įkaitų pagrobimas nebuvo spontaniškas vietos sukilėlių veiksmas. Tokia ir karinių ekspertų nuomonė.
Vokietijos vyriausybė pirmadienį išplatino pranešimą, esą įkaitų paėmimas vyko „labai profesionaliai“ ir buvo planuotas iš anksto.
Vokietijos gynybos ministerija teigė, jog įkaitai, pagrobti puikiai parengtų jėgų, jau po pagrobimo buvo perduoti sukilėliams ir Donecko miesto meru pasiskelbusiam V.Ponomariovui.
Ar tos puikiai parengtos jėgos – Rusijos specialiųjų operacijų pajėgos, ar privačių bendrovių kariai, ekspertai nepatikslino.
Bene aštriausia diskusija tiek politinėje arenoje, tiek interneto forumuose dabar verda dėl įkaitų elgesio.
„Kodėl vokiečių karininkas dėkoja savo pagrobėjui, viešojoje spaudos konferencijoje paspausdamas jam ranką? Tai tikrai nedaro gero įspūdžio ir mūsų kariuomenei“, – piktinosi Krikščionių socialinės sąjungos pirmininkas Peteris Gauweileris.
Jam netruko atsakyti Gynybos ministerijos atstovai: įkaitų pagrobimo atveju svarbiausia išlikti gyvam ir išsaugoti savo bendražygius.
To mokomi visi vokiečių kariai ir karininkai. „Geras įspūdis“ šiuo atveju – šalutinis dalykas.
Atrodo, Vokietija nelinkusi klausytis priekaištų dar kartą. Iš įkaitų dramos vyriausybė padarė vieną išvadą: iki referendumo gegužės 25 d. Vokietija nebeketina daugiau siųsti ESBO karinių stebėtojų į Ukrainą.
Juos pakeis civiliai rinkimų stebėtojai, lydimi vairuotojų ir vertėjų.
