Skalūnų priešai apsimetinėjo: žaliuosius finansavo rusų žvalgyba

Europos žalieji, kovojantys prieš skalūnų dujų paieškas, yra veikiami ir finansuojami Rusijos žvalgybos agentūros. Apie tai anksčiau trimitavo dešiniųjų partijos. Dabar taip prabilo ir NATO vadovas.

A.Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Rytų Ukrainoje, kur gausu skalūnų dujų, energetinei nepriklausomybei priešinasi Rusija ir jos remiami antiskalūnininkai.<br>AFP/„Reuters“ nuotr.
A.Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Rytų Ukrainoje, kur gausu skalūnų dujų, energetinei nepriklausomybei priešinasi Rusija ir jos remiami antiskalūnininkai.<br>AFP/„Reuters“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 21, 2014, 6:00 AM, atnaujinta Feb 12, 2018, 3:26 PM

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas šiemet baigs savo kadenciją, tad diplomatiškais pareiškimais apie santykius su Rusija pastaraisiais metais garsėjęs danas kalba vis laisviau.

Tačiau Rusiją vis labiau kritikuojantis NATO vadovas, regis, pranoko pats save prabildamas apie galimus Kremliaus įtakos agentus Europoje.

„Buvau susitikęs su sąjungininkais ir jie pranešė, kad Rusija užsiima informacinėmis ir dezinformacinėmis operacijomis – aktyviai dalyvauja vadinamųjų nevyriausybinių organizacijų, kurios agituoja prieš skalūnų dujas, veikloje.

Taip ji siekia išlaikyti Europos priklausomybę nuo importuojamų rusiškų dujų“, – Londone dalyvaudamas „Chatham House“ idėjų kalvėje teigė NATO vadovas.

Asmeninė dano nuomonė?

Netrukus A.Foghas Rasmussenas pridūrė, jog taip pareiškė savo asmeninę, o ne Aljanso poziciją. Tiesa, paprastai savo asmeninę nuomonę buvęs Danijos premjeras vengdavo išsakyti. O ir šįkart jis nepateikė jokių jo žodžius patvirtinančių įrodymų.

Tačiau jis teigė, jog taip Rusija bando išsaugoti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos. „Financial Fimes“ citavo neįvardytą NATO pareigūną, kuris teigė, kad Rusija užsiima dezinformacijos kampanija dėl daugelio klausimų, tarp jų – ir energetikos.

O Rusija gali mėginti sukliudyti projektams dėl skalūnų dujų paieškos Europoje. Praėjusiais metais po aktyvių žaliųjų ir vietos bendruomenių protestų iš Lietuvos pasitraukė JAV kompanija „Chevron“, ketinusi mūsų šalyje žvalgyti skalūnų dujų.

Žalieji šaiposi ir piktinasi

Vieši NATO vadovo kaltinimai supykdė Europos, tarp jų ir Lietuvos, žaliuosiuos. Bet jie šaipėsi, kad nieko nauja neišgirdo.

„Tai tik parodo, kaip tokie žmonės yra atitrūkę. Taip sakantys žmonės net nežino, kas iš tiesų protestuoja prieš skalūnų dujų gavybą, – tai ne tik žalieji, bet ir moterų organizacijos, Bažnyčia“, – kalbėjo aplinkosaugininkų organizacijos „Rising Tide“ lyderė Tony Cottee.

Šios organizacijos aktyvistai Jungtinėje Karalystėje, Lankašyre, neleido technikai patekti į skalūnų dujų paieškos aikštelę ir taip energetikos milžinui „Cuadrilla“ neleido pradėti žvalgybos.

Organizacija „Greenpeace“ neakivaizdžiai NATO vadovui priminė, kad praėjusiais metais jos aktyvistai buvo įkalinti Rusijoje už iniciatyvą Arktyje.

„Idėja, kad mes esame Vladimiro Putino lėlės, yra tokia absurdiška, jog kyla klausimas, ką jie ten rūko NATO būstinėje“, – ironizuojama „Greenpeace“ pareiškime.

Lobis Rytų Ukrainoje

Europos Sąjunga iš Rusijos importuoja maždaug trečdalį jai reikalingų dujų ir naftos, tačiau 28 valstybių bloko teritorijoje glūdi dideli skalūnų dujų ištekliai, kurie galėtų visam laikui išgydyti nuo energetinės priklausomybės.

O karo liūne skęstančioje Rytų Ukrainoje kaip tik glūdi milžiniški skalūnų dujų ištekliai. Todėl kai kurie ekspertai tikina, jog vienas Rusijos motyvų destabilizuojant situaciją Rytų Ukrainoje – sukliudyti pasinaudoti regione esančiomis skalūnų dujomis.

Manoma, kad vien dujų gavyba garsėjančiame Donecko regione yra apie 2,15 trilijono kubinių metrų skalūnų dujų.

O vienas apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ vadeivų Denisas Pušilinas anksčiau buvo geriausiai žinomas kaip protestų prieš skalūnų dujų žvalgybą Donecko srityje organizatorius.

Ukrainos pajėgos, kovojančios su separatistais, susiduria su vis didesniu pasipriešinimu – vakar prorusiškiems kovotojams į pagalbą iš Rusijos atskubėjo keli tankai ir šarvuočiai. („The Financial Times“, BBC, LR)

Ukrainos prezidentas pateikė taikos planą

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka (nuotr.) po visą naktį trukusio pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pateikė 14-os punktų planą, kuriuo siekiama sureguliuoti konfliktą šalies rytuose.

Plane reikalaujama užtikrinti visų derybų pusių saugumą ir paleisti pagrobtus įkaitus. Atskiru punktu užtikrinama neliečiamybė tų, kurie sudės ginklus. Jis nebus kaltinami sunkiais nusikaltimais.

Įsipareigojama Ukrainos ir Rusijos pasienyje sukurti 10 kilometrų buferinę zoną, kurioje nebus nelegalių karinių grupių. Taip pat reikalaujama, kad sukilėliai visiškai nusiginkluotų ir būtų atverta siena į Rusiją norintiems grįžti kovotojams.

Ukraina prašo į užimtas teritorijas įsileisti Vidaus reikalų ministerijos pareigūnus, kurie kartu patruliuotų, ir atlaisvinti užimtus administracijos pastatus Donecke ir Luhanske.

Taip pat grąžinti valdžią vietos vadovams ir atnaujinti centrinės televizijos ir radijo transliacijas regione.

Ukrainos valdžia įsipareigoja vykdyti dalinę decentralizaciją: leisti vietos vykdomuosius komitetus, kurie bus renkami vietos rinkimuose. Pirma laiko būtų rengiami vietiniai ir parlamento rinkimai, regionams, kuriuose sunki socialinė padėtis, žadama įdarbinimo programa.

Tiesa, ar Rusija ir juo labiau jų neoficialiai remiami separatistai sutiks su tokiu planu, abejojama. Mat Ukrainos rytuose, nors ir buvo siūlytos paliaubos, tęsiasi nuožmūs mūšiai ir nuostolių patiria abi konflikto šalys. Be to, pranešama, kad Rusija prie Ukrainos sienos vėl telkia karinę techniką, o per kai kuriuos pasienio punktus separatistams plūsta pastiprinimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.