Pedofilų aukos vėl išgirdo žodį „atsiprašau“, o kur veiksmai?

Atsiprašymai, išklausymas ir jokio pakantumo iškrypėliams. Tokiais ginklais popiežius Pranciškus stoja į kovą su daugiau kaip dešimtmetį Bažnyčią krečiančia kunigų pedofilijos problema. Ar tai ne tik žodžiai?

Nors popiežius Pranciškus , kaip ir jo pirmtakas Benediktas XVI, meldžiasi už pedofilų aukas ir jų atsiprašinėja Bažnyčios vardu, prievartą vaikystėje patyrę katalikai prašo su pedofilija kovoti ne tik žodžiais ar maldomis.<br>AFP nuotr.
Nors popiežius Pranciškus , kaip ir jo pirmtakas Benediktas XVI, meldžiasi už pedofilų aukas ir jų atsiprašinėja Bažnyčios vardu, prievartą vaikystėje patyrę katalikai prašo su pedofilija kovoti ne tik žodžiais ar maldomis.<br>AFP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Daiva LAPĖNAITĖ

2014-07-12 06:00, atnaujinta 2018-02-12 01:07

Psichologai sako, kad atsiprašymas yra labai veiksmingi vaistai tiek atsiprašančiajam, tiek tam, kuris to atsiprašymo klausosi. Galbūt todėl praėjusio pirmadienio rytą popiežius Pranciškus ištarė tokius žodžius: „Nuolankiai prašau atleidimo.“

Popiežiaus žodžių klausė nedidelė grupelė žmonių, susėdusių ant medinių Šv.Mortos rezidencijos koplyčios Vatikane suolų.

Grupėje ypač pastebimi buvo trys vyrai ir trys moterys, į Vatikaną susitikti su popiežiumi atvažiavę iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos. Vaikystėje jie patyrė tai, kas, popiežiaus teigimu, palieka gilius neišgydomus randus visam gyvenimui – tapo kunigų pedofilų aukomis.

„Didžiulį skausmą sukelia tai, kad kai kurie kunigai ir vyskupai pažeidė nepilnamečių nekaltumą ir savo kunigišką pašaukimą per lytinį išnaudojimą.

Tai yra kažkas daugiau negu smerktini veiksmai.

Tai tarsi šventvagystė, nes tie berniukai ir mergaitės buvo patikėti kunigų charizmai, kad būtų vedami pas Dievą, tačiau buvo paaukoti jų geidulio stabui.

Šiandien Bažnyčia žvelgia į tuos vaikus ir nori verkti.

Priešais Dievą ir jo tautą esu giliai įskaudintas dėl nuodėmių ir sunkių lytinio išnaudojimo nusikaltimų, kuriuos jūsų atžvilgiu padarė dvasininkai, ir nuolankiai prašau atleidimo“, – gimtąja ispanų kalba rytinių mišių pamoksle kalbėjo Pranciškus. Toks pareiškimas – dar vienas retas Bažnyčios ženklas, bet daugiau realių veiksmų aukos vis pasigenda.

Popiežius – pavyzdys kunigams

Privatus susitikimas, apie kurį Vatikanas viešai net neskelbė, prasidėjo sekmadienį vakare. Šeši dvasininkų išnaudojimą patyrę vyrai ir moterys, lydimi vieno giminaičio ar draugo, vakarieniavo Šv.Mortos rezidencijos valgykloje ir trumpai pasisveikino su popiežiumi.

Pirmadienį septintą valandą ryto jie susirinko į kuklias rytines pamaldas. Vatikano atstovas spaudai Federico Lombardi sakė, kad po mišių, kurių pamoksle pasakyti popiežiaus žodžiai apskriejo visą pasaulį, visi kartu daugiau kaip valandą pusryčiavo. Paskui popiežius su kiekvienu asmeniškai apie pusvalandį kalbėjosi.

F.Lombardi sakė, kad šių daugiau kaip tris valandas trukusių pokalbių turinys yra labai privataus pobūdžio. Po jų popiežius buvo labai sukrėstas, o dvasininkų išnaudojimą patyrę žmonės jautėsi nors kartą dėmesingai išklausyti.

Vienas susitikime dalyvavusių asmenų – 57 metų britas Peteris Sandersas. Jį nuo 8 metų lytiškai išnaudojo vienas šeimos narys ir du kunigai.

„Popiežiaus mišių pamokslas buvo fantastiškas, jame buvo pasakyta daug teisingų dalykų. Pokalbis su juo buvo be apribojimų, nuoširdus, neoficialus ir laisvas“, – po susitikimo pasakojo P.Sandersas.

Vyras neslėpė, kad nors nuo išnaudojimo praėjo daugybė metų, psichologiškai atrodo, jog viskas vyko dar vakar. Siekdamas padėti panašią į jo patirtį išgyvenusiems vaikams, P.Sandersas prieš 19 metų įkūrė Vaikystėje išnaudotų žmonių asociaciją, kuri teikia pagalbą ne tik katalikiškoje aplinkoje ir ne tik lytiškai išnaudotiems žmonėms.

„Nemanau, kad žmogus, kurį aš sutikau šiandien, mus nuvils. Jis iš tiesų yra žmonių popiežius, toks, koks turi būti kunigas“, – sakė P.Sandersas.

Pagaliau rado laiko

Italijos spaudoje dar prieš susitikimą buvo daug kalbama apie didelę jo reikšmę.

Nors popiežius emeritas Benediktas XVI su kunigų pedofilų aukomis buvo susitikęs net kelis kartus, Pranciškui tai buvo pirmasis toks susitikimas.

Tačiau italų žurnalistai pabrėžė ne tai, o faktą, kad pirmą kartą Bažnyčios istorijoje susitikimas vyko ne kelionių bei viešnagių metu, toli nuo Italijos sienų, bet pačioje Vatikano širdyje.

Taip pat simboliškos reikšmės susitikimui suteikė tai, kad kaip tik sekmadienį Vatikane į antrąjį susirinkimą sugužėjo Pranciškaus įsteigtos specialiosios nepilnamečių apsaugos komisijos nariai. Jie aptarė, kaip kovoti su nepilnamečių lytiniu išnaudojimu besivystančiose šalyse, kuriose vis dar gaji tradicija nutylėti ir slėpti patirtą prievartą.

Tuo metu nukentėjusiųjų organizacijos negailėjo kritikos Pranciškui dėl to, kad per beveik pusantrų metų nuo tada, kai buvo išrinktas popiežiumi, tik dabar rado laiko susitikti su dvasininkų prievartą patyrusiais žmonėmis.

Pripažįsta praeities kaltes

Kad vyskupai ir Vatikanas ilgus dešimtmečius netinkamai sprendė dvasininkų pedofilijos problemą, kalba ne tik nukentėjusiųjų draugijos. Kaltę pripažįsta ir Bažnyčios vadovai.

„Prašau atleidimo už aplaidumo nuodėmes iš Bažnyčios vyresniųjų pusės, kurie tinkamu būdu neatsakė į išnaudojimo aukų ir jų artimųjų skundus. Tai tik padidino skausmą tų, kurie jau buvo nukentėję ir sukėlė pavojų kitiems nepilnamečiams“, – Šv.Mortos koplyčioje sakė Pranciškus ir pridūrė, kad dvasininkų kankintų žmonių savižudybės gula ant jo bei visos Bažnyčios sąžinės.

Kad atsakingi asmenys nepakankamai gerai atliko savo darbą, sakė ir Benediktas XVI.

„Negaliu nesidalinti nusivylimu ir išdavystės jausmu, kuriuos daugelis iš jūsų patyrė sužinoję apie šiuos nuodėmingus ir nusikaltėliškus veiksmus ir apie tai, kaip juos vertino Bažnyčios Airijoje atsakingieji“, – sukrėstiems Airijos tikintiesiems nusiųstame laiške rašė popiežius.

Benediktas XVI sakė, kad tokius nusikaltimus nulėmė ne Vatikano abejingumas, bet daug dalykų: nepakankamai griežtos procedūros atrenkant kandidatus į kunigystę ir vienuolinį gyvenimą, nepakankama žmogiška, moralinė ir intelektinė formacija seminarijose ir vienuolynuose.

Taip pat netinkamai suprantama pareiga saugoti Bažnyčios gerą vardą, kuris nulėmė galiojančių kanoninių bausmių netaikymą ir žmogaus orumo negynimą.

Kritikuotas, bet darbštus

Dvasininkų pedofilijos problemą ėmėsi spręsti jau popiežius Jonas Paulius II.

2001 m. jis šiuos „itin sunkius nusikaltimus“ pavedė nagrinėti Tikėjimo doktrinos kongregacijai, kuriai vadovavo tuometis kardinolas Jozefas Ratzingeris, vėliau tapęs Benediktu XVI.

Puikiu komunikatoriumi vadinamas Jonas Paulius II pareiškė, kad po Bažnyčios skliautu nėra vietos tiems, kurie skriaudžia vaikus. Taip pat jis žengė iki tol neregėtą žingsnį – pirmą kartą Bažnyčios istorijoje atsiprašė aukų.

Tačiau šventuoju prieš porą mėnesių paskelbtam popiežiui nepavyko išvengti kritikos ignoravus dvasininkų pedofilijos problemą.

Daugiausia rūpesčių dėl pedofilijos užgulė Benedikto XVI pečius. 2005 m. 265-uoju popiežiumi išrinktas 78 metų J.Ratzingeris ne tik atsidūrė skandalų ir kritikos centre, bet ir buvo kaltinamas nenorėjęs spręsti, vilkinęs pedofilijos bylas, nurodęs slėpti pedofilijos faktus.

Keli nuo kunigų nukentėję žmonės Benediktą XVI apkaltino esant tiesiogiai atsakingu už kunigų nusikaltimus ir reikalavo, kad jis stotų prieš teismą. Popiežių nuo kaltinamųjų suolo apsaugojo valstybės vadovo teisinė neliečiamybė.

Tačiau, nepaisant kritikų, būtent Benedikto XVI popiežiavimo metai laikomi esminiais kunigų pedofilijos problemos sprendimui. Itin reikšminga tai, kad Benediktas XVI dvasininkų lytinius nusikaltimus ištraukė iš Bažnyčios šešėlio.

Į Vatikaną sukvietęs vyskupus iš viso pasaulio jis liepė ne slėpti dvasininkų nusikaltimus, bet bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės institucijomis. Taip pat ragino taikyti visas kanonų teisės normas, kurias 2010 m. dar labiau sugriežtino.

Benediktas XVI nurodė, kad Bažnyčia pedofilijos rykštę išraus trimis pakopomis: teisingumu, gydymu ir kur kas didesniu dėmesiu žmogiškam ir dvasiniam kandidatų į kunigus formavimui.

Problemą sprendžia maldos?

Po atsistatydinimo maldai ir meditacijoms Vatikane esančiame vienuolyne užsidaręs Benediktas XVI pedofilijos problemą ragino rauti ir kitais būdais.

2010 m. skandalų sukrėstiems Airijos katalikams nusiųstame laiške jis rašė, kad kovojant su vaikų išnaudojimo blogiu pirmiausia būtina išpažinti padarytas nuodėmes.

Tik tada, jo teigimu, nuoširdaus skausmo dėl padarytos žalos lydimas sąmoningumas galės virsti rimtomis pastangomis užkirsti kelią panašiems nusikaltimams ateityje.

Taip pat Benediktas XVI ragino dvasininkus ir tikinčiuosius melstis, atgailauti, pasninkauti, skaityti Šventąjį Raštą, rengti Eucharistijos adoracijas parapijose, seminarijose, vienuolynuose.

„Piktnaudžiavimų problemą reikia spręsti drąsiai ir ryžtingai. Tačiau nors jau žengti keli pozityvūs žingsniai, dar daug jų reikės ir negalima tikėtis, kad viskas bus išspręsta per trumpą laiką.

Todėl reikia ištvermės ir maldos“, – rašė Benediktas XVI, ne kartą pakartojęs, kad netoleruos dvasininkų lytinių nusikaltimų, o jais susitepusius kunigus pašalins iš tarnystės.

Pastarąjį pažadą jis tesėjo. Kaip teigiama Šventojo Sosto veiklos ataskaitoje, per paskutinius dvejus pontifikato metus Benediktas XVI iš kunigų luomo išmetė 384 kunigus, dvigubai daugiau nei 2008–2009 m.

Prilygino šėtoniškoms mišioms

Griežtą savo pirmtakų liniją tęsia ir popiežius Pranciškus.

„Lytiškai vaikus išnaudojančių dvasininkų nusikaltimas prilygsta šėtoniškoms mišioms“, – gegužės pabaigoje skrisdamas į Vatikaną po vizito Šventojoje žemėje jį lydintiems žurnalistams pareiškė Pranciškus ir pažadėjo, kad nebebus jokios tolerancijos.

Itin reikšmingu žingsniu Bažnyčios kovoje su jos tarnų lytiniais nusikaltimais laikoma Pranciškaus įsteigta speciali nepilnamečių apsaugos komisija.

Šių metų kovą sudarytos komisijos pagrindinė užduotis – išnagrinėti padėtį ir pateikti popiežiui kovos su lytine prievarta plano pasiūlymus. Komisiją sudaro 8 nariai: teisininkas, kanonų teisės profesorius, psichiatrai, psichologai, diplomatai.

Beje, viena narių – teisingumo reikalaujančių kunigų pedofilijos aukų aktyvistė iš Airijos Marie Collins, kuri pati vaikystėje vienoje Dublino ligoninėje patyrė kunigo prievartą.

Komisijai vadovauja Bostono arkivyskupas kardinolas Seanas O’Malley, padėjęs atsigauti didelio pedofilijos skandalo sukrėstai vyskupijai.

Jis sakė, kad komisija galėtų sukurti dvasininkams skirtą profesinės etikos kodeksą, direktyvas atskirų šalių Bažnyčios pareigūnams, kaip elgtis netinkamo elgesio atvejais ir tikrinti būsimus bažnyčios tarnus, taip pat persvarstys bendradarbiavimo su pasaulietine valdžia, kovos su išnaudojimu būdus.

„Mokymai daug padeda prevencijai, padeda pastebėti pavojaus signalus“, – sakė kardinolas S.O’Malley.

Ar išvaikys vilkus?

Dar praėjusiais metais popiežius Pranciškus sugriežtino bažnytinius įstatymus dėl lytinio išnaudojimo ir ne kartą pakartojo, kad netoleruos tokio dvasininkų elgesio.

„Turime padaryti viską, ką galime, kad panašios nuodėmės nepasikartotų Bažnyčioje“, – Šv.Mortos koplyčioje dvasininkų pedofilų aukoms sakė popiežius.

Jis taip pat ragino vyskupus atsakingai atlikti jiems pavestą ganytojišką tarnystę, primindamas Jėzaus žodžius, kad geriau būti paskandintam jūroje nei užgauti mažuosius.

Pagalbos kovojant su pedofilija Bažnyčioje Pranciškus prašė ir nuo dvasininkų nukentėjusių žmonių. „Melskite už mane, kad Dievas suteiktų drąsos eiti šiuo keliu dėl nepilnamečių gėrio. Ir, priduriu, kad joks vilkas neatsidurtų tarp Jėzaus avių“, – sakė Pranciškus. Vis dėlto tai – tik žodžiai. O kaipgi darbai?

Nuodėmės kainuoja milijardus

Būtent realių veiksmų iš Vatikano reikalauja kritikai.

Pasiaiškinti dėl dvasininkų luomo atstovų lytinių nusikaltimų prieš vaikus bei neadekvačios Bažnyčios reakcijos Vatikano pareikalavo ir Jungtinių Tautų (JT) organizacija.

Gegužės pradžioje nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas JT ir kitose tarptautinėse organizacijose Ženevoje arkivyskupas Silvano Tomasi pateikė ataskaitą apie Vatikano pastangas vykdant JT Konvenciją prieš kankinimą.

Anot JT, skundus ir įtarimus dėl dvasininkų luomui priklausančių asmenų lytinių nusikaltimų tirianti Tikėjimo doktrinos kongregacija pastarąjį dešimtmetį išnagrinėjo 3420 dvasininkų lytinių nusikaltimų bylų. Visi šie nusikaltimai buvo įvykdyti praėjusio amžiaus šeštąjį–devintąjį dešimtmečiais.

848 nusikaltę ganytojai, tai yra maždaug ketvirtadalis, buvo išmesti iš dvasininkų luomo. Likusieji 2572 buvo nubausti kitais kanoninėje teisėje numatytais būdais, tokiais kaip dvasininko pareigų apribojimas, užsidarymas vienuolyne atgailai ir maldai.

S.Tomasi atkreipė dėmesį, kad pasaulyje yra 400 tūkst. dvasininkų, tad susitepusieji lytinio vaikų išnaudojimo nusikaltimu sudaro mažiau nei vieną procentą.

Prieš penkerius metus Žmogaus teisių komisijai jis kalbėjo apie didesnę – 1,5–5 proc. – nusidėjėlių statistiką. Pateiktoje ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Bažnyčia už savo nuodėmes sumoka brangiai ne tik įvaizdžiu ir prarastu pasitikėjimu.

Nuo 1950-ųjų iki dabar Vatikanas nuo dvasininkų nukentėjusiems žmonėms išmokėjo 2,5 mlrd. dolerių (6,35 mlrd. litų) išmokų. Dar 78 mln. dolerių (apie 198 mln. litų) atsiėjo aukų psichologinis gydymas.

Vatikano galios ribotos

Tad čia gražūs bei skambūs aukščiausių Vatikano pareigūnų žodžiai baigiasi. JT komisarams dėl Vaikų kankinimo konvencijos pažeidimų turėjęs pasiaiškinti S.Tomasi sakė, kad Šventasis Sostas juridinę kompetenciją turi tik Vatikano miesto valstybės teritorijoje.

Kitų valstybių teritorijose jis tegali pareikšti savo moralinę ir dvasinę paramą Konvencijos nuostatoms ir kviečia katalikus jų laikytis.

„Katalikai – dvasininkai ar pasauliečiai – nėra Vatikano piliečiai ar darbuotojai, bet asmenys, kurie savanoriškai priima katalikiško tikėjimo principus.

Jei jie padarytų nusikaltimų, Šventasis Sostas gali skirti jiems dvasinio pobūdžio bausmes pagal kanonų teisę, tačiau pareiga juos teisiškai persekioti ir teisingai nubausti priklauso toms valstybėms, kurių piliečiai jie yra arba kurių teritorijoje gyvena“, – akcentavo monsinjoras, nutylėjęs, kad galimai prasikaltusiems dvasininkams Vatikanas paprastai labai greitai suorganizuoja išvykimą iš šalies, kurioje jie įtariami pedofilija.

S.Tomasi pabrėžė, kad katalikiškojoje mokykloje prie nepilnamečio lytiškai priekabiaujančio dvasininko ar pasauliečio elgesį vadinti Konvencijos prieš kankinimą pažeidimu, įvykdytu iš Šventojo Sosto pusės, yra dirbtinė ir ideologizuota išvada.

Arkivyskupas priminė, kad pati problema šiandien visuomenėje dažnai pateikiama iškreiptai.

Mat vienas lytinio išnaudojimo atvejis religinėje institucijoje sulaukia daugiau dėmesio ir kraštutinių įvertinimų nei dešimtys ar šimtai kitų, tuo pat metu vykstantys šeimose ar valstybinėse institucijose.

„Tai regint kyla klausimas, ar rūpinimasis aukomis yra nuoširdus, ar, priešingai, aukų istorijomis yra tik naudojamasi“, – sakė S.Tomasi.

Kad Katalikų bažnyčia su pedofilija kovoja aršiau negu bet kuri kita institucija, teigia ir popiežius.

„Benediktas XVI buvo labai drąsus ir atvėrė kelią, kuriame Bažnyčia jau daug nuveikė. Galbūt daugiausia iš visų. Statistika apie smurto prieš vaikus mastą yra įspūdinga, tačiau rodo, kad dauguma atvejų įvyksta šeimoje ir kaimynystėje.

Bažnyčia galbūt yra vienintelė visuomeninė institucija, kuri šiuo klausimu elgėsi skaidriai ir atsakingai. Niekas nepadarė daugiau. Nepaisant to, Bažnyčia vienintelė puolama“, – viename pirmųjų pontifikato metinių proga duotų interviu sakė Pranciškus.

Pedofilija – ne tik kunigų yda

Modenos ir Emilijos Redžo universiteto vaikų neuropsichiatrijos profesorius Ernesto Caffo teigia, kad visuomenė turėtų ne smerkti ir kaltinti Bažnyčią, bet iš jos pasimokyti.

„Pedofilija egzistuoja ne tik tarp kunigų, bet ir visuose visuomenės sluoksniuose“, – sako su Italijos teisėsauga dirbantis ekspertas ir vaikų teises ginančios ne pelno organizacijos „Telefono Azzuro“ vadovas.

„Bažnyčios aplinkoje vykstantys pedofilijos atvejai visada sukelia skandalą visuomenėje, tačiau vaikų lytinis išnaudojimas kitoje aplinkoje taip nešokiruoja.

Pilna žymių žmonių, kurie neslepia potraukio prie vaikų, apie tai sukurtas ne vienas kino filmas. Pedofilija visada yra nusikaltimas ir toks valymas, koks yra vykdomas Bažnyčioje, turi būti skrupulingai atliekamas visuose visuomenės sluoksniuose“, – sako E.Caffo ir pataria, kaip apsaugoti savo vaikus.

„Turime kuo daugiau su jais kalbėtis, išmokyti nieko neslėpti, viską papasakoti. Pedofilija pirmiausia yra emocinis, tik paskui lytinis išnaudojimas.

Pedofilų aukos jaučiasi su agresoriumi susietos bendros paslapties, ryšys dar stipresnis, jei išnaudotojas yra tėvas, mokytojas ar kitas artimas žmogus. Vaikai yra aukos, o galiausiai jaučia didelę kaltę“, – sako neuropsichiatras ir perspėja, kad pedofilai aukų ieško ten, kur yra vaikų.

Todėl jie ne tik lankosi parkuose ir kitose vaikų lankomose vietose, bet dažnai ir dirba jose. Mokytojai, pediatrai, treneriai, vaikų darželių, stovyklų, institutų auklėtojai – statistiškai dažniausi vaikų išnaudotojai. Bet tai nereiškia, kad visi šie žmonės yra nusikaltėliai.

„Reikia būti budriems“, – moko E.Caffo. Jo nuomone, reikėtų susirūpinti, jei suaugusysis rodo perdėtą susidomėjimą vaiku, per dažnai lepina dovanomis, ieško fizinio ryšio, siūlo kartu miegoti, praustis duše, fotografuotis, kviečia pasisvečiuoti namuose.

Skandalai išsiveržė lyg ugnikalnis

Kunigų pedofilijos skandalai lyg ilgai snaudęs ugnikalnis išsiveržė šio amžiaus pradžioje.

Pirmąjį smūgį skandalų banga Bažnyčiai smogė 2002 m., kai paaiškėjo, kad JAV nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio daugiau nei 4 tūkst. kunigų lytiškai išnaudojo apie 11 tūkst. vaikų.

Didžiausio tarptautinio atgarsio sulaukė Bostono vyskupijos skandalas, kai iš 1500 dirbusių kunigų daugiau kaip 200 buvo apkaltinti dešimtmečius trukusiu lytiniu vaikų išnaudojimu. Vyskupija atsipirko ne tik milijoninėmis išmokomis aukoms. Dėl slėptų nusikaltimų krito Bostono arkivyskupo Bernardo Francio Law galva.

Siekdamas sušvelninti skandalo padarinius 2008 m. balandžio 17 d. JAV viešėjęs Benediktas XVI Vašingtono nunciatūroje pirmą kartą per Bažnyčios istoriją susitiko su keliais dvasininkų lytiškai išnaudotais žmonėmis.

Taip pat popiežius pakartojo savo pirmtako Jono Pauliaus II pažadą netoleruoti tokių nusikaltimų ir pabrėžė, kad tokiems nusikaltėliams nėra vietos Bažnyčioje. Vėliau Benediktas XVI su aukomis susitiko vizitų Australijoje, Maltoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje metu.

2008 m. liepą viešėdamas Australijoje vykusiose Pasaulio jaunimo dienose Benediktas XVI atsiprašė kunigų pedofilų aukų.

„Iš tikrųjų aš labai atsiprašau aukų dėl jų patirto skausmo ir kančių ir užtikrinu, kad kaip jų pastorius taip pat jaučiu kančią“, – Sidnėjaus Šv.Marijos katedroje sakė Benediktas XVI.

2009 m. pedofilijos skandalas užvirė Airijoje, kai buvo paviešinta devynerius metus trukusio tyrimo ataskaita, atskleidusi kelis dešimtmečius trukusį šimtų Katalikų bažnyčios globotų vaikų patirtą lytinį išnaudojimą.

Dvasininkų pedofilijos skandalai vienas po kito sudrebino kone po visus žemynus išsibarsčiusias valstybes: Austriją, Belgiją, Olandiją, Vokietiją, Šveicariją, Italiją, Ispaniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Maltą, Braziliją, Kanadą, Australiją, Lenkiją.

Nukentėjusiųjų organizacijos skaičiuoja, kad per praėjusius šešis dešimtmečius mažiausiai dešimt tūkst. dvasininkų lytiškai išnaudojo daugiau kaip pusę milijono vaikų pasaulyje.

Daugelis įtartų dvasininkų dažniausiai liko nenubausti ir toliau dirba savo darbą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.