Rusijos prezidento Vladimiro Putino ištremti verslininkai Londone nesijaučia vieniši: ne vienas oligarchas yra prasitaręs apie rusiško stiliaus šventes, kuriose kalbama apie tėvynę, naftą ir, be abejo, patį V.Putiną. Vieni oligarchai – tylesni, paslaptingesni, kiti mėgaujasi savo prabanga ir linkę atverti širdį, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Rytai-Vakarai".
„Lietuvos rytas“ susitiko su Jevgenijumi Čičvarkinu – ko gero, ekscentriškiausiu Londone gyvenančiu rusų oligarchu. Kalbėjomės apie jo požiūrį į Rusijos vykdomą politiką ir naująjį verslą.
Spruko automobilio bagažinėje
J.Čičvarkinas iki atvykdamas į Londoną vadovavo vienai didžiausių Rusijos telekomunikacijų bendrovių „Euroset“. Jo istorija – tipiška.
Tereikia nepaklusti Kremliui ir turėsi rūpesčių. Užsitraukęs Rusijos teisėsaugos nemalonę, kadaise vienas turtingiausių šalies žmonių iš Maskvos pabėgo ne itin didingai – mašinos bagažinėje.
Supratęs, kad yra sekamas specialiųjų tarnybų, jis paprašė draugo nuvežti tiesiai į oro uostą. Kitą dieną paskui jį į Londoną išskrido jo žmona ir vaikai.
Oligarchas Londone ramybės nerado dar keletą metų – tiek laiko užtruko teismų procesai su Rusija, reikalaujančia jo ekstradicijos.
Taip pat jis buvo priverstas parduoti visas savo valdomas „Euroset“ akcijas ir susitaikyti su mįslinga motinos mirtimi Maskvoje – į laidotuves vyras nevyko bijodamas arešto. O jo verslo partneris Borisas Levinas kalėjime praleido 7 metus.
Įkūrė prabangią parduotuvę
Šiandien nelaimės, atrodo, jau praeityje: J.Čičvarkino turtas, britų spaudos spėjimais, vis dar siekia 150 milijonų svarų sterlingų (634 milijonai litų), o naujasis jo projektas – vyno parduotuvė – klesti.
„Hedonism“ aptarnauja į Londoną atvykstančius pasaulio turtinguosius.
Čia vyno butelis gali kainuoti net kelis šimtus tūkstančių svarų. Kai atvykau susitikti su Jevgenijumi, parduotuvėje mane pasitiko bent dvylika pardavėjų, tačiau nebuvo matyti nė vieno pirkėjo.
Į interviu Jevgenijus vėlavo beveik pusvalandį. Paskambinęs telefonu, jis užkimusiu balsu, sunkiai tardamas angliškus žodžius manęs atsiprašė: „Vakar buvo Tatjanos (parduotuvės vykdomoji direktorė. – Red.) gimtadienis, sunkus rytas, įstrigau spūstyje, labai atsiprašau.“
Pokalbio prisėdome prie vyno degustavimo stalo parduotuvės rūsyje. Jevgenijus dėl spalvingos aprangos ir jaunatviškos šukuosenos labiau priminė menininką nei oligarchą. Jis įsisuko į vilnonį apklotą ir vos girdimu balsu atsakinėjo į klausimus.
– Jums kilo idėja atidaryti parduotuvę, kai Londone negalėjote gauti mėgstamo retos rūšies vyno?
– Taip, nebuvo tobulos vyno parduotuvės su moderniu aptarnavimu. Paskambinus visoms geriausioms vyno parduotuvėms Londone paaiškėjo, kad norimo vyno turėsime laukti kelias savaites.
Dabar, praėjus keleriems metams, situacija rinkoje pasikeitė, tokios parduotuvės kaip „Harrods“, „Harvey Nichols“ ar „Robertson“ pagerino savo rūšinio vyno skyrius ir paslaugas.
Tinka ekscentriko įvaizdis
– Britų spauda dažnai piešia kiek ironišką jūsų įvaizdį. Viename straipsnių buvo rašoma, kad labiau mėgstate degtinę nei vyną.
– Rusų oligarchą supančioja merginos, jachtos, privatūs lėktuvai, pilys, matrioškos, balalaikos. Tai klišės. Degtinę geriu triskart per metus, kai šalta.
– Ar manote, kad griaunate oligarcho stereotipą?
– Ne, bet kai kurie bruožai man tinka. Pavyzdžiui, nesistengiau išmokti anglų kalbos.
Mano gramatika klaiki, stengiuosi angliškai nerašyti – bijau padaryti klaidų.
– Jūsų parduotuvė tviska prabanga, ko gero, prireikė nemažai investicijų. Kaip einasi verslas?
– Versle esame tik 20 mėnesių, dar esame labai maži. Tikimės proveržio kitąmet, taip pat turime agresyvų plėtros planą. Manau, kad kiti metai bus pelningi.
Kryme Rusija suklydo
– Kalbant apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą – kaip vertinate dabartinę situaciją?
– Yra keli dalykai, kurie mane be galo liūdina. Pirmiausia tai, kad protestuotojai Kijeve sugriovė taikaus protesto idėją.
Mano nuomone, kai kurie jų poelgiai buvo gana keisti.
Prieš mėnesį savo biure pastačiau Ukrainos vėliavą. Kita vertus, antirusiška Ukrainos politika pykdo rusakalbius šalies gyventojus.
– Ar norite pasakyti, kad iš dalies pritariate Rusijos vykdomai politikai?
– Ne, nepritariu. Be abejo, tai mūsų kraujyje – noras, kad Rusija būtų galingiausia ir stipriausia. Bet taip, kaip V.Putinas pasielgė, nėra šio amžiaus sprendimas. Jei šalis turtinga, ji gali savo teritoriją plėsti demokratiniu būdu. Be kraujo, be neteisėtų referendumų.
Truputį padirbėjus, pasiūlius Krymo gyventojams geresnį gyvenimą, būtų buvę galima prisijungti šį regioną be vargo, teisėtai, stebint Amerikos ir Europos atstovams.
Ukrainai nerūpėjo Krymas – regiono infrastruktūra sena, daug pensinio amžiaus žmonių.
– O V.Putinas prižadėjo padidinti pensijas iki Rusijos lygio...
– Be abejo, tuomet bus padidintos ir maisto, elektros bei dujų kainos. Liberali Ukrainos teisė bus pakeista į baisią rusišką.
Žmonės, kurie pasisakė už prisijungimą prie Rusijos, nesupranta, ką padarė. Tai savižudybė.
– Tačiau ar pati Rusija, jūsų manymu, pakels tokią ekonominę naštą?
– Krymas Rusijai – kaip šuniui penkta koja. Tačiau dar trys regionai seks paskui.
Gali okupuoti ir Lietuvą?
– Ar manote, kad V.Putinas įvykdys kitų Rytų Ukrainos regionų aneksiją?
– Be abejonės, dabar tik mirtis jį sustabdys. Suprantama, nuo šiol Rusijos ekonomika neaugs nė procentu, tik smuks žemyn. Kol kas tai nebus labai juntama, nes vis dar gaunama pinigų iš naftos ir dujų.
– O Rusijai taikomos sankcijos?
– Tai netikras referendumas, netikras Krymo karas ir netikros sankcijos. Europa turėtų suprasti, kad pats laikas liautis būti priklausomiems nuo Rusijos dujų, sutikti mokėti 30 proc. daugiau nei dabar ir eksportuoti naftą jūros keliu iš kitų valstybių. Kad ir kaip būtų, nemanau, kad tai įvyks.
– Ar manote, kad Lietuvai gresia realus pavojus?
– Kai V.Putinas pasiims geriausius pramoninius Ukrainos regionus ir pietinę pakrantę, ko gero, ateis Baltarusijos eilė. Juk rusų armija jau ten – jiems tereikia užsukti dujas, ir Baltarusija bus izoliuota.
Varginga šalis su dar vienu diktatoriumi... Kas žino, kas bus toliau... Osetija, Abchazija, o galbūt, mirus Kazachstano lyderiui, kurio sveikata jau pašlijusi, V.Putinas nuspręs gelbėti rusakalbius ten ir pasiimti į savo žinią naftos telkinius.
O gal V.Putinas norės prisijungti Kaliningradą ir tam prireiks jūsų šalies teritorijos.
– Ar manote, kad V.Putinas ryžtųsi tokiam žingsniui?
– Įsivaizduokite, atsibundate vieną rytą Vilniuje – 30 tūkstančių Rusijos karių yra įžengę į Lietuvą. Įsijungiate radiją ir televiziją – transliuojami rusiški kanalai.
Tiltai, oro uostai, traukinių stotys ir uostai okupuoti. Ir ką jūs darytumėte? Kariuomenė aprūpinta naujausia įranga, tai profesionalūs smogikai, kariavę Čečėnijoje.
Jūsų piliečiams bus pasiūlyta mokesčių lengvatų, galimybė dirbti Maskvoje – tik išmainykite lietuvišką pasą į rusišką. Manote, NATO ateis jūsų ginti? Ne. Sankcijos. Daug tuščių kalbų. Europa ir Amerika paskambins V.Putinui...
– Jūsų prognozės nėra pozityvios.
– V.Putinas yra apimtas paranojos. Jis mano, kad gali pakeisti pasaulio žemėlapį. Pabandė ir jam tai pavyko labai lengvai – ne tiek daug kraujo, jokių tikrų sankcijų. Kaip ir Adolfas Hitleris kadaise...
Šunsnukis, bet savas
– Apie ką kalba rusų oligarchai Londone? Ar jūsų draugų požiūris panašus į jūsų?
– Skirtingas, net labai skirtingas. Anksčiau buvome pasiskirstę į dvi stovyklas, dabar dauguma remia V.Putiną.
– Net ir tie, kurie buvo priversti bėgti nuo V.Putino režimo?
– Jie sako, jog V.Putinas šunsnukis, bet labai gerai, kad atgavome Krymą. Tai dvilypė, imperialistinė mąstysena.
Ir mes visi turime tokį imperialistinį mastymą, juk Rusija – agresorė, amžių amžius grobė teritorijas.
Tačiau manau, kad turėdami tiek dujų ir naftos išteklių galime savo šalį plėsti be kraujo, demokratiškai, viliodami mažais mokesčiais. Rusija turi tokį potencialą, bet V.Putino draugai išgrobsto šalies biudžetą.
Jie sukūrė vieną neefektyviausių pasaulio ekonomikų: turime daugiau pinigų, nei reikia reformoms įgyvendinti. Turiu omeny komplikuotas ir sunkias reformas – švietimo, mokesčių, tačiau niekas nėra daroma.
– V.Putino populiarumas po olimpinių žaidynių ir prisijungus Krymą išaugo. Ar manote, kad jo reitingai išsilaikys?
– Iki kito karo, kuriam reikės pinigų ir tam teks nustekenti paprastus žmones.
Man išjungus diktofoną Jevgenijus paklausė mano nuomonės apie „Snoro“ banko žlugimą. Aš atsakiau klausimu: kokia paties oligarcho nuomonė?
„Vladimiras Antonovas („Snoro“ banko vadovas. – Red.) yra geras mano draugas.
Jis norėjo padaryti daug dalykų Baltijos valstybėse, investuoti į pramonę.
Taip pat, kiek žinau, buvo rimtai svarstoma apie SEB grupės pirkimą. Kam reikėjo sužlugdyti banką? Ko gero, buvo bijoma Rusijos įtakos.
Bet V.Antonovas tuomet jau gyveno Londone, neturėjo Rusijos paramos. Būtent tuo kažkas Lietuvos institucijose ir pasinaudojo. Tačiau jūsų Vyriausybė tik pakenkė savo piliečiams“, – savo nuomonę išdėstė J.Čičvarkinas.
