Prie JAV valstijų, jau dekriminalizavusių marihuanos vartojimą, šiemet prisidėjo Minesota ir Merilandas. Apklausos rodo, kad amerikiečių požiūris į lengvųjų narkotikų vartojimą darosi vis liberalesnis, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Rytai-Vakarai“ .
Atsiliepdamas į JAV tvyrančias nuotaikas vienas įtakingiausių dienraščių „The New York Times“ išplatino viešą pareiškimą, kuriame siūlo pagaliau peržengti įsivaizduojamas baimes ir legalizuoti marihuanos vartojimą visose valstijose.
Tiesa, kol kas specialistai nesutaria dėl ilgalaikių pasekmių žmogaus sveikatai, kurias galėtų skatinti narkotikų vartojimas.
Platų besipriešinančių legalizavimui frontą sudaro ne tik konservatyvios minties atstovai ir Bažnyčia, bet ir skeptiška ir mažiau liberali visuomenės dalis.
Nepaisant to, marihuanos legalizavimo procesai vis labiau apima ir daugelį Europos bei Pietų Amerikos valstybių. Eilėje stovi ir daugelis tų, kuriuos apsvarstyti legalizavimo praktiką paskatintų ilgalaikiai teigiami drąsesnių visuomenių rezultatai.
Draudimai nepadeda
Revoliucingai skambančiame „The New York Times“ redaktorių pareiškime pabrėžiama, kad draudimai iki šiol sukurdavo tik šešėlinį verslą ir dar labiau skatindavo vartojimą. 13 Sausojo įstatymo metų praėjusio amžiaus 3-iajame dešimtmetyje Amerikoje sukūrė visą kriminalinę struktūrą, kuri krovėsi turtus iš prekybos alkoholiu.
„Nėra tobulų atsakymų žmonėms, kurie susirūpinę dėl marihuanos vartojimo, bet tokių pačių atsakymų nėra ir dėl tabako bei alkoholio.
Dėl įtakos visuomenės sveikatai ir moralei turėtų spręsti kiekviena valstija atskirai“, – teigiama daug dėmesio sulaukusiame pareiškime.
Viena didžiausių marihuanos keliamų problemų yra ne sveikatos ar moralės klausimai, o didelis su ja susijusių smulkių nusikaltimų skaičius.
Vien 2012 metais JAV dėl marihuanos laikymo buvo areštuota 658 tūkst. gyventojų. Tai dvigubai daugiau nei areštuotų už likusių narkotikų rūšių laikymą.
„The New York Times“ redaktoriai kelia klausimą, ar iš tiesų marihuana yra „kelias link kitų, sunkesnių, narkotikų“.
Jų teigimu, priklausomybė nėra taip lengvai įgyjama, o ir įgijus yra kur kas lengviau suvaldoma legalioje aplinkoje. Kaip ir alkoholio ar tabako, marihuanos vartojimas turėtų būti galimas tik sulaukus tam tikro amžiaus.
Urugvajus žengė pirmas
Pirmąja valstybe, visiškai legalizavusia marihuaninių kanapių auginimą, pardavimą ir vartojimą, 2013 metų gruodį tapo Urugvajus.
Ilgą laiką netradicinius metodus Pietų Amerikoje, pasižyminčioje narkotinių medžiagų gamyba ir pardavimu, taikęs Urugvajus nusprendė imtis naujos taktikos.
Urugvajaus prezidento Jose Mujicos patarėjas ir vienas legalizavimo įstatymo kūrėjų Diego Canepa pabrėžė, kad tai nėra absoliučios laisvės suteikimas, o tik valstybės bandymas reguliuoti procesus, kurie vyksta šešėlyje ir kenkia ne tik biudžetui, bet ir piliečių gerovei.
„Tai nėra laisvos sistemos visiems sukūrimas. Mes sukūrėme taisyklių rinkinį, kuris padės valstybei aiškiau suprasti prevencijos procesus ir atimti šią rinką iš negailestingų narkotikų prekeivių, kuriems rūpi tiktai pinigai, o ne jų klientų sveikata“, – sakė D.Canepa.
„Pagaliau perimsime vartojimą į savo rankas, kad pademonstruotume, jog visuomenė pakankamai subrendusi naudotis savo laisvėmis ir suprasti atsakomybę“, – kalbėjo Julio Rey, Urugvajaus nacionalinės marihuanos naudojimo taisyklių asociacijos narys, vienas aktyvių įstatymo rėmėjų.
Prezidento patarėjas D.Canepa pridūrė, kad marihuanos legalizavimas leis reguliuoti jos vartojimą.
„Draudimo metu mes turėjome stabilų vartojančiųjų augimą, o dabar galėsime imtis konkretesnių veiksmų, kad padėtume tiems, kurie taps priklausomi.
Žvelgiame į procesą nuosekliai“, – sakė jis.
Atėmė iš gaujų pelną
JAV teisingumo departamento išplatinta ataskaita rodo, kad daugiau nei pusė nelegaliai šalį pasiekiančių narkotikų atkeliauja iš Meksikos.
Galingi Meksikos narkotikų karteliai jau ne vieną dešimtmetį kraunasi pelną, užimdami didžiąją dalį šešėlinės rinkos, prekiaudami narkotikais ir ginklais.
Septyni galingiausi Meksikos karteliai ilgą laiką kovėsi dėl įtakos zonų.
Atrodo, kad plintantis legalizacijos procesas žlugdo Sinaloa, „Los Zetas“, „Tamplierių“, „Įlankos“, „Juarez“, „La Familia“ ir Tichuanos šeimų dominavimą.
Sinaloa regione marihuanos augintojai dėl krintančių kainų metė savo verslą.
„Ar legalizavimas pakenkė karteliams?
Taip. Karteliai yra kriminalinės organizacijos, kurios pelnosi būtent iš nelegalios prekybos. 35–40 procentų jų pajamų ateina iš marihuanos“, – teigė buvęs federalinis agentas Terry Nelsonas ir pabrėžė, kad tikslius skaičius pateikti labai sunku.
Buvusio Kovos su narkotikais tarnybos (DEA) specialisto Seano Dunagano nuomone, šis procesas visiškai atitinka Sausojo įstatymo laikus.
„Legalios rinkos sukūrimas iškart pakerta gaujų pelną ir žlugdo jų veiklą. Ir tai nebus naujiena Meksikos karteliams, panašus procesas vyko po Sausojo įstatymo panaikinimo“, – sakė jis.
Bažnyčia priešinasi
Vis liberalėjantis visuomenės požiūris į lengvuosius narkotikus ir jų vartojimo legalizavimas sulaukė griežtos Bažnyčios kritikos.
Liberalumu garsėjančio popiežiaus Pranciškaus nuomone, problema – patys narkotikai, o ne jų vartojimo ribojimas.
„Narkotikų vartojimas nenumaldomai plinta visame pasaulyje, skatinamas apgailėtinos prekybos, nepaisančios valstybių sienų“, – per Narkotikų draudimo konferenciją Romoje sakė popiežius ir pridūrė, kad legalizavimas ne tik abejotinas, bet ir daro dar daugiau žalos.
„Narkotikų vartojimo mažėjimo nepaskatins jų vartojimo galimybių liberalizavimas“, – kalbėjo jis praėjusiais metais, lankydamas ligonius Brazilijoje.
Bažnyčios nusistatymo nekeičia ir tai, kad, matydama Urugvajaus pavyzdį, apie legalizavimą pradėjo kalbėti ir gimtoji popiežiaus Argentina.
„Privalu kovoti su narkotikų vartojimu, propaguoti didesnį teisingumą, šviesti jaunus žmones ir sukti juos vertybių keliu, padedant tiems, kuriuos ištiko bėda, sugrąžinant juos į doros kelią ir visuomenę“, – kalbėjo popiežius Pranciškus, anksčiau nuosaikiai atsiliepęs apie homoseksualumą, ateizmą ir kapitalizmą.
Baiminamasi pasekmių
Legalizavimo kritikų neįtikina ekonominiai ir valstybės kontrolės argumentai.
Buvęs Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos administracijos Narkotikų kontrolės vadovo vyresnysis patarėjas Kevinas Sabetas mato dideles grėsmes, kurias sukurs lengvas narkotikų pasiekiamumas.
„Narkotikų legalizavimas gerokai sumažins jų kainas ir padarys dar labiau prieinamus paaugliams ir vaikams.
Tyrimai rodo, kad iki 25-ųjų gyvenimo metų besiformuojančioms smegenims lengvųjų narkotikų keliama žala ypač pavojinga.
Neužmirškime ir fakto, kad marihuana dabar 4–5 kartus stipresnė negu mūsų tėvų hipių laikais“, – teigė K.Sabetas.
Jo teigimu, argumentas dėl sumažėsiančio nusikalstamumo taip pat abejotinas. Alkoholio paskatintų nusikaltimų skaičius ir dabar daugiau nei trigubai lenkia marihuanos vartojimo atvejus.
Didesnis prieinamumas atsispindės ir nusikaltimų statistikoje, kai bus vairuojama apsvaigus ar auginama ir pardavinėjama nelegali produkcija.
Jam antrina ir fondo „Amerika be narkotikų“ specialusis patarėjas Davidas G.Evansas.
Jis teigia, jog kalbos apie didesnį pelną gausiantį valstybės biudžetą yra visiškas melas.
„Mes kalbame apie gerokai išaugsiančias pajamas, tačiau neužmirškite, kad valstybei teks padengti ir gydymosi išlaidas“, – dėstė D.G.Evansas.
Akivaizdu, kad lengvųjų narkotikų legalizavimas vis mažiau gąsdina greitai progresuojančios liberalios demokratijos visuomenes, tačiau baimės išlieka nepaneigtos.
Kol kas šioje kovoje vis dar tvirtesni konservatyvių skeptikų argumentai, bet sėkmingas Urugvajaus ar kelių dešimčių JAV valstijų pavyzdys gali greitai pakeisti susiklosčiusią situaciją ir žmonių mąstymą.
Nauda – smarkiai perdėta?
JAV atlikta apklausa parodė, kad vyrai labiau nei moterys pritaria marihuanos legalizavimui. Legalizavimui pritarė 57 procentai vyrų ir 46 procentai moterų.
Vienintelė amžiaus grupė, kuri JAV vis dar labiau nepritaria nei pritaria marihuanos legalizavimui, – vyresni nei 65 metų gyventojai. 45–65 metų grupėje palaikymas siekia 55 procentus.
Organizacija „Portugalija be narkotikų“ skelbia, kad šalyje legalizavus narkotikus per pastarąjį dešimtmetį jų vartojimas padidėjo 4,2 procento. Organizacijos teigimu, legalizavimo nauda buvo smarkiai perdėta.
Urugvajuje vieno gramo marihuanos kaina vaistinėse ir kitose pardavimo vietose yra nustatoma specialiais prezidento administracijos leidžiamais dekretais. Urugvajiečiai gali namuose turėti iki 6 augalų ir savo reikmėms per metus užsiauginti iki 480 gramų marihuaninių kanapių.
Peru, viena didžiausių JAV sąjungininkių kovojant su narkotikų prekyba Pietų Amerikoje, nusprendė nebausti gyventojų, turinčių mažiau nei 8 g marihuanos.
