Prieš aštuonerius metus būtent Rusijos prezidentas V.Putinas pasistengė, kad Rusijoje būtų priimtas įstatymas dėl visiško lošimų verslo uždraudimo, išskyrus keturias specialiąsias zonas.
Tuomet Sočyje nebeliko daugiau nei 300 legalių lošimo namų – tik nelegalūs, kurių nemažai veikia iki šiol.
Kiek anksčiau, šių metų balandžio pabaigoje, V.Putinas pateikė Valstybės Dūmai įstatymo projektą lošimų zoną sukurti ką tik prisijungtame Kryme. Šis pusiasalis tapo penktuoju Rusijos regionu, kuriame leidžiamas azartinių lošimų verslas.
Krymo verslininkai suklusę
Tiesa, iš keturių regionų Kaliningrado srityje („Jantarnaja“), Altajaus krašte („Sibirskaja moneta“), Primorės krašte („Primorė“) ir Krasnodaro krašto šiaurėje („Azov City“) šiandien yra pastatyti ir veikia tik trys kazino „Azov City“ nuošaliame miestelyje, esančiame prie Krasnodaro krašto ir Rostovo srities ribos.
Dabar šiems centrams atsiras stiprūs konkurentai netoliese esančiuose kurortuose – geriausiuose šalyje.
Prieš lošimų zoną Kryme pasisakė finansų ministras Antonas Siluanovas. Ministro teigimu, lošimų verslas valstybei yra neperspektyvus.
Nuo 2009-ųjų keturioms išskirtoms lošimų zonoms įrengti iždas išleido 1,4 milijardo rublių, o susigrąžino tik 300 milijonų rublių.
Bet Krymo verslininkams iki 2009 metų, kai lošimus pusiasalyje uždraudė Ukrainos vyriausybė, lošimas sukrovė didžiulį pelną. Iki uždraudimo veikė beveik trys šimtai vien tik kazino su ruletėmis.
Remiantis kai kuriais duomenimis, susitarimas su Maskva dėl lošimų verslo atgaivinimo Kryme buvo viena sąlygų, kurią Krymo verslo elitas iškėlė per diskusijas, ar bus pritarta pusiasalio prijungimui prie Rusijos.
Krasnodare pinigų nėra
Savo ruožtu sumanymui atkurti vadinamąją azarto imperiją Sočio mieste kurorte priešinosi pats V.Putinas.
Dar 2013 metų vasarį, kai tokią idėją išsakė ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, prezidentas pareiškė, kad į lošimų zoną ims plūsti atitinkamas kontingentas. Esą tai gali apsunkinti šeimų poilsį Sočyje.
„Ir kriminalas traukia į lošimų zonas, ir ne tik“, – tuomet aiškino Rusijos prezidentas.
Bet dar iki 2014-ųjų Sočio žiemos olimpinių žaidynių tapo aišku, kad joms pasibaigus daugelis už beprotiškus pinigus pastatytų olimpinių objektų stovės tušti. O jiems išlaikyti reikės nemažai lėšų, kurių neturi nei miestas, nei Krasnodaro kraštas.
Visai neseniai Sočio merija pareiškė, kad su trūkumais pastatyta pusė olimpinių komunalinio komplekso objektų: vandenvietės, lietaus kanalizacija, vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos, valymo įrenginiai.
Tokių problemų nestinga, nepaisant to, kad bendros išlaidos olimpinių žaidynių teritorijai parengti siekė didžiulę sumą – maždaug 1,3 trln. rublių.
Bet pinigai išleisti, o dar daugiau jų išvogta. Pašalinti trūkumus nėra kam, nes valstybinės korporacijos „Olimpstroi“ jau nėra. Net jos turtas – automobilių transportas, baldai, kompiuterinė technika ir kita – perduodama Krymui kaip pagalba naujai įsigytai teritorijai.
Nėra pinigų ir federaliniame Rusijos biudžete – lėšų neužtenka net būtiniausioms reikmėms: švietimui, medicinai, pensijoms, socialinėms išmokoms.
Maskva vis dažniau neigiamai atsako į regionų prašymus dėl papildomo finansavimo, paprastai patardama: „Ieškokite vidinių rezervų.“
Kadangi ekonomika nugrimzdo į tokią stagnaciją, kad nebepadeda net „naftos adata“, rezervų ieškoma visur. Jeigu nepavyksta kurti modernios ekonomikos, stengiamasi išplėsti vadinamąją azarto imperiją.
Valdžia turi savo kelią
Dėl to artimiausiu metu Rusija greičiausiai pradės kurti mažiausiai dvi naujas lošimų zonas – Kryme ir Sočyje.
Nepaisant to, kad tai nepaprastai brangūs sumanymai, ypač iš pradžių.
„Pagal kukliausius apskaičiavimus, kiekvienai tokiai lošimų zonai, jei norima ją kurti rimtai, reikia ne mažiau kaip 5–7 milijardų JAV dolerių.
Vien viešbutis su kazino kainuos apie 2,5–3 mlrd. dolerių, jei norėsime ten privilioti ne tik rusų, bet pirmiausia svečių iš užsienio. Todėl reikia pagalvoti. Krymas ar Sočis? Vienas iš dviejų“, – teigė lošimų verslo ekspertas Samoilas Binderis.
Bet Rusija eina savo keliu: lygiagrečiai Tolimuosiuose Rytuose pradedama kurti trečioji lošimų zona – Primorė.
Investuotojos – Kinijos kompanijos „Summit Ascent Holdings Ltd“, „Melco“ ir „Elegant City“. Iš pradžių šios įmonės žada investuoti 700 milijonų dolerių.
Partnerė iš Rusijos – „Pervaja igrovaja kompanija Vostoka“ – tikisi, kad, padedant kinams, čia iškils didžiausias Eurazijoje kazino su lošimų salėmis – 7 tūkstančių kvadratinių metrų ploto ir 110 kambarių keturių žvaigždučių viešbutis.
Primorės krašto valdžia taip pat pareiškė, kad ketina sukurti turizmo centrą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir padidinti poilsiautojų Primorėje skaičių iki 10–12 milijonų žmonių per metus.
Daugiausia, žinoma, siekiama privilioti kinų, kurie, norėdami pliekti kortomis ar ilgam prisėsti prie kazino stalo, kol kas turi vykti į Makao.
O juk dar prieš metus Maskva buvo pareiškusi, kad Tolimuosius Rytus ketina paversti švietimo centru, čia įkurdama Tolimųjų Rytų federalinį universitetą.
Pastarajam jau atiduotas šiuolaikinių statinių kompleksas prie Vladivostoko – Rusų saloje, kur buvo atlikta infrastruktūros renovacija ruošiantis 2012-ųjų Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo viršūnių susitikimui.
Tiesa, dabar Tolimųjų Rytų federaliniame universitete mokosi tik 25 tūkst. studentų, nors anksčiau planuota jų pakviesti ir priimti net 50 tūkstančių.
Maždaug ketvirtadalis jaunuolių – iš Kinijos.
Šiais metais valdžia žada galutinai išspręsti salos aprūpinimo kokybišku gėlu vandeniu problemą.
