Neseniai buvo nutekintas svarbus Europos Komisijos dokumentas, kuriame buvo išdėstyti tolesni bausmių Rusijai planai - „trečiojo etapo sankcijos“.
Komisijos parengtas draudimų ir bausmių paketas Maskvai buvo suskirstytas į tris lygius: švelniausios, vidutinio griežtumo ir griežčiausios sankcijos.
Dokumento pavadinimas buvo „Galimo sankcijų Rusijai poveikio ES ir jos narėms įvertinimas“. Jame teigta, kad tokių priemonių ES turėtų imtis pasiteisinus blogiausiam galimam scenarijui.
Visa tai ES vadovai buvo parengę jau balandžio mėnesio pabaigoje. Dabar kyla klausimas – ar „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofą jau galima laikyti tuo ES numatytu blogiausiu scenarijumi ar šiam dokumentui dar teks pagulėti stalčiuje?
Švelniausios sankcijos
Pirmasis ES dokumente numatytas sankcijų lygmuo - pats švelniausias ir mažiausiai skausmingas. Šie vadinamieji „mažo intensyvumo“ apribojimai Rusijai susideda iš septynių žingsnių.
Pirmasis, yra Rusijos prabangos prekių (deimantų, brangiųjų metalų, kailių, degtinės ir ikrų) bei maisto produktų importo apribojimai. Suvaržymai pritaikyti ir pasirinktoms tarpinėms ar perdirbtoms prekėms (tokioms kaip trąšos, chemikalai, padangos, tačiau netaikomi plienui ar branduoliniams komponentams).
Taip pat būtų taikomi ginklų importo ir eksporto apribojimai bei draudimai „finansų eksportui“ į tam tikras Rusijos pramonės šakas.
Į šį, švelniausių bausmių, paketą taip pat įeitų ES teikiamų subsidijų Rusijos projektams sustabdymas, juodųjų Rusijos fizinių ir juridinių asmenų sąrašų papildymas ir atsisakymas teikti paskolas iš Europos investicinio banko.
Dėl pastarųjų trijų sankcijų jau buvo susitarta praėjusią savaitę, prieš pat „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofą. Kai kurie diplomatai jas pavadino „2.9 etapo sankcijomis“. Taip pat manoma, kad juodasis Rusijos sąrašas pasipildys jau šio mėnesio pabaigoje.
Vidutinio griežtumo sankcijos
Kiek griežtesnių, „vidutinio intensyvumo“ bausmių schema susideda iš dar aštuonių žingsnių.
Tarp jų yra: draudimas įvežti į ES visas Rusijos tarpines ir perdirbtas prekes, draudimas importuoti ir eksportuoti visas jautrias karines technologijas (ryšių priemones, termovizorius, naktinio matymo prietaisus), kurių Rusija neturi ir pati kokybiškų pasigaminti nemoka, taip pat - dvejopo panaudojimo technologijas bei ginklus.
Taip pat tolesnis juodojo sąrašo praplėtimas naujomis pavardėmis, apribojimai prekybai, investicijoms ir finansinei veiklai, suvaržymai laisvam kapitalo judėjimui bei jūriniam ir sausumos transportui (oro transportui netaikoma).
Rusijos investicijų į energetikos sektorių sulaikymas, anglies importo apribojimai (negalioja elektrai) ir visų bendradarbiavimo veiklų atšaukimas.
Prancūzijos planai Rusijai spalio mėnesį išsiųsti „Mistral“ tipo laivą Rusijai susilaukė nemenko dėmesio Europoje ir prieš juos ėmė šiauštis svarbiausi regiono lyderiai.
Vis dėlto, draudimas tiekti dvejopo poveikio ir jautrias karines technologijas Rusijai sukeltų dar didesnių bėdų, nes rusai patys pasigaminti tokių technologijų nesugeba.
Pasak Rusijos specialisto iš Londone įsikūrusio Rusi analizės centro, Igorio Sutyagino, Prancūzija šiuo metu gamina taikiklius Rusijos tankui T90, o Europos įmonės „Thales“ ir „Eads“ - komponentus Rusijos šnipų satelitams.
Prancūzai taip pat tiekia rusams ir avioniką, elektro–optines technologijas, detales tankams ir sraigtasparniams.
Griežčiausios sankcijos
Paviešintame Europos Komisijos dokumente numatytos griežčiausios bausmės Rusijai susideda iš penkių žingsnių.
Juose numatyti kapitalo rinkos apribojimai, naujų investicijų Rusijoje draudimas, griežtas ES kontrolė Rusijos turtui ES įmonėse, dujų ir naftos importo draudimas.
Remiantis JAV surinktais duomenimis, ES nuperka net 84 proc. naftos ir 76 proc. dujų, kurias pasauliui eksportuoja Rusija, todėl tokie draudimai Maskvai nieko gero nežada.
Preliminariais apskaičiavimais, ES įvedus tokį griežtą draudimą, 420 mlrd. dolerių Rusijos metiniame biudžete atsirastų 300 mlrd. dolerių skylė.
Didžiosios ES narės, tokios kaip Vokietija, Italija ar Lenkija, kurios iš Rusijos gauna mažiausiai trečdalį reikiamų dujų, šiuo atveju taip pat patirtų nemenką ekonominį sukrėtimą.
Dokumente pažymima, kad nuo balandžio mėnesio, kai sankcijų paketas buvo priimtas, daug kas galėjo pasikeisti, todėl sankcijų poveikio vertinimas vis dar vykdomas.
Šiuo metu Komisijos numatytus draudimus ir suvaržymus vis dar analizuoja kiekvienos ES narės valstybės pareigūnai. Mėginama apskaičiuoti, kiek tokie draudimai atsieitų kiekvienai šaliai.
Svyruoja, bet nesiryžta
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso žiniasklaidai pasakojo, kad jo energetikos departamentas šiuo metu daro mėgina įvertinti, kaip ES šalims pavyktų išsilaikyti be Rusijos dujų, o rezultatai turėtų paaiškėti kažkur spalį.
Tuo tarpu JAV valstybiniai šaltinių tikina, kad šalis žaidime su V.Putinu planuoja žengti dar toliau. Nors dabartinės sankcijos primena švelnią kritiką ir neatrodo, kad yra skirtos sukelti kažkokius nuostolius Rusijai, JAV rankų nuleisti nežada. Ji planuoja toliau palaikyti spaudimą ir imtis tolesnių veiksmų.
Jei iš tiesų būtų pritaikyti Vakarų draudimai Rusijos finansų ir energetikos sektoriams, V.Putino vadovaujam šalis atsidurtų kažkur tarp šiaurės Korėjos ir Irano, kaip atstumtoji šalis.
Dabar Rusijos lyderis šaukiasi neprisijungusias valstybes stoti į jo užnugarį. Tačiau po lėktuvo katastrofos, kuri pražudė žmonės iš Indonezijos, Malaizijos ir Filipinų, Azija V.Putinui gali paprasčiausiai atsukti nugarą.
Siūlo sukelti skausmą
Ukraina savo ruožtu Europai mėgina sufleruoti, kaip sukelti Rusijos kančias. Savaitės pradžioje ES užsienio reikalų tarnyboms atsiųstame laiške, ukrainiečiai tvirtina, kad Italija turėtų atšaukti V.Putino pakvietimą į spalį vyksiantį Azijos ir Europos šalių susitikimą Milane.
Ukrainos diplomatai nori, kad ir Australija, kurios žmonės taip pat žuvo lėktuvo katastrofoje, pasakytų Rusijai „ne“ ir jos nebekviestų į lapkritį vyksiantį G20 susitikimą.
Be to, siekiama, kad prorusiškų separatistų kontroliuojamos „Donetsko liaudies respublika“ ir „Luhansko liaudies respublika“ ES būtų pavadintos kaip teroristinės organizacijos.
Ir, galiausiai, Ukrainos užsienio reikalų pareigūnai tikisi, kad ES persigalvotų dėl Rusijos teisės rengti FIFA pasaulio futbolo čempionatą 2018 m.
