Tokie signalai – ir rekordiškai šalta žiema JAV, ir galingas taifūnas Pietryčių Azijoje, ir potvyniai Europoje, ir, be abejo, didėjantis mokslininkų bendruomenės susirūpinimas, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Nenuostabu, kad JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas išsiuntė kvietimus vyriausybių, verslo, visuomeninių ir finansų organizacijų vadovams, ragindamas juos rugsėjo mėnesį susirinkti Niujorke.
Tikimasi, kad šiame specialiame aukščiausiojo lygio susitikime pavyks įtikinti abi dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kalčiausias milžines – JAV ir Kiniją – gerokai apriboti taršą.
Optimizmo, kad šį kartą gali būti pasiektas realus susitarimas, prideda ir tai, jog šių dviejų valstybių lyderiai jau paskelbė planus derinti aplinkosaugos politiką.
Pavojaus ženklų vis daugiau
Vienas naujausių signalų, privertusių susirūpinti ne tik klimato kaitą analizuojančius mokslininkus, – pokyčiai Vakarų Antarktidoje.
Gegužės pradžioje JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) surengtoje konferencijoje paskelbtos palydovo ERS-1 nuotraukos rodo: Amundseno jūros dalyje vykstantis ledynų traukimasis – nebesustabdomas procesas.
Tai paskatins ir visos Vakarų Antarktidos ledynų skilimą.
Bendras jūros lygis, tirpstant šiems ledynams, ilgainiui pakils 3, o gal net 5 metrais.
Glaciologas Ericas Rignot sako, kad procesas užtruks apie du šimtus metų, bet jo spartėjimas labai priklausys nuo žmonių veiklos.
„Klimato kaitos kontroliavimas gali ne tik pakeisti Vakarų Antarktidos ledynų tirpimą, bet ir nulemti, ar kitos Antarktidos dalys sulauks panašaus likimo“, – tvirtino NASA finansuojamus ledynų masės tyrimus atliekantis mokslininkas.
Jis prognozuoja, kad Vakarų Antarktidos ledynų tirpimas paspartins ir vidutinės temperatūros kaitos procesus ir paliks be namų milijonus planetos gyventojų.
Panašūs procesai vyksta ne tik tolimuose ledynuose, bet ir pačiose klimato kaitos problemą sprendžiančiose valstybėse.
Štai JAV prezidentas Barackas Obama vasario mėnesį pareiškė susirūpinimą dėl šiemet net 86 procentais susitraukusio Kalifornijos kalnų sniegynų ploto.
Prezidento patarėjas Johnas Podesta pareiškė, jog akivaizdžių klimato kaitos įrodymų yra tiek, kad „Kongresui niekaip nepavyks sustabdyti B.Obamos administracijos stumiamų potvarkių“.
Vis dėlto Baltųjų rūmų laukia sunkūs išbandymai bandant įtikinti priešiškai nusiteikusius respublikonus, kad klimato kaita yra svarbiau negu vis dar sunkiai įsibėgėjanti JAV ekonomika.
Dar vienas iššūkis B.Obamai
2008-aisiais tuometis senatorius iš Ilinojaus, vos laimėjęs Demokratų partijos pirminius rinkimus ir tapęs kandidatu į prezidentus, nevengdavo pasisakyti apie klimato kaitos sustabdymo svarbą.
Išrinktas prezidentu B.Obama iškart pareiškė, kad „tai yra akimirka, kai vandenynų lygis pradės mažėti, o planeta ims sveikti“. Bet šie gražūs žodžiai greitai atsimušė į tikrovės sieną.
Su ekonomikos krize susidūrę amerikiečiai net ir daug aukų pareikalavusio uragano „Sandy“ akivaizdoje nebuvo nusiteikę aukoti papildomų biudžeto pinigų, kad padėtų įgyvendinti B.Obamos administracijos klimato politikos tikslus.
B.Obama per perrinkimo kampaniją taip pat buvo priverstas laikinai pamiršti savo pažadus sumažinti leidžiamą šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekį elektrinėms ir sugriežtinti ekonomiškų automobilių degalų naudojimo standartus.
Vis dėlto perrinkimas įkvėpė ryžto B.Obamos administracijai. Prezidento aplinkoje sklinda kalbos, kad jis klimato kaitos stabdymą laiko vienu savo politinio palikimo prioritetų.
Kol kas JAV prezidentui dėl apribojimų lengviau sekasi tartis ne su Kongresu, o su kitomis valstybėmis. Diskusijose su Japonijos, Pietų Korėjos ir nuo taifūno „Haiyan“ nukentėjusių Filipinų vadovais B.Obama daugiausia laiko skyrė klimato kaitai.
Tiek Japonijos premjerui Shinzo Abe, tiek naujajai Pietų Korėjos prezidentei Park Geun-hye teko išklausyti B.Obamos priekaištų dėl jų statomų aplinkai pavojingų elektrinių.
Dūstanti Kinija atsibunda
Tiesa, viena labiausiai dėl taršos ir pasaulio klimato kaitos atsakingų valstybių – Kinija – ilgą laiką nesileido į derybas dėl jokių apribojimų.
Viena sparčiausiai augusių pasaulio ekonomikų dabar susiduria su siaubingomis savo abejingumo pasekmėmis.
Pagal oro kokybės skalę (AQI) kai kuriuose Kinijos miestuose užterštumas siekia nuo 500 iki 1000 balų. Galima palyginti: JAV miestuose 150 balų užterštumas laikomas pavojingu sveikatai, o 300 – kritiniu.
Kinija jau susiduria su pavojingais procesais, kai oro užterštumas primena branduolinės žiemos lygmenį.
Bent kelias savaites per metus Pekino ir kitų didžiausių pramoninių miestų gyvenimą sukausto smogas, dėl to atšaukiami skrydžiai, uždaromi keliai.
Šanchajaus socialinių mokslų akademijos išvadose skelbiama, kad Pekinas ir jo priemiesčiai ne tik kenčia nuo sveikatai pavojingo kietųjų dalelių kiekio, bet ir „yra iš esmės netinkami gyventi žmonėms“.
Abejingumą demonstravusi Kinijos valdžia pradeda suprasti problemos mastą. Didėjanti oro tarša, problemos žemės ūkio srityje, šokiruojantys visuomenės sveikatos tyrimų rezultatai ir susirūpinimas dėl energetinio saugumo privertė vyriausybę veikti.
Svarstoma galimybė nustatyti anglių naudojimo limitą ir ieškoti būdų, kaip sumažinti esamą dujų emisijos apimtį per ateinančius 10–15 metų. Taip pat pradedama investuoti į mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančią vėjo, saulės ir branduolinę energetiką.
Kinijos susirūpinimą rodo ir tai, kad prezidentas Xi Jinping’as pradėjo leistis į bendros aplinkos apsaugos politikos su B.Obamos administracija paieškas.
Šalys ketina bent laikinai užmiršti nesutarimus Ramiojo vandenyno regione bei dėl prekybos ir bendradarbiauti atsisakant hidrofluorangliavandenilių – šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Oponentai gąsdina pasekmėmis
Pasinaudoti šia JAV visuomenėje ne itin populiaria B.Obamos politikos puse skuba tiek respublikonai, tiek klimato kaitos skeptikai.
Žurnalo „Forbes“ apžvalgininkas Peteris Ferrara teigia, jog klimato kaitos duomenys specialiai pateikiami norint pagąsdinti, nes taip bandoma pateisinti svarbių energetikos projektų vilkinimą, augančias kainas ir valstybės nuolaidžiavimą žaliosios energijos sektoriui.
„Demokratai išduoda paprastus dirbančius žmones, kad patenkintų „dvaro“ liberalų ambicijas“, – sakė P.Ferrara.
Viena didžiausių B.Obamos administracijos problemų – ultradešinysis Respublikonų partijos sparnas, vadinamasis Arbatėlės judėjimas. Apklausos rodo, kad 61 proc. respublikonų pripažįsta klimato kaitos faktą, bet radikaliajame sparne tokių yra tik ketvirtadalis.
Kol respublikonų radikalai darys įtaką partijos sprendimams, tol net ir nauja, milžiniška 300 mokslininkų ir 13 vyriausybės agentūrų parengta ataskaita, pateikianti klimato kaitos įtakos duomenis, neprivers Kongreso pritarti reikalingoms permainoms.
Vienintelė galimybė, kad klimato kaitos neigėjai pagaliau atsisakys sąmokslo teorijų apie buvusio viceprezidento Alo Gore’o ir klimato kaitos specialistų slaptą planą sunaikinti naftos ir dujų kompanijas, yra akivaizdūs pokyčiai aplink juos.
Tirpstantis sniegas Aliaskoje ir vis dažnėjantys uraganai pietinėje JAV pakrantėje priverstų respublikonus susimąstyti. Žinoma, vargu ar B.Obama ketina to laukti.
Iniciatyvą perima specialistai
Viena labiausių džiuginančių tendencijų, verčiančių manyti, kad JT rengiama konferencija Niujorke duos laukiamų rezultatų, – atsakomybės nuėmimas nuo politinių lyderių pečių.
2009 m. Kopenhagoje pasaulio lyderiai nesugebėjo suderinti globalių interesų su realiais klimato kaitos mažinimo sprendimais, o šįkart bus svarstomas profesionalių derybininkų ir aplinkos apsaugos ekspertų parengtas konkrečių pasiūlymų planas.
Rugsėjį bus deramasi, o metų pabaigoje per antrąją konferenciją Paryžiuje bus siekiama pasirašyti susitarimą, kuriuo būtų užkirstas kelias vidutinei temperatūrai padidėti dviem laipsniais pagal Celsijų.
Kitaip tariant, iki tokio lygio, kuris tarptautinės bendruomenės vertinamas kaip pavojingas žmonijai.
Tikimasi, kad skeptikų nuogąstavimus dėl ribojimų įtakos pasaulio ekonomikai šiek tiek nutildys tai, jog vis labiau atsiperka investicijos į švarios energijos infrastruktūrą. Dujų emisijos apribojimai nebėra laikomi tokia sunkia našta, kenkiančia ekonomikos augimui.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, neseniai kalbėdamas apie klimato kaitą, įspėjo, kad „artėjame prie ribos, kurią peržengus kelio atgal nebėra“. Panašus požiūris jau juntamas ir kitų galingiausių pasaulio valstybių vadovų kalbose.
B.Obamos susitarimai su Kinijos vadovu ir ES planai patvirtinti bendrus artimiausių dešimtmečių aplinkos apsaugos tikslus rodo, kad problemų sprendimas gali pajudėti iš vietos.
Faktai apie pasaulinį atšilimą
Net ir išsipildžius palankiam scenarijui (vidutinei pasaulio temperatūrai iki 2050 metų pakilus dviem laipsniais), pasaulio valstybėms siekiant prisitaikyti prie pokyčių kasmet gali prireikti apie 100 mlrd. dolerių.
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje jūros ledo plotas susitraukė labiausiai per pastaruosius 1,4 tūkst. metų. Šiuo metu ledas dengia vos ketvirtį Arkties vandenyno, o bendras ledo tūris sudaro vos penktadalį buvusio prieš tris dešimtmečius.
Kylantis jūros lygis grasina artimiausiu metu visiškai užlieti Kiribačio, Maldyvų, Seišelių, Mikronezijos, Tuvalu, Palau salas valstybes.
Anglies dioksido kiekis atmosferoje šiuo metu yra didžiausias per pastaruosius 800 tūkstančių metų.
2012-aisiais pasaulyje Kinijos išmestas anglies dioksido kiekis sudarė 28 proc., JAV – 16 proc., ES – 11 proc., o Indijos – 7 proc.
Arktinės sritys liudija didžiausius klimato pokyčius. Per pastarąjį dešimtmetį temperatūra Aliaskoje, Vakarų Kanadoje ir Rytų Rusijoje pakilo dvigubai daugiau nei kituose regionuose.
