20-asis straipsnis „Neteisėtas praturtėjimas“ – pagrindinis 2003 metų spalio 31 dieną JT Generalinės Asamblėjos priimtos Konvencijos elementas, rašo „Lietuvos rytas“.
Jis skelbia: „Kiekviena valstybė, šios Konvencijos šalis, laikydamasi savo konstitucijos ir pagrindinių savo teisinės sistemos principų, svarsto galimybę priimti reikiamus teisės aktus ir imtis kitų būtinų priemonių, kad pagal pagrindinius jos nacionalinės teisės principus baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomas tyčinis neteisėtas praturtėjimas, tai yra žymus valstybės pareigūno turto padidėjimas, kurio jis negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis.“
Kitaip tariant, po 20-ojo straipsnio ratifikavimo bet kuris elitiniame būste gyvenantis ir brangiu asmeniniu automobiliu važinėjantis valstybės tarnautojas būtų priverstas dokumentais patvirtinti teisėtus šaltinius pajamų, už kurias buvo įsigyti šie ir kiti prabangos daiktai, jų atitiktį gaunamam uždarbiui.
Priešingu atveju turtas turėtų būti konfiskuojamas, o savininkas rizikuotų atsidurti ant teisiamųjų suolo ir sulaukti realios kalėjimo bausmės.
Sugauna tik smulkias žuveles
Rusijai tai labai aktualu. Prezidentas Vladimiras Putinas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas yra pripažinę, kad vien per valstybinius užsakymus šalyje per metus išgrobstoma ne mažiau kaip 1 trln. rublių (74,3 mlrd. litų).
Maskva yra priėmusi ne vieną oficialų kovos su korupcija dokumentą. Bet, ekspertų vertinimu, nutvertų už rankos valstybės turto grobstytojų dalis nesudaro nė 2–3 procentų.
Beje, sugaunamos tik smulkios žuvelės. Kartu sparčiai tarp valstybinių tarnautojų didėja neoficialių milijonierių armija.
Tai ypač krinta į akis pasidairius po kotedžų gyvenvietes, per pastaruosius 10–15 metų išdygusias Pamaskvyje.
„Per pastaruosius keletą metų elitinio nekilnojamojo turto rinka stipriai ūgtelėjo.
Anksčiau labai brangiu ir išskirtiniu buvo laikomas 8 milijonų JAV dolerių vertės namas, o dabar aplink sostinę parduodamas, perkamas ir statomas dešimtimis milijonų dolerių vertinamas nekilnojamasis turtas“, – sako Maskvos nekilnojamojo turto agentūros „Usadba“ generalinis direktorius Jevgenijus Ivanovas.
Valdininkų sluoksnis klesti
Bet svarbiausia tai, kad stambūs rusų verslininkai – oligarchai – jau seniai nustojo čia statytis namus ir juose kurtis: daugelis jų paskui savo šeimos narius išsikraustę į užsienį.
O jų vietas užėmė vadinamieji naujausieji rusai.
Kaip tvirtina nekilnojamojo turto ekspertai, iki 80 procentų nekilnojamojo turto Rubliovkoje ir kitose panašiose vietose jau priklauso „kukliems valdininkams“.
Būtent jie galėjo atsidurti dėmesio centre ratifikavus JT Konvencijos prieš korupciją 20-ąjį straipsnį. Konvenciją Rusija ratifikavo dar 2006-aisiais, bet ne visą.
Už borto liko 20-asis straipsnis „Neteisėtas praturtėjimas“, 26-asis – „Juridinių asmenų atsakomybė“, 54-asis – „Turto poėmio mechanizmai pagal savitarpio pagalbą konfiskavimo byloje“ ir 57-asis – „Aktyvų sugrąžinimas ir jų tvarkymas“.
Visus šiuos metus Rusijos opozicija reikalavo ratifikuoti bent jau 20-ąjį straipsnį. Už tai pasisakė daugelis žinomų teisininkų, taip pat Konstitucinio teismo pirmininkas Valerijus Zorkinas.
Atitinkamą įstatymo projektą Rusijos Valstybės Dūmai dar praėjusiais metais pateikė trijų opozicinių frakcijų deputatų grupė – primygtinai reikalaujant rinkėjams. Tačiau Generalinė prokuratūra buvo prieš.
„Ši priemonė numato prielaidą nukrypti nuo nekaltumo prezumpcijos, kurios nėra daugelio šalių konstitucijose, bet ji įtvirtinta mūsų konstitucijoje“, – taip Generalinė prokuratūra argumentavo savo poziciją.
Rado biurokratinį pretekstą
Dviveidiškiausią poziciją užėmė ministras pirmininkas D.Medvedevas. Jis iš pradžių pareiškė, kad reikalauti iš valdininkų paaiškinimo dėl prabangių statinių yra normalu.
„Kita vertus, veikiant netobulai teisėsaugos sistemai iš karto laikyti žmogų kaltu – pagrindinių baudžiamosios teisės principų pažeidimas“, – vis dėlto patikslino premjeras.
Ir štai rezultatas – Rusijos vyriausybė oficialiai pasisakė prieš 20-ojo Konvencijos straipsnio ratifikavimą. Beje, dėl visiškai biurokratinio preteksto.
„Ratifikuoti JTO Konvencijos 20-ąjį straipsnį nėra būtinybės: visos jame išdėstytos nuostatos jau įtrauktos į dabartinius Rusijos įstatymus“, – sakoma ministrų kabineto atsakyme.
Vienas dvidešimtojo Konvencijos straipsnio ratifikavimo iniciatorių Aleksandras Tarnavskis, žinoma, klausia: jeigu mūsų įstatymai tikrai atsižvelgia į visus Konvencijos reikalavimus, kodėl tuomet jos visos neratifikuoti? Ką mes prarandame?
A.Tarnavskio nuomone, vyriausybei būtų sąžiningiau pasakyti, kad Rusija tiesiog yra kitokio ekonomikos tipo valstybė.
Esą čia valdininkai yra ir stambūs verslininkai. O tokios tarptautinės normos pritaikymas Rusijoje pavojingai paliestų ir stambaus verslo, ir stambios valdininkijos interesus.
