Pagal šią savaitę pateiktus „Gallup“ apklausų duomenis, Amerikos visuomenė mirties bausmę vis dar laiko priimtina.
Tokios nuomonės nepakeitė ir neseniai šalį sukrėtęs skandalas dėl nepavykusios mirties bausmės suleidžiant vaistų injekciją nuteistajam Oklahomos valstijoje. Mirtininkas ilgai kankinosi.
Nors gyvybės atėmimas suleidžiant mirtiną vaistų dozę Amerikoje vis dar laikomas humaniškiausiu būdu įvykdyti bausmę, po šių metų balandžio pabaigos įvykių kai kurie šalies politikai ėmė diskutuoti apie alternatyvių metodų, ypač sušaudymo, sugrąžinimą, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis AP, „Reuters“ ir BBC informacija .
Kankinosi beveik valandą
Praėjusį mėnesį Oklahomos valstijoje mirties bausmė buvo vykdoma už devyniolikmetės išprievartavimą ir nužudymą nuteistam Claytonui Lockettui.
Tačiau mirtinų medikamentų, suleistų vyrui, kokteilis dėl kol kas nenustatytų priežasčių tinkamai nesuveikė.
38 metų nusikaltėliui po trijų injekcijų prasidėjo konvulsijos, jis buvo kankinamas didelių skausmų. C.Lockettas mirė nuo širdies smūgio praėjus net 43 minutėms nuo mirtinos dozės patekimo į organizmą.
Po šio kraupaus įvykio buvo atidėtas artimiausiu metu Oklahomoje planuotų mirties bausmių vykdymas. Karštligiškai mėginama išsiaiškinti, kodėl medikamentai nesuveikė taip, kaip reikia.
Gyventojų nuomonė nevienoda
Suleista injekcija įprastai turi be skausmo nutraukti gyvybę per 5–12 minučių.
Todėl po netinkamai įvykdytos bausmės Oklahomoje kilo karštų diskusijų banga tarp pritariančių mirties bausmei ir ją smerkiančių amerikiečių. Užvirė nauji ginčai dėl to, ar mirties bausmė atitinka JAV konstitucijos nuostatą, kuri draudžia žiaurias ir neįprastas bausmes.
Nepritariantys mirties bausmei teigia, kad C.Locketto atvejis tiktai dar kartą įrodo, jog tokie veiksmai nėra humaniški, o sukeliama kančia nėra proporcinga įvykdytam nusikaltimui.
Savo ruožtu pasisakantys už mirties bausmę įsitikinę, kad nuteistasis gavo, ko nusipelnęs. Esą bausmė jam nė iš tolo neprilygsta kančiai, kurią vyras sukėlė savo aukoms.
Trūksta reikalingų medžiagų
Didelė problema JAV – injekcijoms reikalingų vaistų trūkumas. Amerikos farmacijos kompanijos negali užtikrinti pakankamo medikamentų kiekio, nes 2013 metais Europos Sąjunga įvedė embargą.
Bendrijoje mirties bausmė apskritai draudžiama. Todėl praėjusiais metais dėl etinių sumetimų buvo nuspręsta nutraukti mirtinų medikamentų kokteilių eksportą į Ameriką.
Mirties bausmei naudojamą kokteilį sudaro 3 skirtingą funkciją turintys komponentai: raminamosios, paralyžių sukeliančios ir širdies veiklą sustabdančios medžiagos.
Amerika, negalėdama pasigaminti visų šių reikalingų medžiagų, ėmė ieškoti naujų farmacijos įmonių. Paieškos kol kas nevaisingos.
O valstijų, kuriose legalizuota mirties bausmė, atstovai ėmė kalbėti apie seniai pamirštą sušaudymo metodo grąžinimą vykdant egzekucijas nuteistiesiems.
„Tai nėra mėginimas sugrįžti į 1850-uosius, į laukinius laikus, – teigė Misūrio valstijos atstovas Rickas Brattinas. – Aš tiesiog įžvelgiu problemą ir mėginu atrasti jos sprendimo būdą, kuris būtų humaniškiausias ir ekonomiškiausias mūsų valstybei.“
Mirties bausmės istorija Jungtinėse Valstijose
Mirties bausmę Amerikoje įvedė britai naujakuriai. 1612 metais Virdžinijos valstijoje priimti įstatymai numatė mirties bausmę, dažniausiai kariant, ir už smulkius nusikaltimus, tokius kaip vynuogių vagystė, vištos papjovimas ar mainai su indėnais.
Pirmoji mirties bausmė suleidžiant injekciją buvo įvykdyta Teksaso valstijoje 1982 metais. Dabar šis teisingumo vykdymo metodas yra dažniausiai naudojamas visose 32 mirties bausmę skiriančiose valstijose.
Nuo 1976 metų JAV įvykdytos 1379 mirties bausmės. Nuo 2014 metų pradžios egzekucija įvykdyta 20 kalinių.
Jungtinės Amerikos Valstijos kartu su nuolatiniais žmogaus teisių pažeidėjais Iraku, Iranu ir Kinija yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuriose įteisinta mirties bausmė.
Atliktos studijos JAV rodo, kad mirties bausmė valstybei kainuoja 20 kartų daugiau nei kalinimas iki gyvos galvos. Panašias tendencijas atskleidė ir tyrimai kitose šalyse.
Sąrašas – trumpas
Mirties bausmė Lietuvoje buvo panaikinta 1998 metais. Žurnalistą Vitą Lingį nužudyti užsakęs Borisas Dekanidzė buvo paskutinis nuteistasis, kuriam įvykdyta ši bausmė.
Nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais mirties bausmė buvo įvykdyta septyniems nuteistiesiems.
Visi šie asmenys buvo nuteisti dėl nužudymo.
Mirties bausmė Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo buvo vykdoma sušaudant. Iki tol buvo naudojami ir kiti metodai, pavyzdžiui, korimas ir nunuodijimas dujų kameroje.
Tarpukario Lietuvoje irgi buvo vykdoma mirties bausmė. Antai 1926 metais už antivalstybinį sąmokslą buvo sušaudyti vadinamieji „keturi komunarai“ – Karolis Požela, Juozas Greifenbergeris, Rapolas Čarnas ir Kazys Giedrys.
1936 metais mirtimi taip pat buvo nubausti Suvalkijos valstiečių „pieno maišto“ organizatoriai. Nuslopinusi sukilimą, valdžia streikininkų lyderius įgrūdo į dujų kamerą.
