Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad naktį į rugpjūčio 2 d. šalies ginkluotųjų pajėgų kariai susikovė su Armėnijos žvalgybine diversine grupe. Grupė mėgino slapta prasibrauti į Agdamo rajoną, tačiau buvo pastebėta ir dėl ryžtingo pasipriešinimo patyrė didelių nuostolių bei buvo priversta pasitraukti.
Pranešama, kad tai jau ne pirmas toks užpuolimas. Azerbaidžano kariai taip pat patyrė nuostolių.
Atsakydama Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad Azerbaidžano diversinės pajėgos nepaliaujamai mėgina prasiveržti į Armėnijos teritoriją. Azerbaidžano pajėgos vis intensyviau apšaudo Armėnijos karių pozicijas lauko ir zenitinės artilerijos, galingų raketinių įrenginių ir minosvaidžių ugnimi. Abiejų pusių nuostoliai nuolat auga.
Priešininkai aktyviai ginkluojasi
Rugpjūčio 1 d. Armėnijos gynybos ministro pavaduotojas sukvietė visus užsienio šalių karo atašė ir pranešė apie aktyvėjančią Azerbaidžano diversinių grupių veiklą.
Šiuo metu toliau vyksta susišaudymai, tačiau jų intensyvumas šiek tiek sumažėjo, naudojami mažesnio kalibro ginklai.
Abi šalys vis aktyviau ginkluojasi. 2011 m. Azerbaidžanas užsakė didelius kiekius įvairios ginkluotės Rusijoje. Tai – tankai T-90S, kita šarvuota technika, priešlėktuviniai raketiniai kompleksai S-300, artilerijos ir salvinės raketinės sistemos, sraigtasparniai, šaulių ginklai ir kita technika.
Dar šiais metais numatoma ir toliau pirkti didelius ginkluotės kiekius Rusijoje. Į užmarštį grimzta atrodę tokie realūs susitarimai dėl ginklų pirkimo musulmoniškoje Turkijoje.
Armėnija taip pat ginkluojasi rusiškais ginklais, tokiomis pačiomis ar panašiomis rusiškomis raketinėmis sistemomis. Be to, čia yra įsikūrusi 102-oji Rusijos karinė bazė.
Kertinis žodis – „Rusija“
Ekspertai nesutaria dėl tolimesnės įvykių eigos. Vieni mano, kad didesnio masto Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas neišvengiamas ir įvyks artimiausiu metu, kiti teigia, jog konfliktas bus prigesintas per planuojamą Azerbaidžano ir Armėnijos prezidentų susitikimą Sočyje Rusijoje.
Taigi kertinis žodis Armėnijos ir Azerbaidžano konflikte yra „Rusija“. Tai anaiptol nereiškia, kad būtent Rusija eskaluoja konfliktą. Tačiau akivaizdu, kad šis regionas yra beveik išimtinai Rusijos įtakos zonoje. Nepaisant JAV, ES, Turkijos ir kitų suinteresuotų valstybių veiksmų mėginant sureguliuoti konfliktą, būtent Rusijos žodis gali tapti lemiamas neleidžiant konfliktui dar labiau įsiplieksti.
Galimybė laikinai pristabdyti galimo karo veiksmus pasienyje būtų tikra dovana V.Putinui. Rusija, tarptautinės visuomenės sankcijų stumiama į užribį, turėtų šia korta pasinaudoti. Tegul tai ir ne tūzas, tačiau pirma geresnė korta rankoje po Sirijos krizės.
Kad ir kaip būtų, ateinančią savaitę užsienio politikos dėmesys nenumaldomai kryps į Azerbaidžaną ir Armėniją. Keista, tačiau ši tema visiškai nedomina Lietuvos žiniasklaidos. Lieka tik tikėtis, kad čia neįsiplieks dar viena karo liepsna – pasaulio žemėlapyje šiandien ir taip gausu karštųjų taškų.
