Būtent pastarąjį smūgį – sankcijas aukštųjų technologijų, susijusių pirmiausia su naftos gavyba, srityje – Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius vadina pačiu reikšmingiausiu spyriu, galinčiu padėti Rytų Europos regione įsismarkaujančiai Rusijai atsipeikėti.
Tačiau ar tai iš tiesų įvyks, ar sankcijos pagaliau suveiks taip, kaip Vakarai norėtų, ar jos liks tik simboliniu pamojavimu kumščiais, siekiant nuraminti dėl numušto lėktuvo gedinčius Europos piliečius, parodys ateitis. Ir tai labiausiai priklausys nuo pačių Vakarų nuoseklumo.
Sankcijos – tik laikinos
Pagrindinis keblumas yra tai, kad Europos Sąjungos (ES) paskelbtos sankcijos yra laikinos – jos galios tik tris mėnesius. Bendro ES šalių sutarimo reikės ne norint sankcijas atšaukti, o pratęsti. Nėra jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis sankcijos gali būti atšauktos – jos tiesiog yra laikinos.
„Rusijai iš principo užtenka padaryti kokį nors geros valios gestą, ir tada šalys, kurios yra mažiau nusiteikusios su ja pyktis, iš karto tai panaudos kaip argumentą, kad sankcijų pratęsti nebereikia“, – aiškina M.Laurinavičius.
Rusijos žiniasklaida iš karto nusitvėrė šį sankcijų laikinumo momentą ir puolė raminti gyventojus, kad sankcijos šalies gerovės beveik nepaveiks.
Bet kad ir kaip bandytų įrodinėti priešingai, Rusija nėra pajėgi šiuo metu atsisakyti bendradarbiavimo su Vakarais. Tai gerokai susilpnintų jos ekonomiką ir valstybės pagrindus.
Tačiau ne tik sankcijų laikinumas, bet ir ne iki galo išplėtotas jų turinys kelia tam tikrų abejonių dėl bent jau kai kurių Europos šalių nusiteikimo rimtumo.
Vien valstybiniai bankai
„ES diplomatai dar prieš visas sankcijas juokavo, kad trečiojo sankcijų paketo nebus niekada. Geriausiu atveju bus 2,999. Iš principo taip ir įvyko. Trečiojo paketo sankcijos lyg ir yra, lyg jų ir nėra“, – konstatuoja ekspertas.
Šįkart ES sankcijos nusitaikė ir į Rusijos bankų sektorių, tačiau bėda ta, kad jos apims tiktai šalies valstybinius bankus.
„Jeigu kalbame apie sektorines sankcijas, jos turėtų paliesti visus Rusijos bankus, – sako M.Laurinavičius. – Rusija turi didžiulę patirtį permesti aktyvus iš vienur į kitur, apeinant sankcijas.“
Sankcijos, liečiančios ginklų tiekimą, taip pat gana silpnos. „Jos liečia tik būsimus sandorius. Visi buvę sandoriai – daugiausia kalbama apie „Mistral“, bet jų yra ir daugiau – lieka galioti“, – sako ekspertas.
Skaudžiausias smūgis Rusijai bus sankcijos dėl aukštųjų technologijų tiekimo. Nors jos taikomos tik naftos sektoriui, kažkodėl nepaliesdamas dujų gavybos, šis sektorius Rusijai be galo svarbus.
„Rusijos pajamos iš naftos – gerokai didesnės, negu iš dujų, – aiškina M.Laurinavičius. – Jeigu tos sankcijos galiotų ilgiau nei tris mėnesius ir ilgiau nei pusę metų, kiltų didelių problemų dėl Rusijos ambicijų išgauti naftą Arktyje.“
Tiesa, reikia turėti omenyje, kad pelno siekiančios Vakarų kompanijos apeiti sankcijas moka ne blogiau nei Rusijos kompanijos.
Smogs ir V.Putino oligarchams
ES oficialiame leidinyje įvardyti ir 8 fiziniai asmenys, kuriems nedelsiant pradedamos taikyti sankcijos už jų tiesioginį ar netiesioginį vaidmenį Ukrainos krizėje bei Krymo aneksijoje, kuri buvo įvykdyta šių metų kovą.
Nors sankcijos oligarchams dabartiniu etapu turi labiau simbolinę reikšmę, jas reikėjo taikyti anksčiau, daugiausia vilčių dedama į sankcijas prieš Rusijos prezidentui artimus Arkadijų Rotenbergą ir Jurijų Kovalčiuką.
A.Rotenbergas yra asmeninis V.Putino draugas ir jo dziudo partneris. Turtus oligarchas susikrovė pardavinėdamas vamzdžius ir statydamas vamzdynus „Gazprom“.
A.Rotenbergo įmonės laimėjo ne vieną didžiulės vertės statybų kontraktą prieš Sočio žiemos olimpines žaidynes. Jis yra įmonės „Giprotransmost“, dalyvaujančios Krymą su Rusijos pietiniu regionu turinčio sujungti tilto statybų projekte, akcininkas.
J.Kovalčiukas – didžiausias banko „Rossija“ akcininkas ir jo direktorių tarybos pirmininkas. Praėjusių metų duomenimis, jis valdo 38 proc. banko „Rossija“ akcijų.
Sąraše taip pat yra Nikolajus Šamalovas – kitas stambus banko „Rossija“, kuris laikomas asmeniniu aukščiausių Rusijos valdžios pareigūnų banku, akcininkas.
Sankcijos taip pat įvestos Krymo vidaus reikalų ministrui Sergejui Abisovui, prorusiškus separatistus finansiškai rėmusiam Konstantinui Malofejevui, Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmajam pavaduotojui Aleksejui Gromovui, separatistinės Luhansko liaudies respublikos vadovybės atstovei spaudai Oksanai Čigrinai ir vienam iš vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderių Borisui Litvinovui.
