Kokį baisų nusikaltimą įvykdė liauna išvaizdi moteris, kad nusipelnė tokio nuosprendžio?
Išdrįso pareikšti, kad tiki ne Alachą, bet krikščionių Dievą ir, lyg to nepakaktų, dar susituokė su šią religiją išpažįstančiu vyru ir susilaukė su juo vaikų. To užteko, kad islamo fundamentalistai imtų šaukti apie mirties bausmę „netikėlei“.
Tačiau galiausiai viskas baigėsi laimingai. Šioje istorijoje didelį vaidmenį atliko ES pirmininkavimo proga pasirodyti siekianti Italija, rašo „Lietuvos rytas“.
Galioja tėvo teisė
Apie tai, kad Meriam nesilaiko islamo tradicijų ir susidėjo su krikščioniu, Sudano policijai pranešė jos brolis Al Samani Al Hadi Mohamedas Abdullah.
„Arba ji pasigaili, grįžta prie islamo religijos ir mes vėl būsime jos šeima, arba ji turi būti pakarta“, – pareiškė vyras.
Apskųsti seserį jam nesutrukdė tai, kad ji augino pusantrų metų sūnų ir vėl laukėsi.
Tai kliūtimi netapo ir pareigūnams, kurie 8-ą mėnesį besilaukiančią moterį kartu su vaiku uždarė į Sudano sostinės Chartumo kalėjimą.
Šioje Rytų Afrikos valstybėje taikomos islamo šariato teisės nuostatos, pagal kurias, jei tėvas yra musulmonas, jo vaikai taip pat automatiškai yra musulmonai.
Todėl, teisėjo akimis, motinos krikščionės ortodoksės ir tėvo musulmono šeimoje gimusi Meriam yra musulmonė.
Liudininkų tvirtinimai, kad moteris neišsižadėjo islamo, tiesiog niekada nebuvo musulmonė, nes tėvas šeimą paliko, kai jai buvo tik šešeri, ir ją motina užaugino krikščioniškai, teisėjams nepasirodė pakankami.
Geriau mirti krikščione
Meriam pareiškimas, kad buvimas krikščione yra jos sąmoningas pasirinkimas, ir tai, kad Sudano konstitucija formaliai pripažįsta religijos laisvę, taip pat nieko nereiškė.
Ji buvo apkaltinta apostaze (savanoriškas religijos atsisakymas. – Red.), už kurią skiriama mirties bausmė pakariant. Be to, pagal šariato teisę moterys musulmonės negali tuoktis ir susilaukti vaikų su krikščionimis.
Todėl sudanietės santuoka su Pietų Sudano ir JAV pilietybes turinčiu krikščioniu Danieliu Wani laikoma negaliojančia, o jų gyvenimas kartu tėra paleistuvavimas, už kurį moterys baudžiamos šimto rykščių bausme.
Vis dėlto teisėjas buvo „gailestingas“ – jis skyrė Meriam 72 valandas susiprotėti ir išsižadėti krikščioniško tikėjimo.
Tačiau, kaip teigia liudininkai, ji teisėjo akivaizdoje pasakė, kad yra krikščionė ir niekuo nenusikalto. Geriau mirs kaip krikščionė kankinė, bet nebus musulmonė. Tokiu laisvos valios pareiškimu moteris pasirašė mirties nuosprendį.
Sukilo būrys gynėjų
Galbūt Meriam būtų tapusi dar viena tarptautinėje teisėje įtvirtintas žmogaus teises ir laisves paminančios autoritarinės valstybės auka, jei jos istorija nebūtų susidomėjusi pasaulio žiniasklaida.
„Mano besilaukianti sutuoktinė, galinti bet kuriuo momentu pagimdyti, nežmoniškomis sąlygomis laikoma kalėjime už tai, kad yra katalikė.
Aš, kaip Amerikos pilietis, prašau šios šalies žmonių ir vyriausybės man padėti“, – į nepriklausomą portalą „Morning Star News“, skirtą persekiojamiems krikščionims pasaulyje, kreipėsi Meriam sutuoktinis D.Wani.
Pietų Sudane gimęs, bet prieš 9 metus JAV pilietybę įgijęs vyras svajojo į Ameriką nusivežti visą šeimą. Tačiau sutuoktinės areštas sujaukė bet kokius ateities planus.
Žinią apie krikščionės teismą Sudane ir mirties nuosprendį paskleidė Anglijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Krikščionių solidarumas pasaulyje“.
Į kovą už Meriam stojo tarptautinės humanitarinės ir krikščionių organizacijos, kampaniją inicijavo „Amnesty International“, kurią palaikė daugiau nei milijonas žmonių.
Į akcijas už išlaisvinimą įsitraukė Italijos vyskupų konferencija su premjeru Matteo Renzi priešakyje.
Sudano valdžią gerbti religijos laisvę ir žmogaus orumą bei vengti kankinimo, mirties bausmių ragino Europos Parlamentas, JAV ir Jungtinės Karalystės atstovai. Melstis už Meriam ir kitus persekiojamus krikščionis ragino popiežius Pranciškus.
Tuo metu įkalinta moteris pagimdė dukrą Mayą. Vėliau ji žurnalistams pasakojo, kad kalėjime buvo laikoma be antrankių, tačiau ant kojų jai buvo uždėtos grandinės, kad negalėtų paleisti į pasaulį svetimavimo vaisiaus.
„Tikiuosi, kad mano dukra dėl to nepatyrė traumos ir ateityje galės normaliai vaikščioti“, – sakė Meriam.
Italai sutiko lyg žvaigždę
Po kelių mėnesių tarptautinio spaudimo Apeliacinio teismo teisėjai Meriam išteisino ir paleido į laisvę, kuri truko tiktai vieną dieną.
Į JAV išsiruošusią skristi moterį su vyru ir dviem vaikais, lydimus amerikiečių diplomatų ir advokato, Chartumo oro uoste sulaikė pusšimtis slaptųjų tarnybų agentų. Pareigūnams neįtiko skubia tvarka išduoti Pietų Sudano kelionės dokumentai ir JAV ambasadoriaus patvirtinta viza.
Apžvalgininkai tokį pompastišką sulaikymą įvertino kaip stiprėjančio islamizmo Sudane požymį.
Apeliacinio teismo sprendimas paleisti Meriam įtiko ne visiems valdžios organams, papiktino atsivertimo arba kartuvių reikalavusius jos brolį ir dėdes.
JAV ambasadoje prisiglaudusi šeima sulaukė ekstremistų grasinimų „įvykdyti teisingumą“.
Beveik mėnesį Meriam buvo Sudano valdžios ir įvairių pasaulio vyriausybių derybų bei žmogaus teisių organizacijų spaudimo centre. Kol vieną ankstyvą rytą moteris su šeima netikėtai išskrido. O išlipo iš lėktuvo jau po saulėtu Italijos dangumi.
Besišypsančią Meriam su dviejų mėnesių dukrele ant rankų, sūnumi ir neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiu vyru kariniame Romos Čampino oro uoste pasitiko Italijos premjeras M.Renzi su šventiškai pasipuošusia žmona Agnese ir užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini.
„Šiandien didi šventė, – džiaugsmu tryško M.Renzi. – Dėl savo religinių įsitikinimų su grandinėmis ant kojų pagimdžiusi moteris šiandien laisva.“
Pirmoji misija įvykdyta
Vaizdai su ant rankų naujagimę laikančia Meriam, lipančia iš Italijos vyriausybės lėktuvo, apskriejo pasaulio žiniasklaidą. Už besišypsančios moters buvo matyti jos pusantrų metų sūnų ant rankų nešantis vyras žilais plaukais ir trumpa barzdele.
Būtent šis vyras laikomas tarptautinius vandenis sudrumstusios istorijos herojumi. Tai Italijos užsienio reikalų viceministras 50 m. Lapo Pistelli.
„Italija yra senas krikščioniškas šaknis turinti šalis. Be to, tai buvo susiję su žmogaus teisėmis ir mes tiesiog norėjome padėti“, – Italijos sėkmę komentavo diplomatiniu didvyriu tituluojamas L.Pistelli.
Diplomatiškai svarbų rezultatą pasiekęs pareigūnas pasakojo, kad myriop nuteistos krikščionės bylą Italija atidžiai sekė nuo pat jos arešto vasario mėnesį.
Liepą pirmininkavimą ES perėmusi ir moralinę popiežiaus paramą gavusi Italijos vyriausybė stojo į pirmąsias derybų eiles.
„Italija aktyviai dirba Darfūre ir kitose regiono zonose. Mes palaikome puikius santykius su Sudanu ir esame vieninteliai arba nedaugelis tų, kurie gali su jais kalbėti ta pačia kalba“, – sakė viceministras.
L.Pistelli paneigė kalbas, kad už krikščionės išvežimą su amerikiečiais derėtis ne itin linkusio ir Hagos tarptautinio tribunolo nusikaltimais žmonijai kaltinamo Sudano prezidento Omaro al-Bashiro režimui buvo sumokėta ar kas nors pažadėta.
„Mes žinome, kaip dirbti neatveriant piniginės“, – teigė L.Pistelli.
Diplomato teigimu, ši byla sudavė nemenką smūgį Sudano įvaizdžiui ir tapo tikru galvos skausmu šalies vadovams.
Todėl diskretiškas italų pasiūlymas tarpininkauti buvo maloniai priimtas. Bet diplomatas pripažino, kad derybos nebuvo lengvos ir sulaukė dalies politinio Sudano elito pasipriešinimo.
„Diplomatijos nereikia, kai viskas ramu ir tylu. Diplomatijos reikia būtent tokiais sunkiais momentais“, – sakė L.Pistelli, savo „Facebooke“ paskyroje įdėjęs nuotrauką su Meriam šeima ir komentaru „misija įvykdyta“.
Sieks antro stebuklo
Paskutinį kartą mirties bausmė už islamo atsisakymą Sudane buvo įvykdyta prieš 25 metus.
Už krikščionių ištekėjusioms besilaukiančioms musulmonėms paprastai bausmė būdavo atidedama, kol pagimdys ar nustos žindyti naujagimį. Todėl Meriam byla sulaukė ypatingo dėmesio ir gimtinėje.
2005 m. priimtoje laikinoje Sudano konstitucijoje pripažįstama religijos laisvė, tačiau ši skurdi Afrikos šalis vis dar laikoma viena labiausiai krikščionis persekiojančių valstybių pasaulyje.
„Kai kuriose Afrikos valstybėse, taip pat Artimuosiuose Rytuose, dėl religijos laisvės yra dar prasčiau nei Sudane, – sakė L.Pistelli. – Mes nenuilsdami dirbsime tol, kol įgyvendinsime antrąjį stebuklą – leisti krikščionims laisvai išpažinti savo tikėjimą.“
Bet religijos laisvės stebuklo Sudane gali tekti palaukti dar ilgokai. Prieš porą savaičių ministras religijų klausimais Shalilis Abdallah paskelbė, kad vyriausybė krikščionims nebeleis statyti naujų bažnyčių.
Pasak ministro, dabar esančių bažnyčių ir taip pakanka.
Anot nevyriausybinės žmogaus teisių organizacijos „Christian Solidarity Worldwide“ („Krikščionių solidarumas visame pasaulyje“), Sudane, kur krikščionys sudaro apie tris procentus gyventojų, po 2012 m. reikšmingai padaugėjo krikščionių suėmimo, įkalinimo ir deportavimo atvejų, o valdžia atvirai tęsia gyventojų islamizaciją ir arabizaciją.
Gyvenk laisva arba mirk
Kovos už religijos laisvę simboliu tapusią sudanietę apkabino ne tik Italijos premjeras, bet ir popiežius Pranciškus.
Kaip pasakojo Vatikano atstovas tėvas Federico Lombardi, privatus susitikimas Šv.Mortos rezidencijoje Vatikane truko apie pusvalandį. Jo metu moteris padėkojo popiežiui už dvasinę paramą ir maldas, o Pranciškus ją palaimino ir padėkojo už drąsų tikėjimo liudijimą.
Kelias dienas praleidusi JAV ambasadoje Romoje ir aplankiusi Koliziejų Meriam šeima išvyko į Jungtines Valstijas, kur jai suteiktas politinis prieglobstis.
„Nė akimirkos nepraradau vilties. Žinojau, kuo rizikuoju, tačiau nenorėjau atsisakyti krikščionybės, – sakė Meriam. – Dabar su šeima pradėsiu naują gyvenimą. Ketiname įsikurti Naujajame Hampšyre, kur gyvena mano svainis, jis mums padės ir mes būsime visi kartu kaip tikra šeima. Ačiū, Italija“, – jaudulio neslėpė sudanietė.
Kurioziška, kad Naujojo Hampšyro valstijos šūkis puikiai atspindi Meriam istoriją – „Gyvenk laisva arba mirk“.
