Net praėjus beveik pusmečiui po lemiamų protestuotojų ir milicijos susirėmimų Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, čia dar stovi apdegusių padangų ir metalo laužo barikados, taip primindamos daugiau kaip 100 žmonių žūtį vasario mėnesį.
Savo svarbiausią tikslą Maidano judėjimas pasiekė – prezidentas V.Janukovyčius pasitraukė. Bet po to per kelis mėnesius Ukraina prarado Krymą –jį aneksavo Rusija, o šalies rytuose įsiplieskė Maskvos remiamas pilietinis karas.
Kritika iš dviejų pusių
Šokolado magnatas Petro Porošenka, nuo pat pradžių rėmęs protestus, per gegužę vykusius prezidento rinkimus atėjo į valdžią žadėdamas naujo tipo politinę kultūrą.
Bet konfliktas rytuose atitraukė dėmesį ir finansinius išteklius nuo valdžios bei valdymo metodų atsinaujinimo. Analitikai įspėja, kad rimtos ekonominės problemos tyko jau už pirmojo posūkio.
P.Porošenka ir Ukrainos vyriausybė šiuo metu sulaukia kritikos iš dviejų pusių.
Viena vertus, norėdamos kuo greičiau užbaigti priešpriešą rytuose ir kovodamos su priešu, gaunančiu nuolatinę sunkiosios ginkluotės paramą iš Rusijos, Ukrainos pajėgos imasi taktikos, kurią griežtai kritikuoja tarptautinės organizacijos.
Kita vertus, vis labiau justi, kad Ukrainos visuomenė dar nepakankamai pasikeitė nuo revoliucijos – vis radikalesnės nuotaikos čia lemia niurnėjimą apie naują Maidaną.
„Daug ką lems tai, ar greitai pasibaigs karas rytuose, ar jis truks dar mėnesius, – sako politikos analitikas Volodymyras Fesenka. – Mes žengiame į visiškai neprognozuojamą Ukrainos laikotarpį. Didelė dalis šalies ateities bus nulemta per kelis ateinančius mėnesius.“
Pliekia dėl raketų „Grad“
JT skelbia, kad nuo antiteroristinės operacijos pradžios Ukrainos rytuose jau žuvo daugiau kaip 1,3 tūkst. žmonių.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos kariuomenė kaip reikiant pasistūmėjo į priekį kovodama su ginkluotais separatistais. Bet civilių aukų tik daugėja.
Prieštaringiausiai vertinamas tariamas „Grad“ raketų naudojimas.
Tiek separatistai, tiek Ukrainos karinės pajėgos turi „Grad“ sistemas, kurios greita seka gali paleisti iki 40 raketų ir yra labai netikslios.
Kijevas neigia, kad yra naudojęs sunkiąją artileriją civilių gyvenamose teritorijose, bet tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ataskaitos rodo ką kita.
Organizacijos „Human Rights Watch“ atstovas Ole Solvangas visą praėjusią savaitę praleido fiksuodamas tokius atvejus Donecke ir aplinkiniuose rajonuose. Anot eksperto, beveik neabejojama, kad Ukrainos pajėgos naudojo raketas „Grad“ gyvenamosiose vietovėse.
Tiesa, žmogaus teisių stebėtojai pažymi, kad ir separatistai turi „Grad“ raketų. Kovotojai taip pat jas galėjo naudoti prieš civilius gyventojus.
„Mes žinome, kad separatistų kovotojai taip pat naudoja „Grad“. Bet juk tai nepateisina valdžios veiksmų“, – pažymi O.Solvangas.
Savo ruožtu Luhansko, kurį yra apsupusios Ukrainos pajėgos, valdžia pareiškė, kad artinasi humanitarinė katastrofa, nes nėra užtikrintas elektros ir geriamojo vandens tiekimas.
Šimtai tūkstančių žmonių pabėgo iš savo namų – daugelis per sieną į Rusiją.
Visuomenė vis radikalesnė
Dėl karo Ukrainos visuomenės nuomonė tapo dar radikalesnė – nebeliko erdvės sąžinės perkratymams, nelaukiama ir nuosaikumo. Kijeve vis garsiau teigiama, kad neramumai rytuose turi būti užbaigti kaip įmanoma greičiau.
Prasidėjus karui, Vakarų ir Vidurio Ukraina apskritai ėmė banguoti kraštutinumais.
Antai ekscentriško Aukščiausiosios Rados deputato Oleho Liaško, garsėjančio reidų rytuose su sukarintomis grupuotėmis organizavimu, belaisvių išrengimu iki apatinių, maišų uždėjimu jiems ant galvų ir paskaitų apie išdavikišką elgesį skaitymu prieš kamerą, populiarumas nuo nulinio išaugo iki 20 proc.
„Kai visuomenėje yra baimės, demagogai žydi. Todėl O.Liaško karinis populizmas šiuo metu labai populiarus“, – tvirtina politikos analitikas V.Fesenka.
O Ukrainos armijai tenka pasitikėti savanorių batalionais, vadovaujamais būtent tokių žmonių kaip O.Liaško.
Pati armija nuo nepriklausomybės paskelbimo du dešimtmečius buvo naikinama aplaidumo ir korupcijos.
Taip pat yra batalionų, kuriuos finansuoja oligarchai. Kiti susiję su politinėmis grupėmis, tarp kurių – ir „Pravyj sektor“ („Dešinysis sektorius“), kuriam būdingos neofašistinės nuostatos.
Šių batalionų gausa taip pat kelia rimtų klausimų dėl situacijos sureguliavimo pasibaigus karui. Juk kai konfliktas rytuose pasibaigs, P.Porošenkai reikės rasti būdą, kaip integruoti šias grupes arba į kariuomenę, arba atgal į visuomenę.
„Naujas Maidanas gali kelti pavojų pačiam Ukrainos valstybingumo pamatui. Žinoma, kils daug diskusijų dėl to, kas nutiks visiems šiems savanorių batalionams, kai jie grįš iš rytų. Vyrai gausiai ginkluoti, daugelis susiję su oligarchais arba politinėmis jėgomis“, – sako V.Fesenka.
Kas gali vykti, buvo galima pamatyti šį pirmadienį. Batalionas „Kiev-1“, grįžęs iš fronto, nusiaubė kavinę Kijevo centre – taip iš pastato buvo krapštomi kiti aktyvistai, kurie neva jį užėmė.
Palapinių miestelis tebestovi
Kijevo Nepriklausomybės aikštėje tebestovi palapinių miestelis, iš visų pusių saugomas barikadų. Suvenyrų prekybos stenduose parduodami durų kilimėliai ir tualetinio popieriaus ritiniai su V.Janukovyčiaus ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino atvaizdais.
Tiesa, čia likę tik keli šimtai nuo vasaros karščių leipstančių žmonių – tai menkas būrelis, palyginti su šimtais tūkstančių, kurie stovėjo aikštėje per žiemos šalčius ir vertė V.Janukovyčiaus režimą.
Nepaisant daugybės diskusijų, ar nereikėtų aikštėje grąžinti normalaus eismo, palapinių miestelis niekur nedingsta ir taip primena valdžiai, kokios trapios politikų pozicijos.
Tiems, kurie ištisas paras budėjo Maidane ir buvo valdžios pasikeitimo vasarį varomoji jėga, dabar matant, kas vyksta, kyla prieštaringų jausmų.
28 metų Miroslavas Grišinas nuo pat pradžių stovėjo Maidano barikadose, o vėliau 6 savaites praleido su Ukrainos nacionaline gvardija kovodamas prie separatistų tvirtovės Slovjansko.
Jis sako, kad vasario revoliucija „pakeitė šalies politinę kultūrą“ ir daugeliui žmonių sukėlė jausmą, kad jie nėra bejėgiai.
M.Grišino manymu, nerealu tikėtis, kad pokyčiai įvyks per naktį – esą gali praeiti dešimtmetis ar daugiau, kol Ukraina taps „normalia šalimi“.
Tačiau jis vis vien siunčia įspėjimą P.Porošenkai: „Dabar reikalai pasikeitė, mes žinome, kad jeigu tikrai norėsime pakeisti valdžią, galėsime tai padaryti be didelių problemų.“
Vis dėlto kitas Maidano aktyvistas Jehoras Sobolevas, dabar vadovaujantis Liustracijos komitetui – organui, kuris nori visus viešus Ukrainos politikus patikrinti dėl praeities sąsajų su korupcija, – teigia, kad P.Porošenka per savo valdymo laiką kol kas faktiškai nieko nenuveikė.
„Matau mažai įrodymų, kad jis nori pakeisti korumpuotą sistemą. Jis tik nori jai vadovauti, – įsitikinęs J.Sobolevas. – Manau, kad kils naujas Maidanas, o jam vadovaus žmonės, kurie sugrįš iš fronto linijų rytuose savo akimis pamatę korupcijos ir blogo valdymo padarinius.
Ir aš labai nustebčiau, jei visi dabartiniai politiniai lyderiai atlaikytų tą Maidaną gyvi.“
Rytų Ukrainoje nebeliko net medikų
Naujausiais Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, konfliktas Ukrainoje jau nusinešė 1 tūkst. 367 žmonių gyvybę, daugiau kaip 4 tūkst. buvo sužeista.
Kovų apimtuose Rytų Ukrainos rajonuose gyvena 3,9 mln. žmonių. Pasak JT atstovo Johno Gingo, konflikto zonose iki šiol karaliauja prievarta, humanitarinė padėtis toliau blogėja.
Iš Donecko ir Luhansko pabėgo 70 proc. medicinos darbuotojų, todėl daugelis žmonių negali gauti būtinosios medicinos pagalbos.
Dešimtys tūkstančių Ukrainos piliečių buvo priversti palikti savo namus. Pakeitusiųjų gyvenamąją vietą šalies viduje skaičius siekia 118 tūkst., o apie 169 tūkst. žmonių, oficialiais duomenimis, pabėgo į Rusiją.
Bet tai neišsamus vaizdas, nes daugelis pabėgėlių apie išvykimą nepraneša Ukrainos valdžiai ir nesikreipia pagalbos. Rusija praneša, kad nuo metų pradžios iš Ukrainos į šalį atvyko 740 tūkst. žmonių, kurie pasinaudojo 270 dienų vizų programa.
Iš labiausiai nukentėjusių rajonų į vietoves, kurias kontroliuoja Ukrainos valdžia, kiekvieną dieną kelioms valandoms atidaromi humanitariniai koridoriai. Tačiau juos dažnai blokuoja separatistų kovotojai.
JT ragina Ukrainos valdžią sukurti bendrą vidinio žmonių gyvenamosios vietos pakeitimo registraciją, pagreitinti humanitarinių darbuotojų įvažiavimo į šalį bei prekių iš užsienio ir medikamentų įvežimo procedūras.
