Tokius skandalingus faktus pateikia Ukrainos naujienų portalas „Faktai ir komentarai“. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“, remdamasis fakty.ua ir AP.
Žurnalistai pakalbino buvusią V.Janukovyčiaus motinos Olgos kaimynę iš Jenakijevės, kurioje gimė ir užaugo skandalingasis Ukrainos prezidentas.
Pasak žurnalistų, iš Jenakijevės jaunystėje pabėgusi moteris ištekėdama pasikeitė ne tik pavardę, bet ir vardą. Dabar ši 66 metų moteris – Faina.
Išsiskirti neleido reputacija
„Mes su Janukovyčių šeima buvome artimiausi kaimynai. Mano vyresnioji sesuo Lida draugavo su Viktoro motina Olga.
Ji buvo labai graži mergina – vaikinai jai tiesiog neleisdavo praeiti. Todėl visai nenuostabu, kad Olią pastebėjo aukštas, jaunas lakūnas bandytojas, Sovietų Sąjungos didvyris G.Beregovojus.
Jis irgi kilęs iš Jenakijevės, čia baigė mokyklą, vietos aeroklube mokėsi pilotuoti lėktuvus.
Visi Jenakijevės vaikinai svajojo būti tokie kaip jis, o merginos jį tiesiog dievino“, – savo pasakojimą pradėjo Faina.
Pasak moters, G.Beregovojus buvo vedęs, tačiau su Olga užmezgė romaną – vežė jai brangias dovanas, užvertė gėlėmis.
Po kiek laiko mergina Georgijui pranešė, kad laukiasi.
Visų gerbiamam Sovietų Sąjungos didvyriui skirtis su žmona neleido reputacija, todėl buvo pradėta ieškoti išeities.
Čia Olga prisiminė savo gerbėją Fiodorą Janukovyčių, kuris jai jau ne kartą buvo siūlęs savo širdį ir ranką.
Ji ištekėjo, tačiau ir po vestuvių paslapčiomis susitikinėjo su G.Beregovojumi, nes labai jį mylėjo.
Gauja garsėjo žiaurumu
– Kokiomis aplinkybėmis paaiškėjo tėvystės paslaptis?
– Kai pasaulį išvydo Viktoras, Fiodoras labai džiaugėsi sūnumi. Kai Olga pagimdė, jis į gimdymo namus atėjo nešinas šampanu ir gėlėmis.
Olga jam paaiškino, kad vaikas gimė neišnešiotas. Vyras labai jaudinosi dėl vaiko sveikatos, nes jis išties gimė ligotas. Gydytojai jam diagnozavo lengvą protinį atsilikimą.
Motinai taip pat buvo sunku. Ji paslapčiomis bandė išsiaiškinti vaiko neįgalumo priežastį.
Medikai moteriai aiškino, kad gali būti, jog kalti jo tėvo skrydžiai, kurių vien per karą G.Beregovojus atliko daugiau nei 200.
Kas yra tikrasis Viktoro tėvas, F.Janukovyčius sužinojo, kai berniukui buvo šeši mėnesiai.
Jis žiauriai sumušė žmoną, vos neužmušė paties vaiko, pasakė, kad neauklės svetimų vaikų, ir paliko šeimą.
Tada Olga užsipuolė mano seserį, apkaltino, kad ji išdavė paslaptį.
Tiesa, apie tai man Lida papasakojo daug vėliau, todėl iki šiol nežinau, kaip Fiodoras viską sužinojo, kas jam papasakojo. Greičiausiai pasistengė pikti liežuviai.
F.Janukovyčiaus smūgiai atsiliepė Olgos sveikatai – po to, kai buvo sumušta, ji jau retai išeidavo iš ligoninės, o po pusantrų metų mirė.
– Kas po motinos mirties atsitiko vaikui?
– Prižiūrėti dvejų metų Viktorą apsiėmė jo senelė. Kiek žinau, G.Beregovojus taip pat neatsisakė sūnaus, jį lankydavo, padėdavo finansiškai. Daug ką stebino toks jo rūpinimasis, bet mes žinojome tiesą.
Kai Viktorui sukako šešeri metai, mirė jo močiutė. Berniukas iš esmės atsidūrė gatvėje ir ji tapo didžiausia jo mokytoja.
Tuo metu daugelis vaikų buvo našlaičiai, o beglobiai buvo gaudomi ir apgyvendinami vaikų namuose. Tačiau Viktorui jų pavyko išvengti.
Po kiek laiko jis atsidūrė gaujoje, kurios nariai pasižymėjo ypatingu žiaurumu. Girdėjau, kad šios gaujos nariai linksmindavosi žaisdami kortomis iš žmonių gyvybės.
Pavyzdžiui, parduotuvėje stovi eilė prie duonos. Jie joje suskaičiuoja kas dešimtą ar dvidešimtą žmogų ir po to jį užmuša. Tiesiog šiaip sau, be priežasties.
Jau nekalbu apie tai, kaip jie iš žmonių atiminėjo žiemines kepures, kailinius, batus.
Žiedus nupjaudavo kartu su pirštais, o auskarus iš ausų tiesiog išplėšdavo.
Nusikaltėliai prievartaudavo moksleives, jas surišdavo, po to ant nuogų jų kūnų žaisdavo kortomis – jomis taip trankydavo per kūną, kad pasipildavo kraujas. Mergaites žaidėjai nušluostydavo ir pliekdavo toliau.
Už grotų – ne pirmą kartą
– Iš kur jums visa tai yra žinoma?
– Mano sesers vyras Vladimiras buvo aktyvus šios gaujos narys. Mūsų bute gulėdavo krūvos pinigų, atsirasdavo ir dingdavo įvairiausi daiktai.
Greičiausiai jie būdavo pavogti arba atimti per apiplėšimus.
Kartą Volodia rimtai susimušė su Viktoru ir tas pagrasino, kad užmuš ir jį, ir jo žmoną su dukrele.
Visi žinojo, kad V.Janukovyčius savo žodžių vėjais nelaido, todėl šeima nusprendė bėgti.
Viktorui Volodia pasakė, jog važiuoja aplankyti giminaičių į Donecką, kad jis neįtartų, jog jie sprunka, paliko V.Janukovyčiui savo buto raktus, neva paprašė jį prižiūrėti.
Bet jie išvažiavo ne į Donecką, o į Poltavą, kur prieš metus pas tetą buvau apsigyvenusi aš. Man tuo metu buvo 17 metų.
Vėliau mane žmonės perspėjo, kad V.Janukovyčius nori su manimi susidoroti. Jis esą grasino, kad įmes mane į šachtą, nes aš per daug žinau.
Atvykęs į Poltavą Volodia vietos milicijos viršininkui papasakojo apie Jenakijevės gaujos žvėrišką siautėjimą.
Dar ir dabar prisimenu: klausiausi, o man plaukai piestu stojosi iš siaubo. Baisėjosi ir pats milicijos viršininkas.
Milicininkas pažadėjo Volodiai, kad jeigu jis padės sulaikyti ir pasodinti nusikaltėlius, Poltavos pareigūnai pasistengs padėti jam išvengti bausmės.
Gaujoje vienu metu buvo kelios dešimtys nusikaltėlių, visi jie buvo sugauti. Taip mano giminaičio dėka V.Janukovyčius antrą kartą atsidūrė už grotų.
Anksčiau jis jau buvo teistas. Tuo metu buvo nepilnametis.
Kolonijoje jis lankė pamokas, nes gyvendamas gatvėje buvo baigęs tik tris klases.
Jenakijevėje keisdavo išvaizdą
Tyrimas užtruko ilgai. Gaujos nariams buvo skirtos skirtingos bausmės, kai kuriems – net mirties. Jie buvo sušaudyti.
Bet V.Janukovyčiui iš kalėjimo pavyko išeiti gana greitai. Jį ištraukė G.Beregovojus – jis neseniai buvo sugrįžęs iš skrydžio į kosmosą ir gavęs antrą Sovietų Sąjungos didvyrio žvaigždę.
Kitaip nei kitiems kaliniams, teistumas nepadarė įtakos V.Janukovyčiaus karjerai.
Išardžius Jenakijevės grupuotę, Lidai, Volodiai ir jų dukrai buvo pakeisti vardai, jiems buvo parūpintas butas kitame Ukrainos regione.
Kai po metų susiradau vyrą ir ištekėjau, taip pat pasikeičiau ne tik pavardę, bet ir vardą.
Kartais, kai kokiais nors reikalais važiuodavau į Jenakijevę, keisdavau net savo išvaizdą.
Aš labai bijojau, kad mane atpažins kas nors iš tų banditų giminių.
– Ar jums kas nors žinoma apie kitus žmones, kurie galėjo būti Jenakijevės nusikalstamos grupuotės nariai?
– Geriau patylėsiu. Tie žmonės vis dar gyvena Ukrainoje.
Kai kurie jų dabar yra tokie žinomi, kad jų pavardės gali daug ką priblokšti.
Vedybos – vietoj kalėjimo
– Koks jums įsiminė V.Janukovyčius?
– Viktoras buvo toks pat aukštas ir gražus kaip jo motina. Tik labai žiaurus.
Aš nešiojau ilgą kasą. Jis mėgdavo už jos suimti, apsukti aplink ranką ir iš visų jėgų patempti. Aš verkiu, o jis tyčiojasi, kad jam malonu.
Jis galėdavo paimti katę, įsukti ją už uodegos ir įmesti kam nors į balkoną.
Viktoras girdavosi, kad žmogų jam užmušti lengviau nei musę, nes ją sunkiau pagauti. Ji juk aukštai skraido.
– Kaip V.Janukovyčius susipažino su savo būsimąja savo žmona?
– Gražus pasakojimas apie tai, kad jam esą ant kojos nukrito plyta, o ji jam suteikė pirmąją pagalbą paduodama stiklinę vandens, yra pasaka. Savo būsimąją žmoną V.Janukovyčius išprievartavo.
Kažkuris Liudmilos giminaičių dirbo teisme, todėl kai mergina suprato, kad laukiasi, Viktorui buvo pasiūlyta pasirinkti: ilgi metai kalėjimo arba vestuvės. Jis pasirinko antrąjį variantą ir 1972 metais vedė.
Šią istoriją žinau iš savo vyresniosios sesers Lidos ir kitų kaimynų. Kai ką teko ir pačiai matyti ir patirti.
– Ką pagalvojote, kai V.Janukovyčius buvo išrinktas prezidentu?
– Pamaniau, kad tai tik baisus sapnas. Beje, apie sapnus – prieš susitinkant su žurnalistais sapnavau šį tą baisaus.
Lyg einu šalia didelio griovio ir staiga krintu į purvą. Virš manęs iškyla V.Janukovyčiaus siluetas ir grėsmingai klausia: „Ką, kale, prisikalbėjai?“
Padeda įminti daug mįslių
Jei moteris sako tiesą, jos pasakojimas paaiškina nemažai žinomų faktų apie V.Janukovyčiaus gyvenimą, kurie iki šiol stebino Ukrainos žmones.
Tampa aišku, kodėl Sovietų Sąjungos didvyris G.Beregovojus taip rūpinosi du kartus teistu V.Janukovyčiumi. Atrodo, kad jie abu žinojo apie juos siejantį giminystės ryšį.
Apie G.Beregovojų V.Janukovyčius kalbėdavo: „Artimesnio žmogaus nei jis aš neturėjau.“
Minint G.Beregovojaus 90-ąsias gimimo metines V.Janukovyčius išleido įsaką šią sukaktį paminėti itin iškilmingai: pagaminta jubiliejinė moneta, išleistas pašto ženklas, kelios knygos.
V.Janukovyčius visada aiškino, kad G.Beregovojus su F.Janukovyčiumi susipažino Jenakijevės aeroklube – čia abu mokėsi.
Tačiau vėliau rasti ir paviešinti dokumentai įrodė, kad tai melas. Iki 1944 metų F.Janukovyčius gyveno Baltarusijoje ir tik vėliau persikraustė į Ukrainą.
Įtikina ir versija apie V.Janukovyčiaus žmoną Liudmilą. Ji niekada nebuvo simpatiška, be to, yra vyresnė už Viktorą.
Stebina ir jų vestuvių skubotumas. V.Janukovyčius Liudmilą vedė praėjus vos 2 mėnesiams po to, kai G.Beregovojus, pasinaudodamas savo įtaka, ištraukė jį iš kalėjimo.
Tai paaiškintų ir tai, kad V.Janukovyčius savo žmonai nerodė jokio dėmesio, o viešai pora buvo pasirodžiusi vos kelis kartus.
Net bėgdamas į Rusiją V.Janukovyčius Liudmilą paliko Ukrainoje. Su juo Rostove prie Dono gyvena jo sugyventinė Liubovė Poležaj ir jos duktė.
Kaip matyti iš Mežigorėje rastų daiktų, asmeninės V.Janukovyčiaus virėjos Nadeždos Marincevos sesuo L.Poležaj prabangioje viloje jau senokai buvo užėmusi oficialios žmonos Liudmilos vietą. („“, AP, LR)
