Hibridiniai karai ilgai vyko toli nuo mūsų. Kažkur Afrikoje, kur automatais „Kalašnikov“ ginkluoti nusikaltėliai plėšia prekybinius laivus ir įkaitais ima nekaltus žmones. Į šią kovą NATO metė profesionalius karius, kurie dabar tramdo įsisiautėjusius nusikaltėlius.
„Tai yra naujoji karybos fazė, apie kurią pasaulio mokslininkai kalba jau seniai. Iki šiol diskutuojama buvo apie įvykius Karibų jūroje ir Afrikoje, tačiau vargu ar kas tikėjo, kad hibridinis karas įvyks Europoje“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Deividas Šlekys.
Mokslininkas pabrėžė – pasaulio karyba šiuo metu patiria transformaciją, kurią turės patirti ir Lietuvos kariuomenė. Vis didesnę svarbą įgauna informacinė erdvė, todėl kariuomenės ir civilių santykis privalės keistis. Nes tinkami ėjimai informacinėje erdvėje tampa daug svarbesni nei manevravimas tankais.
Trūksta diskusijų apie karą
Lietuvos visuomenėje trūksta kokybiškų viešų diskusijų apie tai, kas yra karas ir kaip reikia kariauti. Šią problemą diskusijoje „Lietuvos gynybos transformacija naujų karo formų fone“ įvardijo karo teorijos tyrinėtojas D.Šlekys. Kitaip tariant, kol mūsų sąjungininkai NATO diskutuoja apie naujus iššūkius ir modernius būdus pasiekti tikslų, mes ginčijamės dėl konkrečių ginklų pavadinimų.
Pastarųjų metų konfliktai Afganistane, Irake, net Libijoje ir Sirijoje parodė, jog gynybos srityje vyksta transformacijos. Todėl svarbiau atnaujinti Lietuvos karinę doktriną ir pradėti diskusijas apie tai, kokią gynybą mes norime sukurti.
Pavyzdžiui, net XVIII amžiaus karybos filosofo Carlo von Clausewitzo idėjos šiuo metu aplimpa naujomis interpretacijomis. „Tarkime, Vakarų mokslininkas dabar diskutuoja, ar įmanoma Clausewitzo idėjas pritaikyti kibernetiniams karams“, – pavyzdį pateikė D.Šlekys.
Kibernetiniai karai yra strateginio ar operacinio lygmens? Tai ateitis ar jau praeitis? Ar įvykiai Ukrainoje yra ateities konflikto pavyzdys ar anomalija, dėl kurios neverta sukti galvos? Ar dronus pilotuojantys žmonės gali gauti tokius apdovanojimus, kaip ir fronto linijoje kovojantys kariai?
Apie tai šiuo metu diskutuoja NATO šalių mokslininkai ir karybos ekspertai. Tokios diskusijos apie karybos transformacijas ir naujus iššūkius turi vykti ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, kokias pamokas išmokome per Afganistano ginkluotą konfliktą, kuriame dalyvavo beveik visų Vakarų valstybių kariai?
Skina ne pergales, o sėkmę
Mokslininkas D.Šlekys pastebėjo neįprastą dalyką – po Afganistano konflikto iš karinės literatūros žodyno dingo žodis „pergalė“. Jį pakeitė žodis „sėkmė“. Tai, atrodo, filosofinė problema, tačiau Vilniaus universiteto dėstytojas sako, jog šis pokytis turi ir praktinį aspektą – parodė kokią reikšmę karyboje įgauna informacinė erdvė.
„Iš šios diskusijos kyla kita svarbi tema – kam siunčiama žinia apie sėkmę? Ar mes kalbame vietos Afganistano gyventojui, ar Talibano kovotojui, ar savo sąjungininkams tarptautinėje bendruomenėje“, – kalbėjo mokslininkas.
Jis pabrėžė, jog kiekvienai auditorijai reikia siųsti skirtingą žinią. Juk nukautų talibų skaičius gali atrodyti kaip sėkmė mūsų sąjungininkams, tačiau visiškai kitaip gali atrodyti Afganistano kaimelio gyventojui, kurio tautiečiai žuvo.
„Todėl šių laikų karininkų neužtenka gerai parengti fiziškai. Jie turi būti kompetentingi teisės, ekonomikos, antropologijos, kalbų, istorijos srityse, kiek įmanoma labiau suprasti vietinę kultūrą ar net kalbėti vietos kalba. Tarkime, gal jiems gali tekti spręsti tarpgentinius ginčus“, – aiškino D.Šlekys.
Visa tai rodo, kad karyboje vyksta svarbus pasikeitimas – kitos kariuomenės rūšys šiuo metu tarnauja informacinei erdvei.
Žinia – svarbiau nei kulka
Mokslininkas D.Šlekys sako, kad Lietuvos karinė doktrina buvo rengiama remiantis britiškąja tradicija. Tačiau britai pastaruoju metu smarkiai keičia savo požiūrį į karą ir kariuomenę, todėl tokias transformacijas turėtų patirti ir Lietuva.
Pavyzdžiui, mūsų karinėje doktrinoje manevravimas vis dar suprantamas kaip fizinis veiksmas. Tačiau britai šį požiūrį keičia.
„Manevras dabar suvokiamas supratimo lygmeniu. Kaip tu perduosi žinią tiems, kurie tavęs klausosi. Kaip tu įtikinsi savo auditoriją, kad buvo prasminga atlikti vieną ar kitą žygį ir kad ten buvo pasiekta pergalė ar sėkmė. Visa tai, ką tu darai fiziškai ant žemės, tampa mažiau svarbu, nei manevrai informacinėje erdvėje. Jeigu tu sugebėsi įtikinti, kad žygis buvo pergalingas, tai gali būti nebesvarbu, kad pridarei velniškai daug klaidų“, – apie besikeičiantį požiūrį į karybą kalbėjo D.Šlekys.
Šiuo metu kariuomenėms svarbiau yra atrasti savo auditorijos silpnąsias ir stipriąsias vietas, pateikti informaciją suprantamai ir įtikinti sėkme ar sprendimų legitimumu. Kitaip tariant, svarbiau, nei nukautų talibų skaičius, yra visuomenės požiūris į tai.
Mūsų sąjungininkų kariuomenės dirba būtent šia kryptimi.
Pavyzdžiui, aukščiausio lygio britų karininkai mokomi dirbti su informacija, ją pateikti ir apdoroti. Todėl tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“ ar „Twitter“ gali tapti strateginės reikšmės įrankiu.
„Į manevro sąvoką dabar yra įtraukiama ekonomika, teisė, antropologija ir kariniai argumentai. Įdomu, kaip tai atsilieps Lietuvos karinės doktrinos plėtojimui, nes mes tarsi esame pasiskolinę jų koncepciją“, – sakė karo teorijos tyrinėtojas.
Šios idėjos yra hibridinė karyba. Tai konvencinių ir nekonvencinių karo elementų mišinys. Tai toks karas, kai pergalei pasiekti derinami tankai ir teroristai su bombomis.
Neužtenka vien kariuomenės
Hibridinis karas iškelia ir kitą dilemą, kuri tapo ypač aktuali po įvykių Krymo pusiasalyje – sunku suprasti, kur vyksta tikras karas, o kur vykdoma nusikalstama veika.
Tarkime, kaip traktuoti Rusijos diversantus, okupavusius Krymo miestus, jie kariai ar kriminaliniais nusikaltėliai? Kaip juos reikėtų teisti ir bausti – pagal baudžiamąją teisę vienos valstybės mastu ar tarptautiniu?
Šie įvykiai Ukrainoje rodo, kad Rusijos strategai analizavo Vakarų mokslininkų darbus ir dabar pritaiko naujausias karybos koncepcijas ir idėjas. Ši šalis tapo pilkąja zona, kai nebeįmanoma pasakyti, ten vyksta karas ar tvyro taika.
„Sakyčiau, kad Rusija Ukrainoje pritaikė hibridinio karo modelį. Ji ne tik bando derinti konvencinius ir nekonvencinius elementus, bet ir žaidžia žaidimą, kuriame susipina valstybiniai ir kriminaliniai elementai“, – kalbėjo mokslininkas D.Šlekys.
Ši neįprasta tendencija pastebima ir literatūroje. Tekstuose apie šiuolaikinę karybą dabar analizuojami ne tik šalių konvenciniai pajėgumai, bet kriminalinės gaujos, narkotikų karteliai, teroristų grupuotės.
„Tu supranti, kad skaitai tekstą, kuriame rašoma iš karo istorijos, karo teorijos, sociologijos, kriminologijos, antropologijos perspektyvos. Ir tokių tekstų vis daugėjo. Tai yra signalas, kad požiūris į karą darosi platesnis, sunkiau aprėpiamas“, – kalbėjo D.Šlekys.
Tai reiškia, kad mūsų šalies gynybai neužtenka vien kariuomenės – reikia ir bendradarbiauti su kitomis institucijomis. Turi keistis Lietuvos požiūris į karybą, informacinę erdvę, kariuomenės ir civilių santykius.
